Motociklo padangą nusipirkti yra daug paprasčiau ir pigiau nei automobilio padangą, tačiau nepasirinkus idealaus varianto, tai gali būti brangi prabanga. Taip yra todėl, kad yra tam tikrų specifinių ypatumų, kurie netinkamai pasirinkus gali pakenkti jūsų saugumui ir komfortui vairuojant.

 

Jei reikėtų išskirti vieną reiškinį, kuris šiemet pasaulyje sukelia daugiausiai ekonomistų diskusijų ir pakursto daugiausiai baimių, tai būtų nebe pandemija ar nedarbo lygis, bet infliacija. Kokie yra įsibėgėjančio kainų augimo veiksniai, kiek tai gali tęstis ir ar pagrįstos yra hiperinfliacijos baimės?

 

Augantys kiniškų išmaniųjų telefonų pardavimai tik įrodo, kad auga ne tik šios šalies produktų sklaida pasaulyje, tačiau ir pasitikėjimas preke iš Kinijos. Tačiau stereotipą, kad kiniškas išmanusis telefonas yra blogas, geriausia pabandyti paneigti pačiam.

 

Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones.

 

Minios žmonių, užgrūstos automobilių aikštelės, eilės prie maisto, tualetų ir rūbinės. Ir kokio velnio visiems reikia trenktis į tą konferenciją šiais progreso laikais? Juk beveik visi pranešimai gyvai transliuojami internetu.

 

Ar jus bijote branduolinio karo? Klausimas, kuris dar prieš kelerius metus skambėtų keistai, šiandien įgauna tikro nerimo dėl ateities išraišką. Žmonės ne tik to klausia , tačiau vis dažniau imasi patys tokiam klaikiam ateities scenarijui ruoštis.

 

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius.

 

Vos tik Vidaus reikalų ministerija informavo, jog užregistruoti pasiūlymai dėl 0 promilių visiems vairuotojams, o Premjeras paminėjo, kad iš principo pritaria šiam siūlymui, tik reikėtų atsiklausti gydytojų, „paslaugių gydytojų“ nuomonės ilgai laukti nereikėjo.

 

Leidimas įvažiuoti į Neringą netrukus gali tapti prabangos preke. Savivaldybės meras nusprendė „stabdyti“ automobilių srautą, nuo kitų metų siūlydamas vietinės rinkliavos mokestį padidinti penkis kartus.

 

Metu pirštinę tiems, kas pasakys, kad lietuviai – netolerantiška tauta. Ką ten 1105 pabėgėliai, kurie nesudarys nei 0,04 proc. mūsų šalies populiacijos?! Pakalbėkime apie tai, kas paliečia kiekvieną iš mūsų – šešėlinę ekonomiką.

 

Rinkiminėse ir porinkiminėse kalbose vis dažniau iš politikų lūpų išgirsdavome žodžius „mes - valstybė“, „valstybės pinigai“, „mes nuspręsime“.... Tokių politinių veikėjų siekis laikyti save esminiais valstybės elementais norom nenorom primena Prancūzijos karalių  Liudviką XIV, kuris tapo nepamirštamu nuo XVII a.  dėl savo dviejų frazių: „Valstybė – tai aš“, – pareiškė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV būdamas dvylikos metų  ir vėliau jis išdėstė savo požiūrį į ateitį sparnuota fraze: „Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“.

 

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos, kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas.

 

Tvaraus gyvenimo būdo idėja jau dabar nieko nebestebina, ir vis daugiau sąmoningėjančių žmonių stengiasi priimti kuo daugiau sprendimų, tausojančių gamtą bei jos išteklius. Jau šiandien elektromobiliai yra gana neretas pasirinkimas, ir galima numanyti, kad visai greitai tai bus visiškai įprastas dalykas.

 

Turbūt nėra žmogaus, žiūrinčio televizorių, kuris neturėtų nuomonės apie „rusų įtaką“ valstybės gerovei. Ir šioje vietoje kertasi „analitiniai portalai“ iš netolimo Karaliaučiaus, šaukdami „Lietuva neturi ateities“ su tokiais pat lietuviais „analitikais“, kurie filme apie pulkininką Isajevą mato, kad „rusai puola“.

 

Režisieriaus Jean Perre Ameris kurtas Filmas „Mari istorija“, žiūrovą nukelia į XIX amžiaus pabaigos Prancūziją, atokioje vietoje įsikūrusį moterų vienuolyną.