Jei reikėtų išskirti vieną reiškinį, kuris šiemet pasaulyje sukelia daugiausiai ekonomistų diskusijų ir pakursto daugiausiai baimių, tai būtų nebe pandemija ar nedarbo lygis, bet infliacija. Kokie yra įsibėgėjančio kainų augimo veiksniai, kiek tai gali tęstis ir ar pagrįstos yra hiperinfliacijos baimės?

 

Augantys kiniškų išmaniųjų telefonų pardavimai tik įrodo, kad auga ne tik šios šalies produktų sklaida pasaulyje, tačiau ir pasitikėjimas preke iš Kinijos. Tačiau stereotipą, kad kiniškas išmanusis telefonas yra blogas, geriausia pabandyti paneigti pačiam.

 

Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones.

 

Minios žmonių, užgrūstos automobilių aikštelės, eilės prie maisto, tualetų ir rūbinės. Ir kokio velnio visiems reikia trenktis į tą konferenciją šiais progreso laikais? Juk beveik visi pranešimai gyvai transliuojami internetu.

 

Antradienį internete pasklido nuotrauka, kurioje internautai pasiūlė originalų būdą, kaip būtų galima išnaudoti „Snoro“ kioskelius.

 

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius.

 

Vos tik Vidaus reikalų ministerija informavo, jog užregistruoti pasiūlymai dėl 0 promilių visiems vairuotojams, o Premjeras paminėjo, kad iš principo pritaria šiam siūlymui, tik reikėtų atsiklausti gydytojų, „paslaugių gydytojų“ nuomonės ilgai laukti nereikėjo.

 

Leidimas įvažiuoti į Neringą netrukus gali tapti prabangos preke. Savivaldybės meras nusprendė „stabdyti“ automobilių srautą, nuo kitų metų siūlydamas vietinės rinkliavos mokestį padidinti penkis kartus.

 

Metu pirštinę tiems, kas pasakys, kad lietuviai – netolerantiška tauta. Ką ten 1105 pabėgėliai, kurie nesudarys nei 0,04 proc. mūsų šalies populiacijos?! Pakalbėkime apie tai, kas paliečia kiekvieną iš mūsų – šešėlinę ekonomiką.

 

Kilus šurmuliui dėl Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo bene labiausiai stebina nuolat skambantis balvonų šalininkų argumentas. Girdi, jei jau sovietines skulptūras nukeliame, tai nugriaukime ir visa kita, kas tais laikais buvo statyta: gyvenamuosius namus, mokyklas, gamyklas, išardykime kelius ir panašiai.

 

Turbūt nėra žmogaus, žiūrinčio televizorių, kuris neturėtų nuomonės apie „rusų įtaką“ valstybės gerovei. Ir šioje vietoje kertasi „analitiniai portalai“ iš netolimo Karaliaučiaus, šaukdami „Lietuva neturi ateities“ su tokiais pat lietuviais „analitikais“, kurie filme apie pulkininką Isajevą mato, kad „rusai puola“.

 

Režisieriaus Jean Perre Ameris kurtas Filmas „Mari istorija“, žiūrovą nukelia į XIX amžiaus pabaigos Prancūziją, atokioje vietoje įsikūrusį moterų vienuolyną.

 

Įdomų veiksmo filmą pertraukia reklaminė pauzė - nemaža dalis mūsų akimirksniu išjungiame televizoriaus garsą, perjungiame kitą kanalą ar pašokę nuo sofos traukiame į virtuvę.

 

Degalinėse dyzelinio kainoms nukritus žemiau svarbios psichologinės 1 euro (arba 3,45 Lt) ribos, automobilio vairavimas pasidarė ne toks skausmingas kaip anksčiau ir nuo dabar vis daugiau žmonių gali persėsti prie automobilio vairo. Kaip gi į šiuos pokyčius reaguos Vilniaus viešasis transportas?

 

Jau beveik metus politikai, Vyriausybė, visi aukščiausi asmenys su džiaugsmu kalba apie istorinį įvykį Lietuvoje – euro įvedimą, įsiliejimą į euro zoną, sėkmingą naują šalies eurointegracijos etapą tačiau valstybei priklausanti įmonė „Lietuvos paštas“, turinti padėti žmonėms pakeisti litus į eurus, naujosios valiutos įvedimo dieną net nesiruošia dirbti...