Ukrainos piliečiai jau kurį laiką aktyviai žvalgosi darbo vietų Baltijos šalyse. Bendrai visose trijose šalyse šiuo metu gyvena daugiau nei 45 tūkst. ukrainiečių ir beveik pusė jų – vien Estijoje.

 

Beveik trečdaliui (30 proc.) Lietuvos įmonių operatyvesni skolininkų mokėjimai leistų samdyti daugiau darbuotojų. Nepaisant to, net 43 proc. bendrovių šalyje nesiima jokių priemonių, kad išvengtų vėluojančių mokėjimų ir neapmokamų skolų.

 

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais užsienyje atostogavo 36 proc. lietuvių ir į užsienį jie vyko vidutiniškai du kartus per metus.

 

Daugelyje sričių Lietuva lygiuojasi į Šiaurės šalis: tai sėkmingos, socialiai atsakingos valstybės, kuriose gera gyventi. Švedijos karalystės ambasadorės Lietuvoje Marios Christinos Lundqvist teigimu, vienas iš raktų į sėkmę – visuomenė, kuri prisiima atsakomybę.

 

Vilniečiai Žydrūnas ir Audronė Butkevičiai surizikavo sudalyvauti, kaip jie patys sako, „avantiūroje“, ir laimėjo vienus įsimintiniausių gyvenime potyrių. Suaugusią dukrą turinti ir dešimtmetę jaunėlę auginanti pora savaitei tapo profesionaliais atostogautojais Druskininkuose.

 

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

 

Lietuvoje šeimos verslo tradicijos dar nėra tokios gilios kaip JAV, Japonijoje ar dalyje Vakarų Europos, tačiau tokie verslo modeliai jau formuojasi.

 

Atšilus orams vis daugiau žmonių kelionei į darbą ar pasivažinėjimams renkasi ne automobilius, o alternatyvias transporto priemones – dviračius, riedlentes, paprastus ar elektrinius paspirtukus, kurie pastaraisiais metais itin populiarėja.

 

Kelionių organizatoriai nuolat išgirsta įvairių mitų ir baimių – šiuo metu kaip tik prasideda kelionių į Turkiją sezonas, tad pasitaiko nuomonių, kad keliauti su vaikais pernelyg sudėtinga, kiti įsitikinę, kad į lėktuvą negalima įsinešti maisto.

 

Iki šiol stagnavusi Rygos biurų rinka atsigauna – Latvijos sostinė pradeda vytis kaimynines Vilniaus ir Talino rinkas, o tai didina bendrą Baltijos regiono patrauklumą tarptautiniams nuomininkams.

 

Kauno rajone įsikūrusios studijos „Dekū“ įkūrėja Eglė Verpečinskaitė sako, kad lietuviai pamėgo savo šventes ir renginius papuošti senus laikus menančiomis dekoracijomis.

 

Nusipirkę prekę, dėl grąžinimo sąlygų ar kitų turimų teisių paprastai susirūpiname tik susidūrę su nesklandumais. Pavyzdžiui, kai vėluoja prekės pristatymas, ją gavę pamatome, kad ši nekokybiška, neatitinka lūkesčių arba kai negalime jos naudoti pagal paskirtį.

 

Specialistai pastebi, kad socialiniuose tinkluose atsiveriančios galimybės ne tik padeda jau veikiančiam verslui, bet ir skatina pradėti naujas veiklas, kurios netrunka išaugti iki solidaus verslo.

 

Kaunietis Modestas Tučkus vieną pavasario rytą atvykęs parduoti nereikalingų daiktų Bagažinių turguje nežinojo, kad tai bus lemtingas apsilankymas. Dabar, praėjus 4 metams po pirmojo vizito čia, kaunietis su žmona čia būna kiekvieną savaitgalį ir net nenori galvoti apie kitokį darbą.

 

Lietuvos paslaugų centrų sektorių galima apibūdinti įspūdingais skaičiais. Čia veikia apie 70 paslaugų centrų, o juose dirba apie 15 tūkst. darbuotojų.

 

Ar keliaujant į užsienį būtina turėti grynųjų pinigų? Kiek kainuos išsigryninti pinigus užsienio bankomatuose? Ar saugu svetur atsiskaityti kortele? O jeigu jos nepriims, jūsų neaptarnaus? Kokia valiuta reikėtų atsiskaityti mokant kortele: eurais ar vietine?

 

2019-ieji  kaip niekada bus dosnūs jaunam verslui – taps prieinamos įvairiausios finansavimo formos ir būdai, startuos nauji rizikos kapitalo fondai, net kelios verslo akceleratorių programos, veiks įvairios Europos Sąjungos paramos programos, kuriamos naujos finansinės priemonės.

 

Vieniems atrodo, kad imtųsi verslo, jei tik sugalvotų gerą idėją, kiti ryžtųsi jį pradėti, jei tik turėtų tam finansų. Tačiau svarstant galimybę pradėti nuosavą verslą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo kompetencijas, pasiryžimą ir gebėjimą prisiimti riziką.

 

SEB grupės ekonomistai pablogino euro zonos plėtros 2019 metais tempo prognozę nuo 1,9 iki 1,6 procento. Lėčiau šiemet turėtų augti ir tokios Baltijos šalims svarbios rinkos kaip JAV, Švedija, Lenkija ar Kinija.

 

Smulkūs pinigai Lietuvoje nepraranda populiarumo: apskaičiuota, kad prekybos vietose mūsų šalies gyventojai grynaisiais pinigais atsiskaito du kartus dažniau negu Estijos.

 

Anksčiau buvo dažnai eskaluojama, kad startuolio kūrimas – tik jauniems žmonėms, kurie dar tik mokosi pažinti verslą.

 

Treningai, „plaukuotos“ šlepetės, glaudės su vulgariai šmaikščiais užrašais, įtartinos konsistencijos rudas plastilinas – tai tik keletas dalykų, kuriuos įvairiomis progomis (ir netgi Kalėdoms!) siūlo dovanoti jaunimo pamėgtas tinklaraštis socialiniuose tinkluose „UrmasNeBazė“.

 

SEB grupės ir kitų bankų ekonomistai įspėja apie artėjantį pasaulio ūkio sulėtėjimą. Svarbu pažymėti, kad kol kas kalbama apie sulėtėjimą, taigi natūralią ekonomikos raidos dalį, bet ne netikėtą ir staigų ilgalaikių neigiamų padarinių turintį sukrėtimą.

 

Daugelio dirbančių gyventojų kitąmet laukia svarbūs pokyčiai, ypač jaunesnio amžiaus dirbančiųjų, kurie iki šiol nedalyvavo pensijų kaupimo sistemoje.

 

Jei staiga prireikė pervesti giminaičiui ar draugui pinigų, susimokėti mokesčius ir apmokėti kitas sąskaitas ar nusprendėme čia ir dabar kažką įsigyti internetu, dažniausiai griebiamės išmaniojo telefono.

 

Didžiausios metų šventės – jau ne už kalnų. Plėšydami kalendoriaus lapelius, vis labiau imsime justi dovanų karštinės simptomus. Gyvenant įtemptu ritmu neretai tampa sudėtinga prisiminti tiek darbuotojų, klientų, tiek verslo partnerių poreikius.

 

Konservatyvus, verslą vertinantis lokaliai ir tradiciškai, tačiau užsispyręs ir nebijantis nesėkmės – tokį lietuvio verslininko portretą galima sudaryti remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER 2018 rezultatais.

 

Kelionių vadovo darbas, žvelgiant iš šalies, gali pasirodyti kaip nesibaigiančios atostogos. Gyvenimas užsienio kurortuose, naujos pažintys ir nuotykiai iš tiesų yra šio darbo dalis, tačiau tuo pačiu metu tenka užtikrinti, kad kitų žmonių atostogos būtų kuo sklandesnės ir įdomesnės.

 

Dažniausiai kalbama, kad smulkusis ir vidutinis verslas neveikia sėkmingai dėl rinkos gigantų – stambaus verslo, kuris prisivilioja klientus itin mažomis kainomis bei prekių gausa. Vis dėlto tai tikrai nėra vienintelė priežastis.

 

Nuo kitų metų darbuotojo ir darbdavio mokesčiai SODRAI bus sujungti ir tai turės teigiamos įtakos nedideliam verslui, tačiau rimtesnių pokyčių, mažinančių mokesčių naštą smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dar reikės palaukti.

 

Apsipirkti didžiuosiuose prekybos centruose yra pigiau nei nepriklausomose parduotuvėse, turgavietėse ar degalinėse, rodo slapto pirkėjo tyrimų agentūros „SeeNext“ atliktas kainų palyginimo tyrimas.

 

Negalite pasirinkti, kur ieškoti darbo: milžiniškoje ir gerai žinomoje įmonėje su šimtais darbuotojų ar nedidelės apimties versle, kuriame – vos keletas komandos narių? Karjeros profesionalai sako, kad ir vienas, ir kitas karjeros scenarijus gali būti teisingas ir nutiesti kelią tolesnei sėkmei.

 

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus.

 

JAV ekonomika klesti – ekonomikos augimas šiemet gali būti sparčiausias per dešimtmetį, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį nuo 1969 metų, atlyginimų augimas įsibėgėja.

 

Atlyginimams Lietuvoje didėjant, šalies gyventojai turi daugiau galimybių skolintis automobilio įsigijimui, būsto remontui ar vartojimo reikmėms.

 

Pramonės produkcija siekia net 80 proc. Lietuvos ir Europos Sąjungos eksporto, panašų procentą sudaro ir pramonės įmonių investicijos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP).

 

Lietuviai mano, kad save viduriniajai visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 Eur mėnesinį atlyginimą.

 

Vos 2 procentų Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia media. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 45 min.

 

Prireikus pasiskolinti 2 tūkst. eurų sumą, 46 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką, 41 proc. – į šeimos narius ar giminaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa.

 

Pernai Pietų Korėjos sostinės Seulo skelbtame tilto architektūrinės vizijos konkurse triumfavusi ir pasaulyje išgarsėjusi lietuvių architektų komanda KILD savo pėdsaką paliks ir Kaune.

 

Birželį Seimas pagaliau patvirtino naująją Mokesčių reformą. Vadovaujantis jos gairėmis, jau kitąmet bus jungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai. Kitaip tariant, teoriškai nuo šiol visus juos mokės būtent pirmieji. Vis dėlto, dėl papildomų rūpesčių nerimauti nereikėtų.

 

Jaunų – iki trejų metų – įmonių apklausa parodė, kad didžiausiais iššūkiais šiais metais jos laiko lėšų verslo plėtrai, tinkamų darbuotojų, naujų klientų paiešką. Mokesčių sistema joms taip pat atrodo sudėtingas uždavinys.

 

Net trečdalis lietuvių netikėtai gavę 2000 eurų juos išleistų atostogoms, kelionėms ir pramogoms, rodo Šiaulių banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Penktadalis apklaustųjų už šiuos pinigus atnaujintų namus.

 

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas.

 

Lietuvoje vis dar įprasta karjeros galimybes suvokti kaip kilimą aukštyn – pozicijos ar atlygio atžvilgiu. Tačiau tarptautinių organizacijų patirtis ir Y kartos duotas tonas keičia žaidimo taisykles. Karjera pamažu ima sietis ir su naujomis patirtimis, ir net su persikvalifikavimu.

 

Visame pasaulyje vis spartesnį pagreitį įgaunanti didmiesčių plėtra neaplenkė ir Lietuvos. Auganti šalies sostinė traukte traukia naujų karjeros galimybių ieškančius žmones ir migracija į Vilnių jau nieko nestebina.

 

Eismas žiedinėse sankryžose gali atrodyti paprastas, kai situacijas nagrinėjame kompiuterio ekrane ar Kelių eismo taisyklių (KET) knygelėse.

 

Į draudžiamus įvykius patekusių transporto priemonių savininkai patiria vis didesnių žalų – tai rodo KASKO draudimo išmokų duomenys.

 

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga dažniau prisimenamos istorinės asmenybės, įvykiai bei paveldo objektai. Daug dėmesio tenka ir istoriniams, dar tarpukariu ar net anksčiau statytiems pastatams ir jų pritaikymui šių dienų poreikiams.

 

Su įsibėgėjančia vasara prasideda ir atostogų karštinė. Vis dėlto poilsio malonumus dažnai gali apkartinti įvairiausi mūsų įrenginių tykantys pavojai. Kaip netapti sukčių taikiniu, neprarasti duomenų ir nenukentėti, pataria „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas.