Atlyginimams Lietuvoje didėjant, šalies gyventojai turi daugiau galimybių skolintis automobilio įsigijimui, būsto remontui ar vartojimo reikmėms.

 

Pramonės produkcija siekia net 80 proc. Lietuvos ir Europos Sąjungos eksporto, panašų procentą sudaro ir pramonės įmonių investicijos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP).

 

Lietuviai mano, kad save viduriniajai visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 Eur mėnesinį atlyginimą.

 

Vos 2 procentų Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia media. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 45 min.

 

Prireikus pasiskolinti 2 tūkst. eurų sumą, 46 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką, 41 proc. – į šeimos narius ar giminaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa.

 

Pernai Pietų Korėjos sostinės Seulo skelbtame tilto architektūrinės vizijos konkurse triumfavusi ir pasaulyje išgarsėjusi lietuvių architektų komanda KILD savo pėdsaką paliks ir Kaune.

 

Birželį Seimas pagaliau patvirtino naująją Mokesčių reformą. Vadovaujantis jos gairėmis, jau kitąmet bus jungiami darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai. Kitaip tariant, teoriškai nuo šiol visus juos mokės būtent pirmieji. Vis dėlto, dėl papildomų rūpesčių nerimauti nereikėtų.

 

Jaunų – iki trejų metų – įmonių apklausa parodė, kad didžiausiais iššūkiais šiais metais jos laiko lėšų verslo plėtrai, tinkamų darbuotojų, naujų klientų paiešką. Mokesčių sistema joms taip pat atrodo sudėtingas uždavinys.

 

Net trečdalis lietuvių netikėtai gavę 2000 eurų juos išleistų atostogoms, kelionėms ir pramogoms, rodo Šiaulių banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Penktadalis apklaustųjų už šiuos pinigus atnaujintų namus.

 

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas.

 

Lietuvoje vis dar įprasta karjeros galimybes suvokti kaip kilimą aukštyn – pozicijos ar atlygio atžvilgiu. Tačiau tarptautinių organizacijų patirtis ir Y kartos duotas tonas keičia žaidimo taisykles. Karjera pamažu ima sietis ir su naujomis patirtimis, ir net su persikvalifikavimu.

 

Visame pasaulyje vis spartesnį pagreitį įgaunanti didmiesčių plėtra neaplenkė ir Lietuvos. Auganti šalies sostinė traukte traukia naujų karjeros galimybių ieškančius žmones ir migracija į Vilnių jau nieko nestebina.

 

Į draudžiamus įvykius patekusių transporto priemonių savininkai patiria vis didesnių žalų – tai rodo KASKO draudimo išmokų duomenys.

 

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga dažniau prisimenamos istorinės asmenybės, įvykiai bei paveldo objektai. Daug dėmesio tenka ir istoriniams, dar tarpukariu ar net anksčiau statytiems pastatams ir jų pritaikymui šių dienų poreikiams.

 

Su įsibėgėjančia vasara prasideda ir atostogų karštinė. Vis dėlto poilsio malonumus dažnai gali apkartinti įvairiausi mūsų įrenginių tykantys pavojai. Kaip netapti sukčių taikiniu, neprarasti duomenų ir nenukentėti, pataria „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas.

 

Prieš keturis dešimtmečius Bao‘an kaime gyveno 30 tūkstančių pirklių, žvejų ir ryžius auginančių ūkininkų. Jis buvo šiek tiek mažesnis už tuometinę Jonavą Lietuvoje.

 

Pasaulio ekonomikos forumas vis garsiau kalba apie 4-ąją pramonės revoliuciją. Numatoma, jog žmogų, atliekantį įprastus ir kasdieninius darbus, įvairiose srityse vis daugiau keis mašinos.

 

Gegužės 25-ąją įsigalios naujas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Apie pokyčius įmonės jau dabar aktyviai informuoja savo klientus elektroniniais laiškais, žinutėmis ar lentelėmis svetainėse ir socialiniuose tinkluose.

 

Šių metų pradžioje išsivysčiusių pasaulio valstybių ūkio plėtra buvo lėtesnė, negu tikėtasi, tačiau dar per anksti daryti neigiamas išvadas apie ateitį, nes darbo rinkoje padėtis ir toliau gerėja, investicijos auga, tad gana sparti plėtra turėtų išlikti ir 2018, ir 2019 metais.

 

Kad pavyktų subalansuoti pastaruoju metu smarkiai augančias išlaidas su pajamomis, beveik kas penktas darbingo amžiaus lietuvis šalia pagrindinio darbo turi ir papildomų veiklų, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

 

Kuo toliau, tuo internetu pirkti darosi lengviau. Pirkinių pasirinkimas – milžiniškas, siuntos pristatomos itin greitai, atsiskaitymo būdai – lankstūs. Vis dėlto ne kiekvienas žino, jog ir grąžinti internetu nusipirktą prekę nėra sudėtinga.

 

Įsigijus naujus namus, gyventojus užgriūna ne tik galvosūkiai, kaip įsirengti būstą, kokius baldus ir interjero sprendimus pasirinkti, bet ir būtinybė pasirašyti naujas sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais.

 

Po pastarųjų dviejų itin aktyvių metų Vilniaus biurų rinka pereina į nuosaikesnio augimo etapą. Lietuvos sostinė pagal modernių biurų plotą jau gali lygiuotis į kitus pažangius Vidurio ir Rytų Europos regiono miestus.

 

Praėjusiais metais prasidėjęs pasaulio ekonomikos augimo spurtas šių metų pradžioje neišsikvėpė, tačiau augimą gali pradėti slopinti protekcionizmo debesys.

 

Baisu, kai politikai žada, tačiau nevykdo pažadų. Vis dėlto, tam tikrais atvejais būna dar baisiau, kai duotus pažadus tęsi.

 

Rizikų kibernetiniam saugumui nuolat daugėja – specialistai praėjusiais metais apdorojo per 54 tūkst. incidentų, o tai apie dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais.

 

Pastaruoju metu sumažėjusio būsto rinkos sandorių skaičiaus nereikėtų laikyti pavojaus signalu, priešingai – tai rodo rinkos brandą.

 

Jei 2017-ųjų pradžioje likę nepaskatinti už gerus metinius rezultatus skundėsi 45 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų, tai šiemet tokių buvo jau 52 proc., teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

 

Tarptautinė statistika skelbia, kad pastaraisiais metais visose Europos Sąjungos šalyse daugėja moterų, iš samdomo darbo pasukusių į savą verslą.

 

Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo.

 

„Jeigu perkate būstą su daline apdaila, nusiteikite psichologiškai, kad visą darbų eigą teks kontroliuoti patiems. Pavyzdžiui, pirkti grindjuostes, kai jų reikia, suplanuoti kitų medžiagų perdavimą meistrui, kad sklandžiai vyktų darbai“, – teigia būsto apdailą savo jėgomis nusprendęs atlikti vilnietis Povilas Jurgėnas.

 

Per pastaruosius metus rinkėjai didžiosiose pasaulio ekonomikose aiškiai parodė norintys politinių pokyčių. JAV prezidentu jie išrinko Donaldą Trumpą, Prancūzijos vairą patikėjo Emmanueliui Macronui, pasisakė už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

 

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina.

 

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis.

 

Nuo minties apie savo verslą iki pasiryžimo juo užsiimti dažniausiai trunka mažiau negu metus – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

 

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento.

 

Registrų centro duomenimis, 2017 m. nekilnojamojo turto kainos nuosaikiai augo ir kai kuriuose rinkos segmentuose pirmą kartą viršijo prieškrizinį laikotarpį.

 

2017-aisiais Lietuvoje pradėta nauja ir pakankamai unikali iniciatyva: valstybė kartu su žinomais verslo korifėjais ėmėsi investuoti į startuolių verslo idėjas.

 

Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poilsiui.

 

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus?

 

Sankryžos yra ta vieta, kur įvyksta daugiausiai eismo įvykių. Dažniausios vairuotojų klaidos – nesilaikoma saugaus atstumo ar nepraleidžiamas pirmumo teisę turintis automobilis.

 

 

2017-ieji nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo aktyvumu, o didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai ir individualūs namai.

 

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje?

 

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

 

Sutinkant Naujuosius metus sakėme ir iš kitų sulaukėme įvairių palinkėjimų, tarp jų ir linkėjimų būti laimingesniems bei turėti daugiau pinigų. Nors, kaip byloja patarlė, laimės už pinigus nenupirksi, tačiau pinigai iš tiesų gali padėti mums tapti laimingesniais.

 

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų apie darbuotojų, ypač – IT sektoriuje, trūkumą, šuoliais augančius jų atlyginimus ir kylančias grėsmes visos šalies konkurencingumui.

 

Metų sandūra – menamas atskaitos taškas, tinkamas apibendrinti nuveiktus darbus bei susidėlioti ateities scenarijų. Gyventojai sudarinėja asmeninių tikslų sąrašus, įmonės peržiūri trumpalaikes prognozes ir veiklos planus, į pasiekimų, klaidų bei pamokų suvestines bandoma įsprausti ir pernykštę Lietuvos ūkio raidą bei brėžti tolesnės jos trajektorijos projekciją.

 

Skaičiuodami paskutiniąsias metų dienas sustojame, įvertiname, kur esame, išsikeliame tikslus ateinantiems metams. 2017-ieji Lietuvos ekonomikai buvo gana geri. Ji vystėsi sparčiau nei tikėtasi dėl augusių realių gyventojų pajamų ir pastebimai pasistiebusios užsienio prekybos.

 

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas Lietuvoje šiemet gerokai atslūgo. Sumenkusi butų paklausa bei didelė jų pasiūla pristabdė ir kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, tokios tendencijos, tikėtina, išliks ir kitąmet.

 

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“.