Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai?

 

Nors karantinas pristabdė naujų būstų pardavimus, panašu, kad greitu metu ši rinka turėtų bent iš dalies atsitiesti. Kaip rodo „Rinvest“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta gyventojų apklausa, 65 proc. prieš karantiną svarsčiusių įsigyti būstą gyvenimui savo planų nekeis.

 

Gegužę gyventojų atsiskaitymai banko kortelėmis aiškiai rodo, kad mažmeninė prekyba po balandį patirto smūgio atsigauna. Tiesa, gegužę metinis nuosmukis dar bus didesnis negu 5 proc., tačiau tai kur kas mažesnis kritimas negu balandį, kai prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis sumažėjo beveik 18 procentų.

 

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį.

 

Nors socialinis verslas pirmiausia siekia socialinių pokyčių ir padeda jautrioms visuomenės grupėms, jam galioja tie patys verslo dėsniai kaip ir kitiems. Realybė tokia, kad vien geros idėjos sėkmingam verslui neužtenka – pirmiausia reikia turėti stiprius verslo pagrindus ir pakankamai vartotojų segmento kūrimo, marketingo ir komunikacijos žinių.

 

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos.

 

Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą dėl ateities, kuris dažnai dar labiau padidėja dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų: paskolų, išperkamosios nuomos ar kitų. Kaip elgtis?

 

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam tenka atlaikyti dvigubą smūgį – mažėjančią paklausą dėl pandemijos užsidarančių pasaulio ekonomikų ir didėjančią pasiūlą dėl žlugusių OPEC derybų.

 

Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, kurių siūlomos dažno vartojimo prekės – palankiausios pirkėjo kišenei.

 

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius.

 

Praėję metai Lietuvos būsto rinkai buvo neeiliniai, o paskutinis ketvirtis viršijo visus lūkesčius. Didėjanti paklausa ir vos iš paskos spėjanti pasiūla lėmė būsto kainų augimą, tačiau gyventojų pajamos augo dar sparčiau, todėl būsto įperkamumas išliko rekordiškai aukštas.

 

Įprastai du kartus per metus Lietuvoje vykdomas įprastas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

 

2019 metus Lietuvos ekonomika užbaigė aukšta nata – metinis BVP pokytis paskutinį ketvirtį siekė 3,8 proc. ir pagal tokį augimo tempą aplenkėme ir Latviją, ir Lenkiją. Tiesa, ir vėl likome estų užnugaryje.

 

Jei jautiesi laukiamas, priimti sprendimą grįžti į Lietuvą nėra sunku net po svetur praleisto dešimtmečio, sako gyvenimą gimtinėje vėl pradėję kurti buvę emigrantai. Jų teigimu, norėdami susigrąžinti išvykusiuosius turėtume sudaryti patrauklias darbo sąlygas ir suteikti galimybę jiems pritaikyti jau įgytas žinias.

 

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistų teigimu, šiuo metu eskaluojamas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos kenkia pasaulio ekonomikos augimui, o vartotojai dėl augančių kainų tampa vieninteliais šio karo pralaimėtojais.

 

Tendencijos, kaip keisis personalo skyrių veikla naujajame dešimtmetyje, aiškios – dėmesys naujosios kartos individualiems poreikiams, automatizuoti darbo procesai ir pritaikytos naujausios technologijos.

 

Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams.

 

Lietuvių meilė nuosavam automobiliui trunka ilgiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis latvių ir estų, atitinkamai, 60 proc. ir 62 proc., savo automobilius keičia praėjus 3–5 metams nuo jo įsigijimo ar dar trumpesniam laikotarpiui.

 

2019 m. antroje pusėje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie asmens duomenų apsaugą. Tyrimo duomenimis, žinančiųjų apie savo teises ir pareigas asmens duomenų apsaugos srityje skaičius išlieka stabilus.

 

Lanksčios būsto paskolos sąlygos gyventojams ne mažiau svarbios nei patraukli palūkanų norma, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

 

Maždaug 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad jų poreikius visiškai patenkinti galinti pensija šiandien turėtų sudaryti 600 eurų ir daugiau. Tuo metu vidutinė pensija, kuri šiuo metu siekia apie 365 eurus, priimtina atrodo tik 1 proc. respondentų.

 

2019 metai pensijų fondams buvo rekordiniai – nuo metų pradžios pradėjusių veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus šoktelėjo į dar nematytas aukštumas.

 

Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link.

 

Transporto sektoriuje veikiančios įmonės – vienos tų, kurios labiausiai susiduria su ribojimu gauti bankų paskolą. Ekspertai pastebi, kad šis sektorius – vienas labiausiai priklausančių nuo ekonomikos ciklo, todėl esant tarptautinės aplinkos neapibrėžtumui ir ekonominio ciklo lėtėjimui tradiciniai finansuotojai vengia didinti skolinimo apimtis transporto srityje veikiančioms įmonėms. Tačiau alternatyvūs finansuotojai čia įžvelgia galimybes.

 

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes.

 

Alina Liepa jau penkerius metus su savo vyru lietuviu gyvena Lietuvoje. Viena iš priežasčių, paskatinusių Aliną išvykti iš Ukrainos, buvo karinė agresija prieš jos gimtąją šalį. Tačiau dabar ji puikiai jaučiasi Kaune, turi čia ukrainietiškų saldumynų parduotuvę ir džiaugiasi bendravimu tiek su lietuviais, tiek su čia gyvenančiais bei atvykstančiais tautiečiais.

 

Kompanija „Google” paskelbė kasmetinių tendencingiausių 2019 m. užklausų sąrašą, kuriame pateikiami daugiausiai susidomėjimo per pastaruosius 12 mėnesių pelnę įvykiai, naujienos, garsūs žmonės, filmai bei renginiai.

 

Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų normoms, kilo obligacijų kainos.

 

Kaunietė Rasa Naverdauskaitė keletą metų svarstė galimybę imtis savo verslo – atidaryti nedidelę kavinę ar užkandinę. Tačiau negalvojo, kad šis noras išsipildys taip netikėtai. Merginai atėjus į pokalbį dėl darbo sulčių bare jo savininkai užsiminė, kad turi ketinimų šią vietą parduoti.

 

Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes nei vidutines darbo pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti.

 

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

 

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

 

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna?

 

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais.

 

Prasidėjus tamsiajam metų laikotarpiui, kai keliuose kyla nemažai sumaišties, kelininkai baigė atnaujinti kelių linijas ir horizontalųjį ženklinimą visuose krašto ir rajoniniuose, o dar vasarą darbai buvo atlikti ir magistraliniuose keliuose.

 

Remontuojant namus ar įsigijus naują būstą bemaž kiekvienam kyla klausimų, kaip išsirinkti buitinę techniką ir išvengti klaidų. Juolab, kad tai – viena didžiausių investicijų kalbant apie virtuvės įrengimą.

 

Šiuo metu viena iš didžiausių ekologinių problemų – plastiko ir kitų sunkiai suyrančių atliekų patekimas į aplinką. Bet visuomenės sąmoningumas auga, o besikeičiantį požiūrį Lietuvoje pastebi ir prekybininkai.

 

Įvairiais klausimais socialiniame tinkle „Facebook“ nebijantis drąsiai pasisakyti verslininkas Liudvikas Andriulis sako, kad šiandien Lietuvoje yra nemažai įmonių, besidangstančių netikra socialinės atsakomybės veikla.

 

Nepasiduoti emocijoms ir pirmajam įspūdžiui, kruopščiai įvertinti visus pliusus ir minusus, pagalvoti apie smulkmenas, kurios gali būti labai reikšmingos, – tokiais praktiškais patarimais su pirkėjais dalijasi nekilnojamojo turto projektus įgyvendinančios bendrovės „Centromera“ atstovė Vaida Šidlauskienė.

 

Nepaprastai intriguojantis „Brexit“ serialas skaičiuoja trečiuosius savo gyvavimo metus. Nors Borisas Johnsonas šiemet ir praleido progą gauti „Emmy“ apdovanojimą geriausio tragikomedijos aktoriaus kategorijoje, serialas, panašu, bus pratęstas dar bent keliems sezonams.

 

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, rugpjūčio mėnesį stipriųjų gėrimų realizacija iš akcizinių sandėlių buvo 25 proc. mažesnė nei praėjusiais metais tokiu pačiu laikotarpiu. Liepos mėnesį kritimas siekė 26 proc., o birželį – 42 proc.

 

Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos Gitos Statnickės įsitikinimu, šiandien skirtingų kartų darbuotojai yra dažnas reiškinys organizacijoje. Ne vienam vadovui kyla klausimų, kokiomis nuostatomis remtis vadovaujant skirtingų kartų žmonėms.

 

Sparčiai tobulėjant technologijoms, ne ką lėčiau progresuoja ir sukčiai. Jei anksčiau ilgapirščiai išviliodavo pinigus telefonu pasakodami išgalvotas istorijas apie artimajam nutikusią nelaimę, tai šiandien patiklių žmonių sukčiai ieško žadėdami greitą ir garantuotą finansinę grąžą iš investicijų į kriptovaliutas.

 

Žinoma, paprasčiausias atsakymas būtų toks – nuo važinėjimo. Na, taip, bet kodėl kaimynai, kurie vienu metu įsigijo vienodas padangas ir važinėja beveik tiek pat, naujos padangos vėl perkamos ne vienodu metu. Vienam laikas keisti po dviejų, o kitam – po penkių metų. Tam yra daugiau priežasčių nei nuvažiuotų kilometrų skaičius.

 

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų pirmenybę teiktų darbui tarptautinėje privačioje arba užsienio valstybės valdomoje įmonėje, o lietuviškoje – tik trys.

 

Kaunietis Nerijus Vaikšnys visą gyvenimą sukasi moteriškų batų pardavimo versle. Per ilgus veiklos metus vyras ne tik prisimena ne vieną šmaikštų nutikimą, tačiau taip pat pastebi ir visuomenės požiūrio pokyčius.

 

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mūsų šalyje įgyvendinama viena iš keturių pagrindinių laisvių – laisvas darbuotojų judėjimas. Todėl Lietuvos gyventojai kartu su savo šeimos nariais įgijo teisę apsigyventi, dirbti, įsigyti gyvenamąjį būstą keliose valstybėse, turėti ten socialinių ir ekonominių interesų.

 

JAV ekonomikos plėtra tęsiasi daugiau negu dešimt metų ir sumušė modernių laikų trukmės rekordą, tačiau augimas silpsta. Nemažą įtaką lėtesnei ne tik JAV ar euro zonos, bet ir besivystančių šalių ekonomikos plėtrai turi politikų ambicijos keisti nusistovėjusią pasaulinės prekybos tvarką.

 

Elektrinis paspirtukas dabar dažniausiai jau nebe žaislas ar pramoga, o visai rimta susisiekimo priemonė. Paspirtukus parduodančios įmonės atstovas sako, kad tobulėjant technologijoms jais galima įveikti vis didesnius atstumus, sudėtingesnes kelio atkarpas ir važiuoti vis greičiau.

 

Dažnai kalbama, kad verslams, kurie nepasiduos skaitmenizacijai, nulemta pralaimėti konkurencinę kovą. Tačiau ekspertai pabrėžia, jog pati savaime ji pranašumo negarantuoja, daug svarbiau – dalintis idėjomis ir tartis su rinkos senbuviais.