Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją.

 

Dėl milžiniškos sausros ir karščių Europą ir toliau niokoja gaisrai − skaičiuojama, kad šiemet jau išdegė daugiau nei 700 tūkstančių hektarų miškų. Tai yra du kartus už Liuksemburgą didesnis plotas, kuris, tikėtina, pralenks 2017 metais pasiektą antirekordą.

 

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje.

 

Karas Ukrainoje turėjo nemažą įtaką Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo nuotaikoms: artimiausiais metais investicijas yra numatę 29 proc. nedidelių įmonių, nors dar metų pradžioje tokių buvo kone kas antra (48 proc.).

 

Daug Lietuvos įmonių dar nespėjo visiškai atsitiesti ir išmokti visų pandemijos pamokų, o rekordinė infliacija bei prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas vadovus verčia vėl perdėlioti prioritetus, keisti strategijas.

 

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Vienna Insurance Group“ (VIG) priklausančioms draudimo bendrovėms Lietuvoje išaiškinta ir sustabdyta sukčiavimo atvejų už daugiau nei pusę milijono eurų.

 

Praėjusieji metai fintech sektoriui pasaulyje ir Lietuvoje buvo itin sėkmingi. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, energijos ir žaliavų kainų šokas bei infliacijos iššūkiai paspartino kai kurias fintech tendencijas.

 

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs.

 

Vienas svarbiausių namo elementų yra stogas. Tebesitęsiant statybų bumui daugeliui būsimų naujakurių kyla klausimų kokią stogo dangą pasirinkti, kad ji būtų patikima ir nesunkiai prižiūrima.

 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti.

 

Įsigyti būstą norintys asmenys dažnai pasirenka savo svajonę finansuoti būsto paskola. Tačiau šis finansinis įsipareigojimas reikalauja atsakingumo ir atidaus savo mėnesinių pajamų įsivertinimo.

 

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis. 

 

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto.

 

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau.

 

Lygybė, įvairovė ir įtrauktis ne tik yra moraliniai imperatyvai verslui, bet ir teikia apčiuopiamą naudą. Tyrimai rodo, kad lygios galimybės yra vienas veiksmingiausių būdų verslo pažangai skatinti, tačiau ir Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio šalių šios galimybės visiems atveriamos ne taip sparčiai, kaip norėtume.

 

Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus.

 

Kredito reitingas – sąvoka, su kuria paprastai susiduriame tik tuomet, kai kyla poreikis pasiskolinti pinigų, dažniausiai – dideliems pirkiniams. O dideli pirkiniai reiškia ir nemažas palūkanas, kurias nustatant, vienas iš rodiklių kaip tik ir yra kredito reitingas.

 

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos pasitraukė ar veiklą apriboti nusprendė daugybė užsienio kompanijų. Daugelis iš jų turėjo susitaikyti ne tik su prarasta rinka, bet ir didžiuliais nuostoliais. Tačiau panašu, kad už atsakingą ir principinį požiūrį jos pelnė vartotojų ir investuotojų simpatijas.

 

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei 2020-aisiais.

 

Specialistai pastebi, kad gyvenimas internete tampa vis agresyvesnis – net 65 proc. žmonių yra susidūrę su psichologiniu smurtu internete, tai rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ataskaitoje pabrėžia, kad Lietuvoje išaugo kibernetinių atakų tikimybė – prasidėjus karui Ukrainoje, jų fiksuota trečdaliu daugiau.

 

Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Darius ir Neringa Laurinaičiai jau daugiau kaip metus sukasi savo nedidelėje šeimos kepyklėlėje „Lauri“ Kaune, Šilainiuose. Niekaip su maistu nesusijusiose veiklose anksčiau dirbę kauniečiai savo verslo imtis nusprendė kai įprastą rutiną sutrikdė karantinas.

 

Kol kas visų dėmesį yra prikausčiusi ir galvos skausmus kelia vis naujas aukštumas pasiekianti dešimtmečius nematyta infliacija. Tačiau daugėja ženklų, kad daugelyje šalių kainų ir palūkanų augimas gali ne tik prislopinti paklausą, bet ir sukelti recesiją.

 

Beveik šeštadalis (15 proc.) šalies smulkiųjų ir vidutinių verslų susiduria su vėluojančiais mokėjimais, kurie sudaro didesnę nei 15 proc. įmonės pajamų siekiančią dalį. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta įmonių apklausa.

 

Per pastaruosius dvejus metus, kai gyvenome pandemijos sąlygomis, daugelis galutinai įsitikino visada prieinamų finansų paslaugų nauda. Šiandien finansų sektoriuje toliau vyksta tolesnės integracijos procesas, kai įvairūs finansų sprendimai tampa vis glaudžiau susieti su kitomis paslaugomis.

 

Nesvarbu, kokį biudžetą vairuotojai numato būsimo automobilio įsigijimui, transporto priemonės pirkimas beveik visada bus kompromisas tarp norų ir galimybių. Pirkėjų tikslas – už kuo mažesnę pinigų sumą rasti geriausiai namų ūkio poreikius tenkinantį automobilį.

 

Šiaulietis Deividas Bilius dievina motociklus ir benzino kvapą. Vos 23-ejų vaikinas savo aistrą mechanikai bei transporto priemonėms sugebėjo paversti ir verslu, kuriam, kaip sako pats Deividas, nereikia net reklamos – kalbos apie talentingą jaunuolį iš lūpų į lūpas sklinda tarp įvairių baikerių klubų ir motociklų entuziastų.

 

Interneto prekybos apimtys per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 22 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį vien „Swedbank“ klientai vietos interneto parduotuvėse išleido daugiau kaip 460 mln. eurų – tai prilygo per visus 2018 m. išleistai sumai.

 

Šiaulietis Andrius Steponavičius studijuoja, dirba, keliauja, o laisvalaikiu pildo savo neeilinę kolekciją. Jaunuolis užsiima numizmatika – monetų kolekcionavimu. Šiauliuose tokių kolekcionierių nėra daug, nes Andrių labiausiai domina Europos valstybių euro bei Lietuvos tarpukario monetos. Retų monetų vaikinas ieško bendraminčių aukcionuose, kelionių metu, o įdomių egzempliorių rado ir pradėjęs studijuoti kolegijoje.

 

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje?

 

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje energetinius išteklius stumtelėjo brangimo kryptimi. Naftos, gamtinių dujų, elektros kainos didėja, nes reaguojama į sankcijas agresorei Rusijai, kurios energetiniai resursai tapo toksiški.

 

Stiprią metų pradžią lėmė pernykštį pagreitį išlaikiusios ekonominės veiklos ir ryškus palyginamosios bazės efektas, tačiau aukštai iškeltą 2021 m. kartelę šiemet pranokti bus itin sunku, teigia INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

 

Įsibėgėjant pavasariui atsiranda daugiau progų pasipuošti. Be kita ko, ir natūralių akmenėlių papuošalais, kuriuos nesunkiai galima pasigaminti ir patiems.

 

Finansinė įtrauktis pasiekiama, kai visi turi galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis. Tačiau dabartinėje finansinėje aplinkoje įtrauktis peržengia savo apibrėžimą ir tampa daug svarbesnė. Taip teigia Lietuvoje viešėjęs ir su Fintech sektoriaus atstovais susitikęs IT bendrovės „Sensedia“ vadovas Gibsonas Nascimento, atsakingas už EMEA regioną.

 

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.

 

Vis dar gerus ekonomikos rezultatus šių metų pradžioje lėmė įspūdinga pramonės plėtros inercija ir ryškus palyginamosios bazės efektas. Pernai pirmąjį ketvirtį turėjome ilgą ir pakankamai griežtą karantiną, tad nemaža dalis į vidaus rinką orientuotų ekonomikos sektorių veikė ne pilnu pajėgumu, o šalta žiema bei sutrūkinėjusios tiekimo grandinės lėtino statybų sektoriaus apsukas.

 

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas.

 

„Lietuviai yra realistai Rusijos atžvilgiu. Jums visa tai pažįstama: jūs irgi su tuo susidūrėte, irgi kovojote dėl nepriklausomybės ir turite labai panašią istoriją. Tai pasijaučia, kai kalbi su bet kuriuo lietuviu ir pasakai: „Aš iš Ukrainos“. Tai viskas, ko reikia.

 

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą.

 

Nesąžiningiems automobilių pardavėjams vystyti nelegalią veiklą lieka vis mažiau erdvės. Prie to prisideda ir pilietiški gyventojai, suteikiantys informacijos apie pasirašomus suklastotus kauferius.

 

Loterijų organizatoriai įspėja apie sukčių siuntinėjamus laiškus, kuriuose kalbama apie esą laimėtą prizą. Sukčiai, prisidengdami žinomos loterijos vardu, prašo atsakyti į laišką ir suteikti daugiau duomenų. Patariama būti budriems ir į tokius laiškus nereaguoti.

 

Karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos šiek tiek prislopins pasaulio, Europos ir Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos „Swedbank“ ekonomistai kol kas neprognozuoja.

 

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle.

 

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento.

 

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų?

 

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje.

 

Brutalus Rusijos išpuolis prieš Ukrainą turės ekonominių pasekmių ne tik pačiame regione, bet ir už jo ribų. Poveikį galima matyti jau dabar – daugiau nei trečdaliu kritusi Rusijos rublio vertė, išparduodamos įmonių akcijos bei į seniai matytas aukštumas pakilusios energetinių išteklių, įvairių metalų ir grūdų kainos.

 

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?

 

Maždaug 1 iš 4 Lietuvos gyventojų, norėdami atnaujinti savo gyvenamąjį būstą, tam planuotų išleisti nuo 1 iki 3 tūkst. eurų, o kiek didesnę sumą, siekiančią 3-5 tūkst. eurų, būsto remonto darbams ketintų skirti apie 20 proc. šalies gyventojų.

 

Pandemija traukiasi iš didžiausių nerimą šiais metais keliančių grėsmių Lietuvos ekonomikai, užleisdama vietą geopolitinei rizikai. Tačiau, esant dabartinei padėčiai, nenorime pernelyg krūpčioti, nes Lietuvos gyventojai ir verslas daug kartų įrodė, kad vis dar mokame greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją pasaulyje ir mūsų šalyje.