Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje?

 

Stiprią metų pradžią lėmė pernykštį pagreitį išlaikiusios ekonominės veiklos ir ryškus palyginamosios bazės efektas, tačiau aukštai iškeltą 2021 m. kartelę šiemet pranokti bus itin sunku, teigia INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

 

Įsibėgėjant pavasariui atsiranda daugiau progų pasipuošti. Be kita ko, ir natūralių akmenėlių papuošalais, kuriuos nesunkiai galima pasigaminti ir patiems.

 

Finansinė įtrauktis pasiekiama, kai visi turi galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis. Tačiau dabartinėje finansinėje aplinkoje įtrauktis peržengia savo apibrėžimą ir tampa daug svarbesnė. Taip teigia Lietuvoje viešėjęs ir su Fintech sektoriaus atstovais susitikęs IT bendrovės „Sensedia“ vadovas Gibsonas Nascimento, atsakingas už EMEA regioną.

 

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.

 

Vis dar gerus ekonomikos rezultatus šių metų pradžioje lėmė įspūdinga pramonės plėtros inercija ir ryškus palyginamosios bazės efektas. Pernai pirmąjį ketvirtį turėjome ilgą ir pakankamai griežtą karantiną, tad nemaža dalis į vidaus rinką orientuotų ekonomikos sektorių veikė ne pilnu pajėgumu, o šalta žiema bei sutrūkinėjusios tiekimo grandinės lėtino statybų sektoriaus apsukas.

 

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas.

 

„Lietuviai yra realistai Rusijos atžvilgiu. Jums visa tai pažįstama: jūs irgi su tuo susidūrėte, irgi kovojote dėl nepriklausomybės ir turite labai panašią istoriją. Tai pasijaučia, kai kalbi su bet kuriuo lietuviu ir pasakai: „Aš iš Ukrainos“. Tai viskas, ko reikia.

 

Nesąžiningiems automobilių pardavėjams vystyti nelegalią veiklą lieka vis mažiau erdvės. Prie to prisideda ir pilietiški gyventojai, suteikiantys informacijos apie pasirašomus suklastotus kauferius.

 

Loterijų organizatoriai įspėja apie sukčių siuntinėjamus laiškus, kuriuose kalbama apie esą laimėtą prizą. Sukčiai, prisidengdami žinomos loterijos vardu, prašo atsakyti į laišką ir suteikti daugiau duomenų. Patariama būti budriems ir į tokius laiškus nereaguoti.

 

Karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai įvestos sankcijos šiek tiek prislopins pasaulio, Europos ir Lietuvos ekonomikų augimą, tačiau nuosmukio ar stagnacijos „Swedbank“ ekonomistai kol kas neprognozuoja.

 

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle.

 

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento.

 

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų?

 

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje.

 

Brutalus Rusijos išpuolis prieš Ukrainą turės ekonominių pasekmių ne tik pačiame regione, bet ir už jo ribų. Poveikį galima matyti jau dabar – daugiau nei trečdaliu kritusi Rusijos rublio vertė, išparduodamos įmonių akcijos bei į seniai matytas aukštumas pakilusios energetinių išteklių, įvairių metalų ir grūdų kainos.

 

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?

 

Maždaug 1 iš 4 Lietuvos gyventojų, norėdami atnaujinti savo gyvenamąjį būstą, tam planuotų išleisti nuo 1 iki 3 tūkst. eurų, o kiek didesnę sumą, siekiančią 3-5 tūkst. eurų, būsto remonto darbams ketintų skirti apie 20 proc. šalies gyventojų.

 

Pandemija traukiasi iš didžiausių nerimą šiais metais keliančių grėsmių Lietuvos ekonomikai, užleisdama vietą geopolitinei rizikai. Tačiau, esant dabartinei padėčiai, nenorime pernelyg krūpčioti, nes Lietuvos gyventojai ir verslas daug kartų įrodė, kad vis dar mokame greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją pasaulyje ir mūsų šalyje.

 

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

 

Nors bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vystomos technologijos užtikrina, kad maždaug 2 iš 3 gedimų elektros skirstymo tinkle būtų pašalinami nuotoliniu būdu, mechaniniu būdu pažeistų tinklų atstatymas gali užtrukti ilgėliau.

 

Bendras Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekia vos 45 iš 100 galimų balų, atskleidė pernai Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas. Ekspertai pastebi, kad finansinio raštingumo trūkumas atsiliepia ir šalies verslininkams, o labiausiai – smulkiųjų įmonių savininkams. Kokios to priežastys, pasekmės ir galimi reikšmingos problemos sprendimo būdai?

 

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl. IPO). Kokios tai turėjo reikšmės investuotojams ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį šiais metais?

 

Visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams nuo šių metų pradžios padidėjo apie 10 proc., o pasirašantiems sutartis su nepriklausomais tiekėjais ir gerokai daugiau. Visgi yra patikrintas ir tūkstančių šalies gyventojų jau išbandytas būdas, kaip sumažinti sąskaitas už elektrą. Tai investicija į nuosavą saulės elektrinę, kurios patrauklumas pastaruoju metu dar labiau išaugo. Ką reikėtų žinoti, prieš apsisprendžiant įsigyti saulės elektrinę?

 

Lietuvos oro erdvė, rodos, aprims. Nuo kitos savaitės laikinai stabdomi skrydžiai bent 20-čia krypčių iš Lietuvos oro uostų. Nors aviakompanijos sprendimą grindžia sparčiai plintančia omikron koronaviruso atmaina, Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas teigia, kad tai – laikinas taktinis žingsnis aviakompanijoms siekiant suvaldyti rizikas.

 

2021 metais didesnioji dalis šalies verslininkų į artimiausią ateitį žvelgė itin atsargiai. Tuo metu atrodė, kad pasaulinės finansų krizės scenarijus neturėtų pasikartoti, tačiau dideliu optimizmu niekas netryško. Vis dėlto praėjusieji metai parodė, kad daugelio verslo sektorių augimas viršijo bet kokius lūkesčius, o pramonė ir eksportuotojai sugebėjo pademonstruoti praktiškai geriausius rezultatus per visą istoriją.

 

Nuo neatmenamų laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, žinoti, kam ruoštis, ko tikėtis ir nuo ko saugotis. Jie stebėjo debesis ir žvaigždes, sekė gyvūnų elgseną, tyrė kavos tirščius, bandydami atrasti bet kokius dėsningumus ir taip sumažinti juos slegiančią nežinomybę.

 

Jaukiame prekybinio traukinuko vagonėlyje įsikūrusioje parduotuvėlėje – tūkstančiai istorijų, kurias gali papasakoti čia parduodami nedidelių, nišinių Prancūzijos kvepalų gamintojų kūriniai. Pasak krautuvėlės savininkės, šie išskirtiniai kvepalai ypatingi tuo, kad žmonės juos renkasi sau, o ne norėdami įtikti kitiems.

 

Situacija Lietuvos būsto rinkoje ir toliau išlieka gana karšta, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Tačiau nepaisant sparčiai kilusių nekilnojamojo turto kainų, gyventojų galimybės įpirkti būstą didžiuosiuose šalies miestuose išlieka stabilios.

 

Šiandien gyventojams ieškant, kaip įdarbinti savo santaupas ir apsaugoti jas nuo infliacijos, investicijos į rizikingas ir nuo fundamentalios vertės atitrūkusias akcijas jau nieko nebestebina. Šalia taip pat formuojasi ir nauja grupė laimės ieškotojų, kurie siekdami gauti dar didesnes grąžas perka įvairiausias kriptovaliutas ar nekeičiamus žetonus (NFT).

 

Ekonomistų tyrimai pasaulyje rodo, kad gyventojai dažniausiai yra linkę pervertinti dabartinę infliaciją ir prognozuoti pernelyg didelį kainų augimą, negu jis yra iš tiesų. Panašią tendenciją galime įžvelgti ir Lietuvoje, įvertinę spalio pabaigoje SEB banko užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, kad daugelis apklaustųjų galvoja, kad per ateinančius dvylika mėnesių kainos mūsų šalyje dar padidės dviženkliu dydžiu.

 

Ribojamas elektros energijos tiekimas gamintojams ir gyventojams, lėtėjanti gamyba ir mokumo problemos milžiniškame nekilnojamojo turto sektoriuje bei auganti įtampa su Vakarais – tokias žinias pastaruoju metu girdime iš pasaulio fabriku vadinamos Kinijos. Ką visa tai gali reikšti investuotojams?

 

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ekonomikos sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, o vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla.

 

Pasaulyje jau egzistuoja daugybė įvairių ženklų, kuriais pažymimos produkto pakuotės. Dažniausiai jais gamintojai praneša esantys ekologiški, tvarūs, gamybos metu išskiriantys mažiau CO2 į aplinką, tačiau kartu tai proga ir pademonstruoti savo socialinę atsakomybę.

 

Kainų augimas yra ypatingai lietuvius jaudinanti tema. Daugumoje kitų šalių pagrindine ekonomine problema paprastai yra įvardijami nedarbas arba nelygybė, tačiau ne Lietuvoje – apie kainų augimą čia būdavo diskutuojama, net kai jos traukdavosi.

 

Kadangi naudotų automobilių rinkoje netrūksta, automobilių istorijos ataskaitas generuojančios platformos carVertical ekspertai ryžosi atlikti eksperimentą, išanalizuoti retkarčiais sunkiai suvokiamus duomenų plotus ir galiausiai atsakyti į klausimą – kurie naudoti automobiliai Lietuvoje parduodami greičiausiai, o kurie – lėčiausiai?

 

Naujų būstų sektoriuje dirbančios įmonės pastebi, kad pirkėjai labai domisi būstais su rekuperacijos sistemomis. Pasak specialistų, jos ypač aktualios naujakuriams, kurių namuose gausu naujų baldų, buitinės technikos ir apdailos detalių.

 

Pastarosiomis savaitėmis gamtinių dujų kainos šovė į seniai regėtas aukštumas. Dėl tokio spartaus dujų brangimo dalis įmonių yra priverstos stabdyti veiklą, politikai stengiasi ieškoti galimų išeičių, o gyventojai su neramumu laukia šaltų orų ir šildymo sezono pradžios.

 

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.

 

Vizito į Vilnių besirengiantis naujosios kartos įmonių inovacijų ir verslumo ekspertas Slavo Tuleya per pastaruosius septynerius metus gyveno septyniose šalyse, kur konsultavo nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų ir automobilių pramonės verslo vadovus.

 

Jei planuojate įsigyti naują būstą ir įsirengti jį patys, pirmiausiai turite gerai apgalvoti savo įpročius, poreikius, pomėgius. Tik juos atitinkantys namai iš tiesų bus patogūs ir praktiški.

 

Kas padeda Modestui Pitrėnui išlaikyti dėmesį mokantis net 18 valandų per parą? Kodėl jam svarbios tokios detalės kaip kompozitoriaus meilužė? Kiek laiko Asmik Grigorian ruošiasi pasaulio scenas užkariaujantiems pasirodymams?

 

„Tailandiečių virtuvės patiekaluose yra visi skoniai: sūrumas, aštrumas, saldumas, rūgštumas. Ir visi skoniai būna viename patiekale“, – sako kaunietis verslininkas Giedrius Vasiliauskas. Kartu su žmona Tadsanee Eamchom Kaune jie įkūrė tailandiečių virtuvės restoraną ir parduotuvę, o jų verslo istorija prasidėjo nuo meilės.

 

Pandemija ne tik lėmė spartų gyventojų santaupų, bet ir kai kurių paslaugų ir prekių kainų augimą, kartu privertė sunerimti ir dėl galimo sukauptų lėšų nuvertėjimo. Pagal dabartinius rodiklius infliacija galėtų nurėžti apie 380 mln. eurų iš daugiau kaip 19 mlrd. eurų bankų sąskaitose laikomų Lietuvos gyventojų lėšų.

 

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą.

 

„Neįsivaizduoju, ar kada išvyksiu iš Lietuvos. Kažkas mane čia vis laiko“, – sako makedonė Sara Pavlova. Į Lietuvą studijuoti ji atvyko beveik prieš septynerius metus, o netrukus po studijų ne tik įkūrė verslą, tačiau čia ir sutiko būsimąjį vyrą.

 

Didelė dalis Lietuvos visuomenės domisi galimybėmis imtis papildomos veiklos ir svajoja apie savo verslą. Tarptautinių tyrimų duomenimis, daugiau negu trys ketvirtadaliai šalies gyventojų nuosavą verslą laiko geidžiamu karjeros pasiekimu, ir šis rodiklis – vienas aukščiausių Europoje.

 

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos vietą konkurentams ar naujiems verslams. Ekonomikos teorijų kūrėjai tokį rinkos jėgų veikimą vadina kūrybine destrukcija.

 

Nors pasaulinė COVID-19 pandemija skaudžiai atsiliepė verslui, tačiau kai kurių veikla ne tik nebuvo sustojusi, bet ir išaugo. Vienas iš pavyzdžių – elektroninė prekyba. Karantino įkarštyje išaugus apsipirkinėjimo internetu mastams, parduoti savo prekes ar paslaugas tokiu būdu tapo ypač patrauklu.

 

Visą pasaulį sukausčiusi pandemija dalį gyventojų paskatino ieškoti naujo ar papildomo darbo galimybių nuotoliniu būdu. Tačiau vienos „Swedbank“ klientės istorija rodo, kad tokio darbo paieškos gali atvesti pas sukčius.