Draugų esama įvairių. Tai gali būti jūsų bendradarbis, esamas ar buvęs bendramokslis, geras kaimynas arba kelionėse ar kur nors kitus su jumis susipažinęs žmogus. Draugų kategorijai priklauso ir tie vaikinai, su kuriais merginos ruošiasi susižadėti. Metuose pasitaiko įvairių progų, kuriomis galima pasveikinti savo draugą, tada ir užklumpa rūpestis, ką tokio įsimintino padovanoti draugui.
  Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?
  Kėdainių pramoninėje zonoje naujas vardas ‒ stambias investicijas čia suplanavo bendrovė „Epsoma“, kuri ketina statyti magnio sulfato heptahidrato, dar vadinamo karčiąja druska, gamyklą. Pirmuoju etapu planuojama investuoti daigiau kaip 21 mln. Eur bei įdarbinti daugiau kaip 156 žmones.
  Vestuvės, krikštynos dažniausiai vyksta vasarą, bet žmonės pradeda ruoštis šioms gyvenimo šventėms ir prieš metus, kiti – bent jau prieš pusmetį. Apie išskirtinių švenčių dekoravimą, jo tendencijas pasakoja šios srities profesionalai.
  Investuotojų viltis dėl nuosaikesnės pinigų politikos toliau griauna centriniai bankai ir ekonominiai rodikliai. Per pastarąsias savaites FED, ECB ir Anglijos bankas, kurie yra pagrindiniai centriniai bankai pasaulyje, bazines palūkanas padidino 0,75 proc. punkto. Atsižvelgus į trečiojo šių metų ketvirčio rezultatus, lėtėjančios ekonomikos poveikį ima justi technologijų ir reklamos paslaugų įmonės.
  Noras gyventi ne pagal savo kišenę, vėlavimai sumokėti sąskaitas ir kiti finansiniai paklydimai gali grįžti bumerangu, kuris turės konkrečią piniginę išraišką nusprendus skolintis būstui ar automobiliui. Prastą kredito istoriją turinčio žmogaus būsto paskola ir automobilio lizingas per visą jų grąžinimo laikotarpį gali kainuoti gerokai daugiau nei geros kredito istorijos savininko.
  „Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.
  Daug diskusijų, susitarimų ir investicijų pastaraisiais metais sulaukusi klimato kaitos tema dėl Ukrainoje vykstančio karo nuslinko į antrą, o gal net ir trečią planą.
  Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos.
  Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje vykusiame kasmetiniame „Metų ekonomikos forume“ tarptautinių organizacijų, Lietuvos ir užsienio šalių verslo bei politikos lyderiai aptarė ES prekybos politiką ir diskutavo apie Lietuvos užsienio ekonomikos politikos strategiją.
  Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą.
  Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.
  Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.
  Daugelis pasaulio šalių šiuo metu susiduria su pastarųjų kelių dešimtmečių rekordus mušančia infliacija. JAV ir euro zonoje metinė infliacija siekia apie 8-9 proc., o Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra perkopusi 20 proc. ribą. Pensijų fonduose kaupiamoms gyventojų lėšoms infliacija turi dvejopą įtaką − tad ką reikėtų žinoti kaupiančiajam?
  Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį.
  Švenčionių rajone įsikūrusiame moderniame pieno ūkyje šeimininkauja brolis ir sesuo Vienantas ir Jolita Gabrinovičiai. Jolita pasakoja, kad grįžti gyventi į kaimą ir užsiimti ūkininkavimu niekada neplanavo, tačiau gyvenimas pasisuko kitaip – matyt, meilė ūkio gyvūnams yra jų šeimos genuose.
  Gyvename laikais, kai darbuotojų judėjimas tarp organizacijų yra itin didelis – susiduriame su „didžiojo atsistatydinimo“ reiškiniu ir aktyvia darbo rinka. Nors energijos išteklių ir infliacijos iššūkiai ekonomikos situaciją daro sunkiai nuspėjamą, prognozuojama, kad darbuotojų stygiaus klausimas išliks aktualus.
  Antradienį Trišalės tarybos posėdyje tęsiamos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos (MMA), kuri būtų taikoma nuo 2023 m., dydžio ir skaičiavimo formulės.
  Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį dar kartą padidino bazines palūkanas. Apie pasikeitusią centrinio banko politikos kryptį jau kurį laiką signalizuoja tarpbankinių palūkanų rodiklis EURIBOR. Šį rodiklį pakankamai gerai žino būsto paskolų turėtojai, tačiau jis aktualus ir lizingo sutartis turintiems gyventojams − lizingo įmokų palūkanos taip pat dažniausiai susiejamos su juo.
  Įvyko daugelio technologijų fanų lauktas „Apple“ renginys. Jo metu pristatyti patys naujausi šio gamintojo įrenginiai ‒ išmanieji laikrodžiai, „Airpods“ ausinės ir laukiamiausia naujųjų „iPhone 14“ serija. Ką žada naujasis išmanusis ir ar verta atsinaujinti senesnį įrenginį?
  Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją.
  Dėl milžiniškos sausros ir karščių Europą ir toliau niokoja gaisrai − skaičiuojama, kad šiemet jau išdegė daugiau nei 700 tūkstančių hektarų miškų. Tai yra du kartus už Liuksemburgą didesnis plotas, kuris, tikėtina, pralenks 2017 metais pasiektą antirekordą.
  „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje.
  Karas Ukrainoje turėjo nemažą įtaką Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo nuotaikoms: artimiausiais metais investicijas yra numatę 29 proc. nedidelių įmonių, nors dar metų pradžioje tokių buvo kone kas antra (48 proc.).
  Pasauliniai tyrimai rodo šias penkias biurų rinkos tendencijas: verslų vadovai toliau skatins darbuotojų grįžimą į biurus, geriausius talentus norintys pritraukti verslai didins biurų plotą, turėsime atsižvelgti į darbuotojų kartų skirtumus, augs lanksčių biurų paklausa, o vidutiniškai dešimtadaliu smuktelėsiantį biurų poreikį kompensuos augantis plotas vienam darbuotojui.
  Daug Lietuvos įmonių dar nespėjo visiškai atsitiesti ir išmokti visų pandemijos pamokų, o rekordinė infliacija bei prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas vadovus verčia vėl perdėlioti prioritetus, keisti strategijas.
  Per pirmąjį šių metų pusmetį „Vienna Insurance Group“ (VIG) priklausančioms draudimo bendrovėms Lietuvoje išaiškinta ir sustabdyta sukčiavimo atvejų už daugiau nei pusę milijono eurų.
  Praėjusieji metai fintech sektoriui pasaulyje ir Lietuvoje buvo itin sėkmingi. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, energijos ir žaliavų kainų šokas bei infliacijos iššūkiai paspartino kai kurias fintech tendencijas.
  Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs.
  Vienas svarbiausių namo elementų yra stogas. Tebesitęsiant statybų bumui daugeliui būsimų naujakurių kyla klausimų kokią stogo dangą pasirinkti, kad ji būtų patikima ir nesunkiai prižiūrima.
  Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti.
  Įsigyti būstą norintys asmenys dažnai pasirenka savo svajonę finansuoti būsto paskola. Tačiau šis finansinis įsipareigojimas reikalauja atsakingumo ir atidaus savo mėnesinių pajamų įsivertinimo.
  Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.
  Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto.
  Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau.
  Kinija jau daugelį metų buvo laikoma pasaulio dirbtuvėmis, kurios užėmė bene svarbiausią vietą Europos ir kitų šalių tiekimo grandinėse. Tačiau tuo pačiu Kinija tapo pirmąja šalimi, kurioje prasidėjo pandemijos protrūkis, vėliau išplitęs visame pasaulyje.
  Lygybė, įvairovė ir įtrauktis ne tik yra moraliniai imperatyvai verslui, bet ir teikia apčiuopiamą naudą. Tyrimai rodo, kad lygios galimybės yra vienas veiksmingiausių būdų verslo pažangai skatinti, tačiau ir Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio šalių šios galimybės visiems atveriamos ne taip sparčiai, kaip norėtume.
  Žmogaus prigimtis – per daug negalvoti apie tolimą ateitį. Vis tik tyrimai rodo, kad periodinis susimąstymas apie tolimą ateitį gali padėti priimti geresnius asmeninių finansų valdymo sprendimus.
  Kredito reitingas – sąvoka, su kuria paprastai susiduriame tik tuomet, kai kyla poreikis pasiskolinti pinigų, dažniausiai – dideliems pirkiniams. O dideli pirkiniai reiškia ir nemažas palūkanas, kurias nustatant, vienas iš rodiklių kaip tik ir yra kredito reitingas.
  Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos pasitraukė ar veiklą apriboti nusprendė daugybė užsienio kompanijų. Daugelis iš jų turėjo susitaikyti ne tik su prarasta rinka, bet ir didžiuliais nuostoliais. Tačiau panašu, kad už atsakingą ir principinį požiūrį jos pelnė vartotojų ir investuotojų simpatijas.
  Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei 2020-aisiais.
  Specialistai pastebi, kad gyvenimas internete tampa vis agresyvesnis – net 65 proc. žmonių yra susidūrę su psichologiniu smurtu internete, tai rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ataskaitoje pabrėžia, kad Lietuvoje išaugo kibernetinių atakų tikimybė – prasidėjus karui Ukrainoje, jų fiksuota trečdaliu daugiau.
  Nors Statistikos departamentas prognozuoja septintadaliu brangesnį poilsį Lietuvoje, o geopolitinė įtampa pasėjo nerimo dėl asmeninių finansų, išleisti mažiau nei įprasta per šių metų atostogas yra nusiteikę tik 16 proc. Lietuvos gyventojų.
  Darius ir Neringa Laurinaičiai jau daugiau kaip metus sukasi savo nedidelėje šeimos kepyklėlėje „Lauri“ Kaune, Šilainiuose. Niekaip su maistu nesusijusiose veiklose anksčiau dirbę kauniečiai savo verslo imtis nusprendė kai įprastą rutiną sutrikdė karantinas.
  Kol kas visų dėmesį yra prikausčiusi ir galvos skausmus kelia vis naujas aukštumas pasiekianti dešimtmečius nematyta infliacija. Tačiau daugėja ženklų, kad daugelyje šalių kainų ir palūkanų augimas gali ne tik prislopinti paklausą, bet ir sukelti recesiją.
  Beveik šeštadalis (15 proc.) šalies smulkiųjų ir vidutinių verslų susiduria su vėluojančiais mokėjimais, kurie sudaro didesnę nei 15 proc. įmonės pajamų siekiančią dalį. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta įmonių apklausa.
  Per pastaruosius dvejus metus, kai gyvenome pandemijos sąlygomis, daugelis galutinai įsitikino visada prieinamų finansų paslaugų nauda. Šiandien finansų sektoriuje toliau vyksta tolesnės integracijos procesas, kai įvairūs finansų sprendimai tampa vis glaudžiau susieti su kitomis paslaugomis.
  Nesvarbu, kokį biudžetą vairuotojai numato būsimo automobilio įsigijimui, transporto priemonės pirkimas beveik visada bus kompromisas tarp norų ir galimybių. Pirkėjų tikslas – už kuo mažesnę pinigų sumą rasti geriausiai namų ūkio poreikius tenkinantį automobilį.
  Šiaulietis Deividas Bilius dievina motociklus ir benzino kvapą. Vos 23-ejų vaikinas savo aistrą mechanikai bei transporto priemonėms sugebėjo paversti ir verslu, kuriam, kaip sako pats Deividas, nereikia net reklamos – kalbos apie talentingą jaunuolį iš lūpų į lūpas sklinda tarp įvairių baikerių klubų ir motociklų entuziastų.
  Interneto prekybos apimtys per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 22 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį vien „Swedbank“ klientai vietos interneto parduotuvėse išleido daugiau kaip 460 mln. eurų – tai prilygo per visus 2018 m. išleistai sumai.
Daugiau:
|
|
|