Baisu, kai politikai žada, tačiau nevykdo pažadų. Vis dėlto, tam tikrais atvejais būna dar baisiau, kai duotus pažadus tęsi.

 

Jei 2017-ųjų pradžioje likę nepaskatinti už gerus metinius rezultatus skundėsi 45 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų, tai šiemet tokių buvo jau 52 proc., teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.

 

Tarptautinė statistika skelbia, kad pastaraisiais metais visose Europos Sąjungos šalyse daugėja moterų, iš samdomo darbo pasukusių į savą verslą.

 

Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo.

 

Per pastaruosius metus rinkėjai didžiosiose pasaulio ekonomikose aiškiai parodė norintys politinių pokyčių. JAV prezidentu jie išrinko Donaldą Trumpą, Prancūzijos vairą patikėjo Emmanueliui Macronui, pasisakė už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

 

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina.

 

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis.

 

Nuo minties apie savo verslą iki pasiryžimo juo užsiimti dažniausiai trunka mažiau negu metus – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

 

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento.

 

2017-aisiais Lietuvoje pradėta nauja ir pakankamai unikali iniciatyva: valstybė kartu su žinomais verslo korifėjais ėmėsi investuoti į startuolių verslo idėjas.

 

Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poilsiui.

 

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus?

 

2017-ieji nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo aktyvumu, o didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai ir individualūs namai.

 

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje?

 

Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu.

 

Sutinkant Naujuosius metus sakėme ir iš kitų sulaukėme įvairių palinkėjimų, tarp jų ir linkėjimų būti laimingesniems bei turėti daugiau pinigų. Nors, kaip byloja patarlė, laimės už pinigus nenupirksi, tačiau pinigai iš tiesų gali padėti mums tapti laimingesniais.

 

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų apie darbuotojų, ypač – IT sektoriuje, trūkumą, šuoliais augančius jų atlyginimus ir kylančias grėsmes visos šalies konkurencingumui.

 

Metų sandūra – menamas atskaitos taškas, tinkamas apibendrinti nuveiktus darbus bei susidėlioti ateities scenarijų. Gyventojai sudarinėja asmeninių tikslų sąrašus, įmonės peržiūri trumpalaikes prognozes ir veiklos planus, į pasiekimų, klaidų bei pamokų suvestines bandoma įsprausti ir pernykštę Lietuvos ūkio raidą bei brėžti tolesnės jos trajektorijos projekciją.

 

Skaičiuodami paskutiniąsias metų dienas sustojame, įvertiname, kur esame, išsikeliame tikslus ateinantiems metams. 2017-ieji Lietuvos ekonomikai buvo gana geri. Ji vystėsi sparčiau nei tikėtasi dėl augusių realių gyventojų pajamų ir pastebimai pasistiebusios užsienio prekybos.

 

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas Lietuvoje šiemet gerokai atslūgo. Sumenkusi butų paklausa bei didelė jų pasiūla pristabdė ir kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, tokios tendencijos, tikėtina, išliks ir kitąmet.

 

Didelės ar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje? Rodos, kiekvienas turi savo atsakymą į šį klausimą. Ir retas kuris sutinka su oficialia statistika, pateikiama tokių šaltinių, kaip Lietuvos statistikos departamentas ar ES statistikos biuras „Eurostat“.

 

Dedikuoti duomenų pareigūnai įmonėse ir verslo analitikos įrankiai, su kuriais bus galima bendrauti balsu – visa to bus galima tikėtis jau 2018-aisiais metais. Verslo analitikos sprendimų kūrėja „Tableau“ tradiciškai apžvelgia kitų metų tendencijas.

 

Lietuvoje sparčiai populiarėjat kelionėms traukiniu, keliauninkams ne pro šalį žinoti savo teises. Jei dėl nesėkmingos kelionės traukiniu sugriuvo planai, pasidomėjus galimybėmis, galima gauti kompensaciją.

 

Artėjant didžiosioms metų šventėms suskumbame ieškoti dovanų. Neretai patogiausias sprendimas būna dovanų čekis, tačiau prieš jį perkant reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų.

 

Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Būtent IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje.

 

Kalbos apie tai, kad Jungtinė Karalystė palieka Europos Sąjungą (ES), netyla nuo lemtingo „Brexit“ balsavimo, įvykusio daugiau nei prieš metus.

 

Statistika atskleidžia, kad savarankiškomis kelionėmis kasmet susidomi vis daugiau žmonių. Pigūs skrydžiai į Vieną ar kurį kitą miestą – pirkinys, kurį dėl nedidelės kainos mielai renkasi skirtingo amžiaus keleiviai.

 

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo?

 

Pirmadienio pavakarę Lietuvos policijos Facebook paskyroje buvo patalpintos nuotraukos, kuriose matoma kaip atrodo naujieji galingi „Audi“ markės policijos automobiliai.

 

Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos banga.

 

Jau kuris laikas dėstau Vilniaus universitete ir tuo pačiu vadovauju netradicinius IT sprendimus vystančiai organizacijai. Ieškodamas jai 40 darbuotojų, per beveik dvejus metus dalyvavau 400 darbo pokalbių.

 

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas.

 

Netrukus įsibėgės padangų keitimo sezonas ir vairuotojams kils klausimų, kur dėti senas automobilio padangas ar ką daryti su padangomis, kurios ne vienerius metus dūla garaže ar sandėliuke.

 

Simbolinė statybų pradžios kapsulė krenta į duobę, vėliau betono grybšniais uždengiama ir pasigirsta plojimai. Penktadienį Kauno rajone taip simboliškai pažymėta Vokietijos automobilių komponentų gamybos milžinės „Hella“ gamyklos pradžia.

 

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą.

 

Šiandien klientų nuomonė konkurencingos rinkos kontekste yra labai svarbi. Nors posakis „klientas visada teisus“ dažnai laikomas kliše, panašu, kad neatsižvelgimas į klientų pastabas ar skundus dabar gali būti viena didžiausių klaidų, kuriomis, žinoma, pasinaudoja konkurentai.

 

Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacija (LNTAA) siekdama standartizuoti NT brokerio profesinį mokymą bei paskatinti žmones įgyti šią profesiją įkūrė Nekilnojamojo turto brokerių akademiją.

 

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę?

 

Nors po „Statoil“ virsmo „Circle K“ jau praėjo kuris laikas, tačiau kalbos ar sprendimas teisingas, ar bendrovei pavyks išlaikyti savo klientą daugeliui kirba iki šiol.

 

Automobilių plovyklų Lietuvoje sparčiai daugėja. Metų pradžioje Kaune, Šilainių mikrorajone plovyklą atidarę „Švaros broliai“ investuoja ir toliau – trečiadienį duris atvėrė nauja tunelinė plovykla Savanorių prospekte.

 

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc.

 

Per rinkiminę kampaniją Kiniją neapsakomai daug kartų ir tikrai ne geruoju minėjo Donaldas Trumpas. Tuomet dar kandidatas į prezidentus D. Trumpas teigė, kad oficialiai paskelbs Kiniją valiuta manipuoliuojančią ir didelę grėsmę rinkų stabilumui keliančia šalimi.

 

Rinkoje jaučiamas darbuotojų trūkumas darbdavius skatina ieškoti netradicinių sprendimų, kurie kuria pridėtinę vertę abiem šalims – ir darbdaviui, ir darbuotojui.

 

Ypatingai lauktas Europos centrinio banko (ECB) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė daugybę spekuliacijų ir spėliojimų, kas bus toliau su finansų rinkomis, vėl nieko nedavė.

 

Dar ne per seniausiai čia veikė prekybos centras „Prisma“, o šiandien čia – IKEA. Parduotuvė duris pirkėjams atveria jau rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį.

 

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti.

 

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose.

 

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose.

 

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams, kurie pokyčius neretai sutinka su tam tikrais nuogąstavimais.

 

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas.