Armandas Žvirzdinas dirba moderniausio Baltijos šalyse logistikos centro širdyje. Jis yra „Omniva“ siuntų skirstymo komandos vadovas, todėl iš arti mato siuntos kelionę ir siuntų skirstytojo darbo subtilybes.
  Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR) ir visa jų vienijama verslo bendruomenė Lietuvoje mini ypatingą sukaktį – šimtmečio jubiliejų. Gruodžio 4 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija, skirta šiai sukakčiai paminėti.
  Per pastaruosius du dešimtmečius draudimo sektorius Lietuvoje pasikeitė iš esmės: nuo fizinės veiklos modelio, pagrįsto gyvu bendravimu, popierine dokumentacija ir daug lėtesniu tempu iki modernios, duomenimis ir technologijomis grįstos rinkos, kurioje klientams siūlomi asmeniniai ir kompleksiški, nuotoliu valdomi draudimo sprendimai.
  Tik 23 proc. šalies dirbančiųjų valstybės valdymo ir viešojo administravimo (VVVA) sektorių laiko patraukliu darbui, o pačių sektoriaus dirbančiųjų pasitenkinimas tiek funkcinėmis, tiek emocinėmis naudomis stipriai atsilieka net nuo šalies vidurkio, dar labiau – nuo kitų sektorių – šalies lyderių.
  Paskelbtas trečio ketvirčio Lietuvos BVP atitiko lūkesčius, todėl šių metų 2,4 proc. BVP augimo prognozės nepakeitėme. Bet nuo 2,6 iki 2,8 proc. dėl prognozuojamos skatinančiosios fiskalinės politikos pagerinome 2025 m. Lietuvos ūkio plėtros prognozę.
  Kone didžiausią intrigą šių metų politinės kaitos kalendoriuje brandinę rinkimai sulaukė atomazgos. Respublikonai jau švenčia pergales Senate ir Prezidento rinkimuose. Ir nors finansų rinkos šias naujienas sutinka optimistiškai žaliuodamos, o naftos kaina smunka, rinkoms prisiminus D. Trumpo pažadus atidėti žaliuosius tikslus ir didinti naftos gavybos apimtis, globalioje geoekonominėje erdvėje dėl tokios JAV rinkimų baigties neapibrėžtumo rūkas sutankėjo.
  Tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam – taip apie JAV prezidento rinkimus buvo galvojama didžiojoje dalyje Vakarų valstybių. Kol kas turime tik pirmąjį to etapą ir žinią, kad prie stipriausios pasaulio ekonomikos vairo grįžta Donaldas Trumpas.
  Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja pavydėtiną augimo tempą – trečiąjį ketvirtį metinis BVP augimas siekė 2,3 proc. ir, tikėtina, bus vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje.
  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia atsigavimo tendencijas – paskutinėje ataskaitoje prognozuojama, kad 2025 metais pasaulio ekonomika augs 3,2 proc. Tarptautinės investuotojų savaitės proga Šiaulių bankas kviečia sekti palankius momentus finansų rinkose ir primena, daugiausiai grąžos sulaukia tie, kas investuoja reguliariai.
  Pradedant verslą, klaidos yra natūrali proceso dalis, tačiau dalis jų gali būti lemtingos veiklos sėkmei. Svarbiausia gebėti jas atpažinti ir iš anksto suvaldyti. „Luminor“ banko Smulkaus verslo plėtros skyriaus vadovė Diana Kačanauskaitė pasakoja, kokios yra dažniausiai pasitaikančios finansinės klaidos kuriant verslą bei pataria, kaip jų išvengti.
  Nors Seimo rinkimai dar nesibaigė, aiškėja kokios politinės partijos gali formuoti naująją valdančiąją daugumą. Prie kavos besitariant dėl darbų ir atsakomybių pasiskirstymo ateinantiems ketveriems metams, vertėtų pažiūrėti opiausioms Lietuvos problemoms į akis bei įvardinti galimus veiklos prioritetus.
  Beveik nekyla abejonių, kad kitą savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą sumažins palūkanų normas, bei, tikėtina, tęs jų karpymą ir gruodžio mėnesį. Mažėjančios palūkanų normos jau padeda atsigauti ir būsto rinkai.
  Latvijos ir Lietuvos investuotojai bei finansų sektoriaus atstovai jau kurį laiką pavydžiai stebisi Estijos smulkiųjų investuotojų bendruomene. Statistika rodo, kad estai aktyviausiai investuoja ne tik į Estijos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonių akcijas ir obligacijas. Ekspertų teigimu, estams puikios investicinės aplinkybės susidarė dėl kelių priežasčių, o ateityje sėkmė šioje srityje aplankys ir Lietuvą.
  Rugsėjį Europos akcijų indeksas Stoxx 600 pasiekė aukščiausią lygį savo istorijoje, nuo metų pradžios europietiškų akcijų vertė augo daugiau nei 8 proc. Kita vertus, geri rezultatai finansų rinkose stipriai kontrastuoja su nuolatiniu neigiamų naujienų apie Europos ekonomiką srautu. Tad, ar dar yra erdvės Europos akcijoms augti?
  Daugiau kaip 50 metų juvelyrė Danutė Gaidelytė darbuojasi Kaune. Tad nenuostabu, kad per tiek laiko ypatingu kruopštumu ir atsidavimu savo amatui pasižyminti meistrė įgijo daugybės klientų pasitikėjimą. O viskas prasidėjo tada, kai maža mergaitė, Ignalinos apylinkių kaime ganydama karves, savo menišką prigimtį išliedavo drožinėdama, pindama ar piešdama.
  Lietuvos gyventojų noras imtis verslo per pusmetį sustiprėjo. SEB banko iniciatyva periodiškai atliekamas verslumo tyrimas rodo, kad artėjant metų pabaigai daugiau žmonių mąsto apie nuosavo verslo startą (19 proc.), lyginant su metų pradžia (14 proc.).
  Šiandien investuoti yra paprasčiau nei bet kada. Įvairūs skaitmeniniai sprendimai leidžia tą padaryti itin greitai ir nerizikuojant didelėmis sumomis. Atrodytų, jog nieko papildomai nebereikia.
  Mažėjant bazinėms palūkanų normoms ir EURIBOR, kai kuriems gyventojams indėliai tampa nebe tokie patrauklūs, tačiau kiti savo pinigus vis dar laiko būtent čia. Kodėl rinktis indėlius vis dar verta ir ką Lietuvos gyventojai renkasi dažniausiai, pasakoja „Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
  Nors po rugpjūčio pradžioje įvykusios trumpos korekcijos pasaulinės finansų rinkos iš esmės atsistatė, rizika iš investuotojų akiračio nedingo. Tai rodo ne tik padidėjęs dėmesys obligacijų turto klasei, bet ir skirtingi naftos bei aukso kainų pokyčiai.
  Bankų, vienų pagrindinių verslo finansuotojų, atstovai teigia, jog Rytų, Pietų ir Vidurio Europos regione antrą šių metų pusmetį risis įmonių restruktūrizacijos banga.
  Susipažinus su naujai paskelbtais duomenimis apie 2024 m. liepos mėnesį Lietuvoje didžiausius vidutinius atlyginimus išmokėjusias bendroves, nieko nestebina, kad tarp jų figūruoja ir finansų sektoriuje veikiančios bendrovės.
  Įvairios finansinės paskatos ir mažesni išlaikymo kaštai – tik viena medalio pusė, kurią omenyje turėtų turėti kiekvienas elektromobilį įsigyti svarstantis gyventojas ar verslas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad prioritetas elektromobiliams taikomas gatvėse bei keliuose, o vairuotojai gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.
  Pirmas pusmetis Lietuvos ekonomikai buvo geresnis, negu tikėjomės, todėl stipriai pagerinome šių metų BVP augimo prognozę. Šiemet ir vėl pagal BVP pokytį gerokai aplenksime Latviją ir Estiją. Teigiamą įtaką ūkio plėtrai daro ne tik atsigavusi dirbančiųjų perkamoji galia, bet ir geresni negu pernai eksportuotojų rezultatai.
  Daugiau nei dviem savaitėms Prancūzijos sostinė tapo didele sporto arena po atviru dangumi, kur tinklinio kamuoliai švilpia šalia Eifelio bokšto, žirgai jodinėja Versalio rūmų kieme, o sportininkai plaukioja Senos upe.
  Pastaruosius pusantrų metų finansų rinkos buvo neįprastai ramios. Netikėtai prasti JAV darbo rinkos duomenys ir didinamos Japonijos palūkanos sugrąžino investuotojų nerimą. Visgi pirminė baimė pasirodė per daug išpūsta ir rinkos po truputėlį vėl auga.
  Pirmadienio ryte atsibudę Europos ir JAV investuotojai pamatė, kad pagrindinis Japonijos akcijų indeksas nusirito daugiau nei 12 proc. Tai išprovokavo paniką ir lėmė išpardavimą beveik visose akcijų rinkose bei sustiprino lūkesčius, kad centriniai bankai sparčiai ir daug mažins palūkanas. Antradienio ryte pagrindinis Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ šoktelėjo 10 proc. į viršų, o vėliau stabilizacija įsivyravo ir kitose rinkose.
  Per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 0,9 procento ir buvo 1,9 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomikos augimo spartėjimui daugiausiai įtakos turėjo vidaus paklausa, o eksporto perspektyvos išlieka miglotos.
  JAV artėja itin įtempti prezidento rinkimai, o demokratų ir respublikonų kandidatai nesutaria beveik jokiais klausimais. Vis dėlto, abi partijos vis labiau linksta link vietinės pramonės skatinimo ir tarptautinės prekybos suvaržymų.
  Turėti investavimo tikslą yra svarbu. Tai suteikia asmeninei finansinei strategijai kryptį, supratimą, kiek laiko investuosime, ir, svarbiausia, drausmę laikytis savo plano. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenys parodė, kad kiek daugiau negu dešimtadalis apklaustųjų investuoja be tikslo. Tai – tarsi keliauti be krypties.
  Praėjusį trečiadienį JAV atsibudo su nukritusiomis technologijų kompanijų akcijomis, kai dabartinė prezidento administracija prakalbo apie planus imtis dar griežtesnių apribojimų verslui su Kinija. Investuotojai vėl įdėmiau klausosi ir buvusio prezidento, pasižyminčio polinkiu į nestandartinę užsienio politikos retoriką, pareiškimų.
  Nepakankamos santaupos, nežinia, nuo ko pradėti, reikiamų žinių trūkumas bei laiko stebėti, kas vyksta finansų rinkose stoka – tokias pagrindines nuo investavimo stabdančias priežastis įvardija neinvestuojantys šalies gyventojai, rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas.
  Gegužės 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai numato galimybę viešąją įstaigą pertvarkyti į akcinę bendrovę. Nepaisant to, kad pokyčiai suteiks lankstumo viešosioms įstaigoms, visgi tokios transformacijos įtvirtinimas turi ir rizikų.
  Patrauklios investicinės aplinkos kūrimas – ilgai trunkantis procesas, kuriam reikia ir daug kantrybės bei atkaklumo, ir nemažai lankstumo bei gebėjimo reaguoti į konkurentų veiksmus. Kokių praeities sprendimų rezultatus šiandien atskleidžia į Lietuvą pritrauktos investicijos ir Europos patrauklumo tyrimo išvados?
  Kaip ir naudojantis visais įkraunamais prietaisais, elektrinių paspirtukų savininkai turėtų laikytis keleto svarbių taisyklių. Tai patvirtino ir šią savaitę įvykusi skaudi nelaimė Palangoje.
  Lietuvoje vyrai investicijoms skiria didesnes pinigų sumas negu moterys, investuojančių vyrų dalis taip pat yra didesnė negu investuojančių moterų. SEB banko iniciatyva Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad ilgametis bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas atsispindi ir investavimo srityje.
  Pirmąjį šių pusmetį vertybinių popierių rinkose vyravęs optimizmas „Swedbank“ pensijų fondų dalyviams užtikrino ir per 10 proc. siekiančią grąžą. „Swedbank“ pasirinkta strategija gyvenimo ciklo fondų lėšas nukreipti į tvarias investicijas, jų dalyviams leidžia džiaugtis ne tik trumpalaike, bet ir rinkoje pirmaujančia, stabilia ilgalaike grąža.
  Vis daugiau duomenų patvirtina JAV ekonomikos lėtėjimą ir grąžina viltį investuotojams dėl bazinių palūkanų sumažinimo dar šįmet. Toks scenarijus palankus technologijų įmonėms, todėl jų akcijų kainos yra linkusios augti toliau į naujas aukštumas pakeldamos ir pagrindinius JAV akcijų indeksus.
  „Man pasisekė kompanijoje suformuoti tokią struktūrą, kurioje kiekvienas savo srities specialistas yra visa galva pranašesnis už mane“, – sako tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ įkūrėjas ir vienintelis akcininkas Nerijus Raudonis.
  Seimas praeitą ketvirtadienį susitarė dėl dalies gynybos finansavimo šaltinių. Nuspręsta didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui, 1 proc. punktu, keliamas įmonių pelno mokesčio tarifas, o savivaldybės įpareigotos prisidėti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenkamomis lėšomis.
  Geri keliai, nedideli atstumai ir neprailgstančios kelionės į įdomius objektus, kurių vis daugėja. Lietuvos gyventojus keliauti vilioja pažintiniai takai, piliakalniai, atnaujintos muziejų ekspozicijos, dvarai ir parkai. Kasmet atliekamas vietinio turizmo tyrimas rodo, kad investicijos į naujus traukos taškus nelieka nepastebėtos ir žadina smalsumą.
  Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas, įvairuoja.
  Europoje praėjusiais metais investicijos į turizmo ir kultūros projektus augo daugiau negu dvigubai – net 130 procentų. Turizmas pernai buvo vienas iš nedaugelio sektorių, judėjusių priešinga kryptimi negu sulėtėjusi ekonomika. Panašu, kad šiemet turizmas Europoje toliau išlaiko pagreitį, tad prestižiniai „ Michelin Guide“ įvertinimai Lietuvai – pačiu laiku.
  Ketvirtadienį ceremonijoje Vilniuje paaiškėjo ilgai laukta intriga – „Michelin“ paskelbė kam atiteko prestižinio kulinarinio gido žvaigždės.
  Lietuvoje vartojimo paskolą gyventojai išmoka vidutiniškai per 25 mėnesius, automobilio paskolą – per 33 mėnesius, o paskola neretai didžiausiam gyvenimo pirkiniui, būstui, dažniausiai imama maždaug 26 metams. Tokiais duomenimis dalinasi bankas „Bigbank“.
  Praėjusio amžiaus viduryje Lietuvoje didžiausia rizika numirti kildavo dar kūdikystėje – 1953 m. neišgyvendavo kas dešimtas kūdikis. Praėjus 70-čiai metų, tokia rizika yra mažesnė nei pusė procento, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia beveik 76 metus ir yra linkusi toliau didėti.
  Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?
  Atšventus dviejų dešimtmečių Europos Sąjungoje (ES) jubiliejų ir pasidžiaugus išskirtiniu ekonominiu progresu, vertėtų įvertinti ir ateities perspektyvas. Ar turime visas sąlygas tolimesniam augimui, ar galime pavyti turtingiausias ES šalis ir kokie didžiausi iššūkiai laukia?
  Lietuva, pernai išgyvenusi negilią recesiją, šiuos metus pradėjo vienu sparčiausių ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES). Be to, Lietuva išsiskiria žemiausia metine infliacija, vienu spartesnių atlyginimų augimų ir jau kurį laiką – aukščiausiais vartotojų lūkesčiais, – stiprias Lietuvos ekonomikos pozicijas vardino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pristatydama Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas.
  Teisminis procesas ir arbitražas yra du skirtingi ginčų sprendimo būdai, kuriuos pasirenka verslo subjektai ir privatūs asmenys. Pastebime, kad verslas vis aktyviau domisi arbitražo galimybe, nors tokių bylų dar nėra daug.
  Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės. Tą rodo ir per pirmą ketvirtį 0,8 proc. padidėjęs šalies BVP – toks augimo tempas buvo istoriškai įprastas per pastarąjį dešimtmetį.
Daugiau:
|
|
|