Pirmas pusmetis Lietuvos ekonomikai buvo geresnis, negu tikėjomės, todėl stipriai pagerinome šių metų BVP augimo prognozę. Šiemet ir vėl pagal BVP pokytį gerokai aplenksime Latviją ir Estiją. Teigiamą įtaką ūkio plėtrai daro ne tik atsigavusi dirbančiųjų perkamoji galia, bet ir geresni negu pernai eksportuotojų rezultatai.

 

Daugiau nei dviem savaitėms Prancūzijos sostinė tapo didele sporto arena po atviru dangumi, kur tinklinio kamuoliai švilpia šalia Eifelio bokšto, žirgai jodinėja Versalio rūmų kieme, o sportininkai plaukioja Senos upe.

 

Pastaruosius pusantrų metų finansų rinkos buvo neįprastai ramios. Netikėtai prasti JAV darbo rinkos duomenys ir didinamos Japonijos palūkanos sugrąžino investuotojų nerimą. Visgi pirminė baimė pasirodė per daug išpūsta ir rinkos po truputėlį vėl auga.

 

Pirmadienio ryte atsibudę Europos ir JAV investuotojai pamatė, kad pagrindinis Japonijos akcijų indeksas nusirito daugiau nei 12 proc. Tai išprovokavo paniką ir lėmė išpardavimą beveik visose akcijų rinkose bei sustiprino lūkesčius, kad centriniai bankai sparčiai ir daug mažins palūkanas. Antradienio ryte pagrindinis Japonijos akcijų indeksas „Nikkei“ šoktelėjo 10 proc. į viršų, o vėliau stabilizacija įsivyravo ir kitose rinkose.

 

Per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 0,9 procento ir buvo 1,9 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomikos augimo spartėjimui daugiausiai įtakos turėjo vidaus paklausa, o eksporto perspektyvos išlieka miglotos.

 

JAV artėja itin įtempti prezidento rinkimai, o demokratų ir respublikonų kandidatai nesutaria beveik jokiais klausimais. Vis dėlto, abi partijos vis labiau linksta link vietinės pramonės skatinimo ir tarptautinės prekybos suvaržymų.

 

Turėti investavimo tikslą yra svarbu. Tai suteikia asmeninei finansinei strategijai kryptį, supratimą, kiek laiko investuosime, ir, svarbiausia, drausmę laikytis savo plano. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenys parodė, kad kiek daugiau negu dešimtadalis apklaustųjų investuoja be tikslo. Tai – tarsi keliauti be krypties.

 

Praėjusį trečiadienį JAV atsibudo su nukritusiomis technologijų kompanijų akcijomis, kai dabartinė prezidento administracija prakalbo apie planus imtis dar griežtesnių apribojimų verslui su Kinija. Investuotojai vėl įdėmiau klausosi ir buvusio prezidento, pasižyminčio polinkiu į nestandartinę užsienio politikos retoriką, pareiškimų.

 

Gegužės 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai numato galimybę viešąją įstaigą pertvarkyti į akcinę bendrovę. Nepaisant to, kad pokyčiai suteiks lankstumo viešosioms įstaigoms, visgi tokios transformacijos įtvirtinimas turi ir rizikų.

 

Patrauklios investicinės aplinkos kūrimas – ilgai trunkantis procesas, kuriam reikia ir daug kantrybės bei atkaklumo, ir nemažai lankstumo bei gebėjimo reaguoti į konkurentų veiksmus. Kokių praeities sprendimų rezultatus šiandien atskleidžia į Lietuvą pritrauktos investicijos ir Europos patrauklumo tyrimo išvados?

 

Kaip ir naudojantis visais įkraunamais prietaisais, elektrinių paspirtukų savininkai turėtų laikytis keleto svarbių taisyklių. Tai patvirtino ir šią savaitę įvykusi skaudi nelaimė Palangoje.

 

Lietuvoje vyrai investicijoms skiria didesnes pinigų sumas negu moterys, investuojančių vyrų dalis taip pat yra didesnė negu investuojančių moterų. SEB banko iniciatyva Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad ilgametis bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas atsispindi ir investavimo srityje.

 

Pirmąjį šių pusmetį vertybinių popierių rinkose vyravęs optimizmas „Swedbank“ pensijų fondų dalyviams užtikrino ir per 10 proc. siekiančią grąžą. „Swedbank“ pasirinkta strategija gyvenimo ciklo fondų lėšas nukreipti į tvarias investicijas, jų dalyviams leidžia džiaugtis ne tik trumpalaike, bet ir rinkoje pirmaujančia, stabilia ilgalaike grąža.

 

Vis daugiau duomenų patvirtina JAV ekonomikos lėtėjimą ir grąžina viltį investuotojams dėl bazinių palūkanų sumažinimo dar šįmet. Toks scenarijus palankus technologijų įmonėms, todėl jų akcijų kainos yra linkusios augti toliau į naujas aukštumas pakeldamos ir pagrindinius JAV akcijų indeksus.

 

„Man pasisekė kompanijoje suformuoti tokią struktūrą, kurioje kiekvienas savo srities specialistas yra visa galva pranašesnis už mane“, – sako tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ įkūrėjas ir vienintelis akcininkas Nerijus Raudonis.

 

Seimas praeitą ketvirtadienį susitarė dėl dalies gynybos finansavimo šaltinių. Nuspręsta didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui, 1 proc. punktu, keliamas įmonių pelno mokesčio tarifas, o savivaldybės įpareigotos prisidėti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenkamomis lėšomis.

 

Geri keliai, nedideli atstumai ir neprailgstančios kelionės į įdomius objektus, kurių vis daugėja. Lietuvos gyventojus keliauti vilioja pažintiniai takai, piliakalniai, atnaujintos muziejų ekspozicijos, dvarai ir parkai. Kasmet atliekamas vietinio turizmo tyrimas rodo, kad investicijos į naujus traukos taškus nelieka nepastebėtos ir žadina smalsumą.

 

Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas, įvairuoja.

 

Europoje praėjusiais metais investicijos į turizmo ir kultūros projektus augo daugiau negu dvigubai – net 130 procentų. Turizmas pernai buvo vienas iš nedaugelio sektorių, judėjusių priešinga kryptimi negu sulėtėjusi ekonomika. Panašu, kad šiemet turizmas Europoje toliau išlaiko pagreitį, tad prestižiniai „Michelin Guide“ įvertinimai Lietuvai – pačiu laiku.

 

Ketvirtadienį ceremonijoje Vilniuje paaiškėjo ilgai laukta intriga – „Michelin“ paskelbė kam atiteko prestižinio kulinarinio gido žvaigždės.

 

Lietuvoje vartojimo paskolą gyventojai išmoka vidutiniškai per 25 mėnesius, automobilio paskolą – per 33 mėnesius, o paskola neretai didžiausiam gyvenimo pirkiniui, būstui, dažniausiai imama maždaug 26 metams. Tokiais duomenimis dalinasi bankas „Bigbank“.

 

Praėjusio amžiaus viduryje Lietuvoje didžiausia rizika numirti kildavo dar kūdikystėje – 1953 m. neišgyvendavo kas dešimtas kūdikis. Praėjus 70-čiai metų, tokia rizika yra mažesnė nei pusė procento, o vidutinė gyvenimo trukmė siekia beveik 76 metus ir yra linkusi toliau didėti.

 

Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?

 

Atšventus dviejų dešimtmečių Europos Sąjungoje (ES) jubiliejų ir pasidžiaugus išskirtiniu ekonominiu progresu, vertėtų įvertinti ir ateities perspektyvas. Ar turime visas sąlygas tolimesniam augimui, ar galime pavyti turtingiausias ES šalis ir kokie didžiausi iššūkiai laukia?

 

Lietuva, pernai išgyvenusi negilią recesiją, šiuos metus pradėjo vienu sparčiausių ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES). Be to, Lietuva išsiskiria žemiausia metine infliacija, vienu spartesnių atlyginimų augimų ir jau kurį laiką – aukščiausiais vartotojų lūkesčiais, – stiprias Lietuvos ekonomikos pozicijas vardino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pristatydama Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas.

 

Teisminis procesas ir arbitražas yra du skirtingi ginčų sprendimo būdai, kuriuos pasirenka verslo subjektai ir privatūs asmenys. Pastebime, kad verslas vis aktyviau domisi arbitražo galimybe, nors tokių bylų dar nėra daug. 

 

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės. Tą rodo ir per pirmą ketvirtį 0,8 proc. padidėjęs šalies BVP – toks augimo tempas buvo istoriškai įprastas per pastarąjį dešimtmetį.

 

Vėl atgijusi infliacija JAV tolina palūkanų mažinimo prognozę. Be to, auganti viešoji skola toliau lems infliacines tendencijas, dėl kurių aukštesnių palūkanų aplinka gali išsilaikyti kur kas ilgiau nei tikimasi rinkoje. Tai lems aukštesnį JAV dol. lygį kitų valiutų atžvilgiu ir, atitinkamai, brangesnes žaliavas pasaulinėse rinkose ar brangesnį skolinimąsi JAV doleriais.

 

Artėjant gyventojų 2023 m. gautų pajamų deklaravimo terminui, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip teisingai deklaruoti pajamas, gautas iš investicijų į kriptovaliutas.

 

Šie metai atneša spartesnio ekonomikos atsigavimo viltį. Energijos kainų šokas išsikvėpė, o infliacija atsitraukia, taip atgaivindama gyventojų perkamąją galią. Vyrauja vis tvirtesnis įsitikinimas, kad centriniai bankai jau tuoj tuoj pradės mažinti palūkanas.

 

Keli pastarieji metai buvo ekonominių sukrėtimų laikotarpis. Viskas prasidėjo nuo pandemijos, kai ekonomika buvo tiesiog sustojusi, po kurios turėjome metus atokvėpio.

 

SEB banko atliekamų tyrimų duomenimis, perspektyva ateityje pradėti investuoti domina beveik kas trečią lietuvį. Tačiau neretai pradedantieji ir net patyrę investuotojai, užsibrėžę ilgalaikius tikslus ir savo biudžete numatę eilutę periodinėms investicijoms, padaro klaidų, galinčių turėti neigiamą įtaką rezultatui. Kokios tai klaidos ir kaip jų išvengti, pataria Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

 

„Swedbank“ ekonomistai mato daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų ir gerina daugelio šalių augimo prognozes. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais, protekcionizmu bei galimomis ekonominės politikos klaidomis.

 

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nesumažino, tačiau labai tikėtina, kad tai padarys sekančio valdančios tarybos susitikimo metu birželį. Sparčiai mažėjant infliacijai ir neatsigaunant ekonomikos augimui nebelieka priežasčių laikyti palūkanas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius.

 

Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių pagal finansinių technologijų („fintech“) indeksą. Kaip pastebi finansų ekspertai, per sąlyginai nedaug metų Lietuva šiame sektoriuje susikūrė visą pluoštą pranašumų prieš kitas, kur kas didesnes pasaulio valstybes ir pirmavimas vystant šį sektorių ateityje neš dar daugiau naudos, kadangi prognozuojama, kad vien šiemet „fintech” naudotoju jau bus kas antras pasaulio gyventojas.

 

Bankrotas dažniausiai vis dar siejamas su nusistovėjusia sudėtinga teisine procedūra ir įgyvendinimo tvarka, pamirštant teisminio bankroto alternatyvą – bankroto procesą ne teismo tvarka. O kaip tik ši alternatyva gali būti pranašesnė ir dėl mažesnės trukmės, ir dėl mažesnių kaštų, tvirtina advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė.

 

Retai pasitaikantis dėsningumas, kai vienu metu akcijų ir aukso kainos siektų aukštumas, kaip tik stebimas šiuo metu. Tai nėra geras ženklas akcijoms. Kita vertus, gerų žinių turėtų atnešti centrinių bankų Europoje ir JAV planuojami bazinių palūkanų mažinimai šią vasarą.

 

Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kurie verslai nesiryžta priimti sprendimų investuoti į naują įrangą ar plėtrą ir įmonės lėšas laiko banko sąskaitose laukdami geresnių laikų. Tačiau ne naujiena, kad dėl infliacijos šie pinigai ilgainiui nuvertėja.

 

Dažnas darbuotojas svajoja apie algos pakėlimą, tačiau stokoja įgūdžių, kaip to pasiekti. Neretai kliūtimi tampa stresas, nepasitikėjimas savimi ar nežinojimas kaip pradėti pokalbį su darbdaviu. Ekspertė ramina ir dalijasi trimis patarimais, kurie gali padėti gauti norimą atlyginimą.

 

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

 

Naujausias trečiadienį, kovo 27 d., pasirodęs Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai išlieka didžiausi optimistai Europos Sąjungoje, o estai – vieni didžiausių pesimistų.

 

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta „Pasaulio laimės ataskaita“, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn į rekordiškai aukštą - 19-ąją vietą. Palyginimui, prieš dešimt metų, buvome 71-oje vietoje.

 

Lietuvos paštas dalinasi atsakymais į aktualiausių klausimų penketą, kuriuos užduoda siuntų laukiantys klientai.

 

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

 

Eksportuojančios Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su naujomis užsienio įmonių ar verslo partnerių sąlygomis – reikalavimais pateikti su veiklos tvarumu susijusius duomenis. Todėl verslas, norėdamas išmokti vertinti ir nustatyti savo veiklos poveikį tvarumo srityje, dažniausiai kreipiasi į tvarumo konsultantus. Jie pastebi, kad neretai kreipiamasi per vėlai, kai iki būtinumo pateikti tvarumo duomenis jau būna likę itin mažai laiko.

 

2022 m. infliacijos šokas paliko reikšmingų pėdsakų tiek makroekonominiu, tiek įmonių finansų lygmeniu. Ekonomikos dalyviai tiesiogiai patyrė sąnaudų spaudimą ir perkamosios galios praradimus.

 

Skyrybos tiek asmeniniame gyvenime, tiek verslo santykiuose yra sudėtingas ir daug neigiamų emocijų keliantis procesas. Ir nesvarbu, ar skiriasi žinomi asmenys, ar nuostolių dydis siekia milijonus, o gal tik centus, išdavystės faktas yra visiems vienodai skaudus.

 

Kasmet, ypač pajamas deklaruojantiems pirmuosius kartus, deklaravimo sezonas virsta nedidele loterija – teks susimokėti papildomai ar pavyks susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau spėlioti neverta, o ir ne visuomet paranku, tad aptarkime, kada reikėtų būti pasiruošus susimokėti, o kada – atgauti permoką.

 

Kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse Nyderlandai ir Danija kelerius metus iš eilės yra tituluojamos kaip šalys, turinčios vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje. Apie tai, ko iš šių dviejų valstybių galėtų pasimokyti Lietuvos gyventojai, pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

 

Gyvename laikmečiu, kai 12-metis paauglys, pažiūrėjęs filmuką internete, gali įsilaužti į įmonės IT sistemas, o dirbtinio intelekto sugeneruotas įmonės vadovo veidas skambučio metu gali paprašyti pervesti milijonines sumas į sukčių sąskaitą. Kokios verslo galimybės nepaslysti ir atsilaikyti pasaulyje, kuriame kibernetiniu nusikaltėliu gali tapti praktiškai bet kas, turintis priešiškų ketinimų?