Versle pelnas dar negarantuoja finansinio stabilumo. Praktikoje net ir pelningai veikiančios įmonės gali susidurti su situacija, kai sąskaitoje tiesiog pritrūksta pinigų kasdienėms išlaidoms – atlyginimams, mokesčiams ar atsiskaitymams su tiekėjais. Todėl vienas svarbiausių verslo stabilumo rodiklių yra ne tik pelningumas, bet ir gebėjimas valdyti apyvartinį kapitalą bei pinigų srautus.

 

Prasidedant brandos egzaminų sesijai ne visi abiturientai žino, ką ir kur norėtų bei galėtų studijuoti. Šiandien pasirinkimas dar sudėtingesnis – kam ir kaip ruoštis dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje?

 

Lietuva jau šiais metais pasivys, o kitąmet – aplenks „PIGS“ šalis (Portugaliją, Italiją, Graikiją ir Ispaniją) pagal BVP vienam gyventojui rodiklį. Tai įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad prieš 30 metų atotrūkis tarp Lietuvos ir šių Pietų Europos valstybių siekė net aštuonis kartus. Kitaip tariant, per vienos kartos laikotarpį Lietuva iš postsovietinės, nuo Vakarų Europos gerokai atsilikusios ekonomikos tapo šalimi, kuri jau lipa ant kulnų senosioms Europos Sąjungos narėms.

 

Lietuvos ekonomika nerodo nuovargio ženklų – pirmąjį šių metų ketvirtį BVP buvo 2,5 proc. didesnis nei prieš metus, o šis augimas šiemet dar paspartės. Lietuvos ekonomika yra penktadaliu didesnė nei buvo šio dešimtmečio pradžioje ir savo augimu lenkia beveik visas šio regiono valstybes. Kodėl tokiame kontekste šią savaitę pasirodė naujienos, statančios Lietuvą į skurdžiausių Europos valstybių kampą?

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą kainos padidėjo 1,6 procento, o nuo metų pradžios kainos jau daugiau nei 4 procentais. Kiek dar didės infliacija, kokias pasekmes tai turės gyventojų vartojimui bei kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė?

 

Vestuvės, medaus mėnuo ar svajonių kelionė dažnai tampa vienais didžiausių gyvenimo įvykių, kuriems planuojamos solidžios išlaidos. Kainoms augant vis daugiau žmonių pasvarsto dalį šių išlaidų finansuoti vartojimo paskola. Ar toks sprendimas finansiškai logiškas, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

 

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nemažinti palūkanų normų – jos nesikeičia nuo praėjusių metų vasaros ir siekia 2 proc. Tokį sprendimą lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika bei noras pasilikti erdvės palūkanų normų mažinimui, jei įvyktų kažkas nemalonaus ir netikėto.

 

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl vilnija Jeffrey Epsteino vardas. Diskutuojami jo nusikaltimai, svarstomas nebaudžiamumas, rekonstruojami ryšiai, keliami klausimai kas ką žinojo, kas dalyvavo, kas tylėjo, kas galbūt naudojosi. Žiniasklaidoje rengiami debatai, akademiniuose sluoksniuose analizuojami asmeniniai tinklai, įtakos mechanizmai, reputacijos valdymas, galios cirkuliacija.

 

Finansinė pagalvė daugeliui tapo neatsiejama asmeninių finansų dalimi, tačiau klausimas, kiek jai iš tiesų pakanka skirti, ne visada turi vienareikšmį atsakymą. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad finansiniam saugumui pakanka atidėti iki penktadalio pajamų.

 

Metų pradžia daugeliui verslų yra planų, biudžetų ir naujų ambicijų užsibrėžimo metas. Įmonės vertina praėjusių metų rezultatus, perdėlioja prioritetus, kalba apie efektyvumą, plėtrą ir kaštų kontrolę. Draudikai pastebi ir nieko gero nežadančią tendenciją − jei praėjusiais metais nebuvo didesnių įvykių ar žalų, metų pradžioje dalis verslų yra pasiruošę taupyti draudimo sąskaita.

 

„Labai liūdna matyti verslus, kurie neturi kūrybos. Tai dažnai būna jau didelės, peraugusios organizacijos, kurioms vadovauja technokratai be sparnų, be polėkio", – teigia verslininkas Gediminas Kvietkauskas, patenkantis į turtingiausių lietuvių 500-uką. Filologas pagal pašaukimą ir inžinierius pagal išsilavinimą verslą laiko kūrybiniu projektu, nes ten, kur nėra kūrybingumo, nėra laisvės kilti aukščiau.

 

Autoritariniai režimai išsilaiko tol, kol žmonėms užtenka duonos ir žaidimų. Tačiau kai duonos pradeda trūkti – žmonės pradeda reikalauti ne tik jos, bet ir laisvės, o tai dažnu atveju lemia režimo žlugimą. Iranas šiandien yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip ekonominiai sunkumai ir politiniai suvaržymai gali tapti katalizatoriumi masinei visuomenės reakcijai.

 

Savaitgalį įvykusi D. Trumpo inicijuota JAV operacija Venesueloje ir N. Maduro suėmimas prikaustė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė daug geopolitinio triukšmo. Tuo tarpu, JAV prezidento planai perimti Venesuelos naftos atsargų kontrolę šiek tiek spustelėjo naftos kainų ir šios žaliavos ateities sandorių kreives žemyn.

 

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes.

 

Pastebimai išaugusi Europos gynybos pramonės įmonių vertė akcijų biržose iliustruoja svarbius pokyčius. Į gynybos sektorių atsigręžė ne tik politikai, bet ir finansinės institucijos bei investuotojai. Europos Komisijos planas „ReArm Europe“ iki 2030 metų sutelks per 800 mlrd. eurų Bendrijos parengties užtikrinimui.

 

Nors augančias išlaidas maistui ir toliau jaučia didžioji dalis Lietuvos gyventojų, savo apsipirkimo įpročius jie yra priversti keisti rečiau, rodo kasmetinė „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Pasak ekspertų, pirkėjai prisitaiko prie naujų kainų bei daugiau dėmesio skiria pirkinių krepšelio planavimui.

 

Romualdas Andrikis – ilgametę patirtį turintis akinių meistras iš Kauno, dirbantis šioje srityje jau daugiau kaip 20 metų. Pats būdamas šio verslo savininku, kiekvieną klientą priima su didžiuliu dėmesiu ir gali surasti patį tinkamiausią bei lanksčiausią sprendimą.

 

Neseniai pasirodė konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimas apie Suomijos didžiuosius verslus. Nors nedidukė Suomija ilgai laikėsi aukščiau savo ūgio, pastaruoju metu jos ekonomika stringa. Tyrėjai konstatavo: Suomijos didelės įmonės nebepajėgia pasivyti užsienio kolegų dėl trijų priežasčių. Tai kultūra, kapitalo paskirstymas ir... per maža ambicija.

 

Šiandien minima Tarptautinė lygaus atlygio diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio atotrūkį tarp skirtingų lyčių darbuotojų. Puiki proga įvertinti, kaip šioje srityje atrodo Lietuva? Ar jau galime pasigirti, kad vienodą bei lygiavertį darbą dirbantys vyrai ir moterys gauna vienodą atlygį?

 

Kai daugelis kauniečių dar tik sapnuoja rytojaus planus, prekybos miestelio „Urmas" teritorijoje jau vyksta intensyvus gyvenimas. Čia, prie Elektrėnų gatvės, kiekvieną rytą nuo 4 iki 8 valandos šurmuliuoja unikalus Naktinis vaisių ir daržovių turgus – viena iš nedaugelio tokio tipo prekybos vietų Lietuvoje.

 

Lietuva šiandien yra arčiausiai Vakarų Europos gerovės lygio nei bet kada anksčiau. Pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, Lietuva jau pasiekė 70 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kai 2015 m. šis rodiklis tesiekė 46 proc.

 

Birželį JAV iždas surinko net 26 mlrd. importo muitų, tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Gegužės duomenimis, efektyvus importo tarifas padidėjo nuo 2,5 iki 8 proc., o dalis muitų dar net nepradėjo galioti.

 

Tūkstančiai lietuvių šiemet džiaugiasi saulėtą vasarą atradę Graikijos salose. Kai Lietuvos pajūris orais lepina nenuosekliai, Graikija siūlo šimtus salų, kurios svečius visada sutinka nuolatine šiluma, unikaliu istoriniu paveldu ir puikiu maistu.

 

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) primena: nors siuntos dažniausiai pasiekia greitai ir patogiai, svarbu žinoti, kaip išvengti nesusipratimų, ypač kai pristatymo būdas parenkamas ne jūsų nuožiūra.

 

Lietuvoje gyvena krepšinio ir reklamos ekspertai! Ką tik Lietuvoje apsilankęs vienas populiariausių pasaulio socialinės medijos turinio kūrėjų, amerikietis IShowSpeed, tikrasis vardas Darren Jason Watkins, sukėlė reakcijų sprogimą socialiniuose tinkluose. Per parą apsilankęs trijose Baltijos šalyse, jis savo turą gyvai transliavo milijoninei auditorijai.

 

Beveik tris dešimtmečius Kaune maudymosi kostiumėliais prekiaujančios Rasa ir Daiva sako, kad visada klientėms stengiasi pasiūlyti spalvingesnį, ryškesnį, išskirtinesnį maudomuką, nes tai geriausiai atspindi vasarišką nuotaiką. Tačiau svarbiausia – kad žmogui tiktų ir patiktų, o tai – labai individualu.

 

Lietuva pagal 2023–2024 m. verslumo indeksą, sudarytą „Global Entrepreneurship Monitor“, užima ketvirtą vietą pasaulyje. Vis dėlto nors sąlygos verslui gerėja ir galimybių netrūksta, kuriančiųjų savo įmones nėra daug. Nuo dviračių ar baidarių nuomos iki ūkininkavimo ir nekilnojamojo turto (NT) projektų – beveik kiekviename mieste galima rasti veiklos nišų.

 

Beveik pusė Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kaip pagrindinę kliūtį įsigyti būstą įvardija per aukštas nekilnojamojo turto kainas, tad būsto paskola su valstybės parama jaunoms šeimoms atlieka svarbų vaidmenį gerinant būsto įperkamumą. Kodėl ši parama – svarbus žingsnis stiprinant regionus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

 

Nemaža dalis verslų pripažįsta, jog šiuolaikinė rinkodara be naujausių technologijų, tarp kurių – ir dirbtinis intelektas (DI), negali apsieiti. Vis dėlto, šios srities ekspertai tvirtina: kad ir kokie pažangiausi naujų vartotojų pritraukimo kanalai būtų naudojami, esminės rinkodaros tiesos – nesikeičia, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai.

 

Kiekvienas, gyvenantis daugiabutyje, žino, kad erdvė aplink namą yra gyvybiškai svarbi – čia statomi automobiliai, žaidžia vaikai. Nors teisės aktai įpareigoja daugiabučio namo statytojus įrengti automobilių stovėjimo vietas, kad būtų užtikrintas gyventojų poreikis naudotis daugiabučiu pagal jo paskirtį, tačiau praktikoje vis pasitaiko atvejų, kai gyventojai susiduria su netikėtomis kliūtimis – pavyzdžiui, šalia esantis žemės sklypas priklauso privačiam asmeniui, kuris uždraudžia statyti automobilius, reikalauja papildomo mokesčio arba net užtveria teritoriją.

 

Artėjant vasarai, įsibėgėja ne tik atostogų, bet ir vestuvių, krikštynų bei kitų šeimos švenčių sezonas, paskatinsiantis ne vieną užduoti klausimą – kokią pinigų sumą dovanoti? „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai į vokelį įdeda nuo 100 iki 200 eurų. Šeimos finansų specialistė pažymi, kad vasaros švenčių sezonas gali tapti nemenku iššūkiu piniginei, ir dalijasi patarimais, kaip to išvengti.

 

2025 m. pradžia Lietuvos ekonomikai pažymėta dviprasmiškomis nuotaikomis. Viena vertus, žvelgiant į praėjusių metų pabaigą, situacija atrodė tarsi iš vadovėlio – ketvirtąjį 2024 m. ketvirtį šalies BVP šoktelėjo net 3,7 proc., o tokio tempo nebuvome matę nuo pat 2022 m. pradžios.

 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija Lietuvoje siekė 4,1 proc. Prekės per metus pabrango 3,4 proc., o paslaugos – 5,7 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc.

 

Balandžio 2-oji į istoriją įeis kaip JAV „išsivadavimo diena“ (angl. liberation day). Tiesa, pasak JAV administracijos, tai reiškia ne ką kitą, o išsivadavimą iš nesąžiningos prekybos gniaužtų, kuriuose JAV praleido dešimtmečius. Visgi, realybėje „išsivadavimo“ forma apima tik didesnius muitus prekybos partnerėms, įskaitant ir Europos Sąjungą.  Kas laukia Europos ir kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką?

 

Kas bendro tarp politiko, gavusio netikrą kvietimą skristi į Niujorką; akademikės, praradusios santaupas fiktyvioje investavimo platformoje; verslininko, patvirtinusio pavedimą ne tiekėjui, o kalinimo įstaigoje esančiam asmeniui; moters, patikėjusios žavaus turko romantiškais laiškais; ir studento, suvedusio elektroninės bankininkystės duomenis netikro kurjerio atsiųstoje nuorodoje?

 

Praėjusiais metais Lietuvos verslai pažymėjo rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais, o tokią prognozę sustiprina drąsesni verslų sprendimai. Šiais metais išliks svarbi technologijų ir tvarumo sprendimų integracija, taip pat, daugiau pozityvo turėti atnešti nekilnojamojo turto (NT) sektorius.

 

Pirmasis naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo mėnuo galingiausios pasaulio valstybės poste investuotojus skatina permąstyti lūkesčius ir prielaidas dėl jo politikos poveikio ekonomikai. Be to, ryškėja vis daugiau įtampos židinių pačioje JAV ekonomikoje, kas irgi veikia investuotojų lūkesčius neigiama linkme.

 

Italų kapitonas instruktorius-egzaminuotojas Stefano Miotto dalijasi savo patirtimi aviacijoje, pasakodamas apie karjeros kelią, nuo naikintuvų piloto prestižinėje akrobatinio skraidymo komandoje iki kapitono pareigų Lietuvos aviakompanijoje.

 

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. augs visų Baltijos valstybių BVP, tačiau sparčiausias regione bus Lietuvos ekonomikos augimas – BVP augs 2,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 7 proc., o brangstant ir prekėms, ir paslaugoms infliacija sieks 2,7 proc.

 

Žmonių apetitas kelionėms ir toliau auga. Kaip rodo tarptautinės skrydžių paieškos platformos „Skyscanner“ duomenys, 43 proc. žmonių visame pasaulyje 2025 m. planuoja keliauti daugiau, lyginant su praėjusiais metais.

 

Dar geresnė vartotojų patirtis ir naujos pardavimų aukštumos. Tai buvo būdinga e. komercijos verslo lyderiams 2024 metais. Akivaizdu, kad pirkėjams naudotis e. prekybos platformomis tampa vis patogiau ir įprasčiau. Tačiau verslams šių metų patirtis buvo ne tik pasiekimai ir rekordai, bet ir nauji iššūkiai. 2025 metai bus dar įdomesni, nes dėl sparčios technologijų raidos rasis kūrybiškų ir inovatyvių sprendimų.

 

Besibaigiant metams įprasta sudaryti per metus perskaitytų knygų, padarytų klaidų, nuveiktų darbų ar šiaip pasiekimų sąrašus. Tačiau įdomesnis pratimas yra atsitraukti nuo trumpalaikių pasiekimų ir nesėkmių bei įvertinti daug ilgesnę perspektyvą. Nuo šio amžiaus pradžios praėjo lygiai 25 metai, o lietuviams tai buvo išskirtinis klestėjimo ir pilnatvės laikotarpis.

 

Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1 041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų.

 

Tikriausiai esate girdėję, kad kriptovaliutos neturi jokios realios vertės, jos skirtos tik spekuliacijoms, yra finansinių schemų ir sukčių įrankis, naudojamas tikintis nuslėpti nusikaltimus, tačiau visa tai nėra tiesa – paprasčiausi mitai, sukurti apie blokų grandinės ir skaitmeninio turto veikimo principus neišmanančių žmonių.

 

Armandas Žvirzdinas dirba moderniausio Baltijos šalyse logistikos centro širdyje. Jis yra „Omniva“ siuntų skirstymo komandos vadovas, todėl iš arti mato siuntos kelionę ir siuntų skirstytojo darbo subtilybes.

 

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (LPPAR) ir visa jų vienijama verslo bendruomenė Lietuvoje mini ypatingą sukaktį – šimtmečio jubiliejų. Gruodžio 4 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija, skirta šiai sukakčiai paminėti.

 

Kalbant apie kriptovaliutų saugumą dažniausiai akcentuojami įvairūs su finansiniais sukčiais ir jų kuriamomis schemomis susiję pavojai. Nors šių problemų mastas pastaruoju metu smarkiai išaugo ir kasmet atneša milijoninius nuostolius, negalima pamiršti, kad atsakomybė už turimų kriptovaliutų saugumą tenka ne tik jų prekybos sistemoms, bet ir patiems kriptovaliutų naudotojams bei savininkams.

 

Per pastaruosius du dešimtmečius draudimo sektorius Lietuvoje pasikeitė iš esmės: nuo fizinės veiklos modelio, pagrįsto gyvu bendravimu, popierine dokumentacija ir daug lėtesniu tempu iki modernios, duomenimis ir technologijomis grįstos rinkos, kurioje klientams siūlomi asmeniniai ir kompleksiški, nuotoliu valdomi draudimo sprendimai.

 

Tik 23 proc. šalies dirbančiųjų valstybės valdymo ir viešojo administravimo (VVVA) sektorių laiko  patraukliu darbui, o pačių sektoriaus dirbančiųjų  pasitenkinimas tiek funkcinėmis, tiek emocinėmis naudomis stipriai atsilieka net nuo  šalies vidurkio, dar labiau – nuo kitų sektorių – šalies lyderių.

 

Paskelbtas trečio ketvirčio Lietuvos BVP atitiko lūkesčius, todėl šių metų 2,4 proc. BVP augimo prognozės nepakeitėme. Bet nuo 2,6 iki 2,8 proc. dėl prognozuojamos skatinančiosios fiskalinės politikos pagerinome 2025 m. Lietuvos ūkio plėtros prognozę.