Dėl aknės atsiradę spuogai kamuoja ne tik jaunus, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Pasak specialistų, ši liga gali sukelti nemalonius pojūčius, psichologines problemas dėl pakitusios išvaizdos. O kartais – net trukdyti siekti pripažinimo tam tikrose srityse.

 

Net 9 iš 10 jaunuolių norėtų užsiimti nuosavu verslu, rodo „Swedbank“ užsakymu vykdyta apklausa. Visgi kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios verslo imtis jie nedrįsta, didžioji dalis (63 proc.) jaunuolių nurodo baimę prisiimti riziką ir atsakomybę.

 

Dėl COVID-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais.

 

Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų.

 

Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų. Šalies jaunuoliai savo finansinę ateitį linkę vertinti vis optimistiškiau: 2019 metais pasiekti tokį atlyginimą per penkerius metus tikėjosi 17 proc. respondentų.

 

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai.

 

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga.

 

Savaitgalį Kaune kolekcininkai ir išskirtinių daiktų mėgėjai tradiciškai susitiko didžiausiame Baltijos šalyse sendaikčių ir antikvarinių daiktų senturgyje „Laiko ratu“. Nuo monetų, indų, leidinių iki kraičio skrynių ar partizanų bunkeryje naudotos spausdinimo mašinos.

 

Aukso kaina muša naują visų laikų rekordą ir beveik pasiekė 2000 dolerių už Trojos unciją kartelę. Kokios priežastys lėmė aukso kainos šuolį, ar tai vis dar patraukli investicija ir ką rodo rekordiškai didelės kitų finansinių aktyvų kainos?

 

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą.

 

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tęsiant darbus prioritetiniuose 2020 m. priežiūros bei kontrolės srities sektoriuose, pirmajame etape stebėsenos ir kontrolės veiksmams atrinkta beveik 60 odontologijos paslaugas teikiančių bendrovių.

 

Ilgą laiką saulės elektrinės buvo palyginti prabangi technologija. Jas daugiausiai įsirenginėjo prisiekę inovacijų gerbėjai arba tie, kurie buvo suinteresuoti realiais darbais prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

 

Inovacijos gali užtikrinti ilgalaikį klestėjimą, jei valstybė geba maksimaliai išnaudoti savo žmonių žinias, verslumą ir produktyvumą. Būtent todėl kiekvienais metais Europos Komisija kartu su Mastrichto Ekonomikos ir socialinių tyrimų institutu inovacijoms ir technologijoms (MERIT), pristato apskaičiuotą Suminį Inovacijų Indeksą (SII).

 

Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai?

 

Šiltuoju sezonu vis daugiau gyventojų kasmet sėda ant dviračių, o pasibaigus karantinui ir laikantis vasariškiems orams dviratininkų šalies miestuose ir miesteliuose turėtų tik gausėti.

 

Nors karantinas pristabdė naujų būstų pardavimus, panašu, kad greitu metu ši rinka turėtų bent iš dalies atsitiesti. Kaip rodo „Rinvest“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta gyventojų apklausa, 65 proc. prieš karantiną svarsčiusių įsigyti būstą gyvenimui savo planų nekeis.

 

Gegužę gyventojų atsiskaitymai banko kortelėmis aiškiai rodo, kad mažmeninė prekyba po balandį patirto smūgio atsigauna. Tiesa, gegužę metinis nuosmukis dar bus didesnis negu 5 proc., tačiau tai kur kas mažesnis kritimas negu balandį, kai prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis sumažėjo beveik 18 procentų.

 

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį.

 

Nors socialinis verslas pirmiausia siekia socialinių pokyčių ir padeda jautrioms visuomenės grupėms, jam galioja tie patys verslo dėsniai kaip ir kitiems. Realybė tokia, kad vien geros idėjos sėkmingam verslui neužtenka – pirmiausia reikia turėti stiprius verslo pagrindus ir pakankamai vartotojų segmento kūrimo, marketingo ir komunikacijos žinių.

 

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos.

 

Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą dėl ateities, kuris dažnai dar labiau padidėja dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų: paskolų, išperkamosios nuomos ar kitų. Kaip elgtis?

 

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam tenka atlaikyti dvigubą smūgį – mažėjančią paklausą dėl pandemijos užsidarančių pasaulio ekonomikų ir didėjančią pasiūlą dėl žlugusių OPEC derybų.

 

Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, kurių siūlomos dažno vartojimo prekės – palankiausios pirkėjo kišenei.

 

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius.

 

Praėję metai Lietuvos būsto rinkai buvo neeiliniai, o paskutinis ketvirtis viršijo visus lūkesčius. Didėjanti paklausa ir vos iš paskos spėjanti pasiūla lėmė būsto kainų augimą, tačiau gyventojų pajamos augo dar sparčiau, todėl būsto įperkamumas išliko rekordiškai aukštas.

 

Įprastai du kartus per metus Lietuvoje vykdomas įprastas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

 

2019 metus Lietuvos ekonomika užbaigė aukšta nata – metinis BVP pokytis paskutinį ketvirtį siekė 3,8 proc. ir pagal tokį augimo tempą aplenkėme ir Latviją, ir Lenkiją. Tiesa, ir vėl likome estų užnugaryje.

 

Kone nulinės indėlių palūkanos verčia gyventojus ir įmones ieškoti alternatyvių investavimo formų, kad pinigai nenuvertėtų.  Pastaraisiais metais jų žvilgsnis vis dažniau krypsta į nekilnojamojo turto (NT) vystytojus, kurie ieško alternatyvių skolinimosi šaltinių, tam pasitelkdami sutelktinio finansavimo platformas ar leisdami obligacijas.

 

Jei jautiesi laukiamas, priimti sprendimą grįžti į Lietuvą nėra sunku net po svetur praleisto dešimtmečio, sako gyvenimą gimtinėje vėl pradėję kurti buvę emigrantai. Jų teigimu, norėdami susigrąžinti išvykusiuosius turėtume sudaryti patrauklias darbo sąlygas ir suteikti galimybę jiems pritaikyti jau įgytas žinias.

 

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistų teigimu, šiuo metu eskaluojamas prekybos karas tarp JAV ir Kinijos kenkia pasaulio ekonomikos augimui, o vartotojai dėl augančių kainų tampa vieninteliais šio karo pralaimėtojais.

 

Įsigyti naują vasarinių padangų komplektą gali būti ne pati lengviausia užduotis. Įvairūs gamintojai siūlo didžiulį padangų pasirinkimą. Norėdami pasirinkti tinkamas padangas, turite nustatyti jų dydį ir svarbias charakteristikas.

 

Tendencijos, kaip keisis personalo skyrių veikla naujajame dešimtmetyje, aiškios – dėmesys naujosios kartos individualiems poreikiams, automatizuoti darbo procesai ir pritaikytos naujausios technologijos.

 

Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams.

 

Lietuvių meilė nuosavam automobiliui trunka ilgiausiai iš Baltijos šalių gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis latvių ir estų, atitinkamai, 60 proc. ir 62 proc., savo automobilius keičia praėjus 3–5 metams nuo jo įsigijimo ar dar trumpesniam laikotarpiui.

 

2019 m. antroje pusėje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie asmens duomenų apsaugą. Tyrimo duomenimis, žinančiųjų apie savo teises ir pareigas asmens duomenų apsaugos srityje skaičius išlieka stabilus.

 

Lanksčios būsto paskolos sąlygos gyventojams ne mažiau svarbios nei patraukli palūkanų norma, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

 

Maždaug 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad jų poreikius visiškai patenkinti galinti pensija šiandien turėtų sudaryti 600 eurų ir daugiau. Tuo metu vidutinė pensija, kuri šiuo metu siekia apie 365 eurus, priimtina atrodo tik 1 proc. respondentų.

 

2019 metai pensijų fondams buvo rekordiniai – nuo metų pradžios pradėjusių veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus šoktelėjo į dar nematytas aukštumas.

 

Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link.

 

Transporto sektoriuje veikiančios įmonės – vienos tų, kurios labiausiai susiduria su ribojimu gauti bankų paskolą. Ekspertai pastebi, kad šis sektorius – vienas labiausiai priklausančių nuo ekonomikos ciklo, todėl esant tarptautinės aplinkos neapibrėžtumui ir ekonominio ciklo lėtėjimui tradiciniai finansuotojai vengia didinti skolinimo apimtis transporto srityje veikiančioms įmonėms. Tačiau alternatyvūs finansuotojai čia įžvelgia galimybes.

 

Teigti, kad prognozuoti kitų metų Lietuvos ekonomikos augimą yra sudėtinga, būtų paprasčiausiai banalu. Kur kas įdomiau yra tai, ar kitąmet pasikartos jau trejus metus stebima tendencija, kai Lietuvos ūkio plėtra gerokai viršija prieš prasidedant naujiems metams ekonomistų pateiktas prognozes.

 

Alina Liepa jau penkerius metus su savo vyru lietuviu gyvena Lietuvoje. Viena iš priežasčių, paskatinusių Aliną išvykti iš Ukrainos, buvo karinė agresija prieš jos gimtąją šalį. Tačiau dabar ji puikiai jaučiasi Kaune, turi čia ukrainietiškų saldumynų parduotuvę ir džiaugiasi bendravimu tiek su lietuviais, tiek su čia gyvenančiais bei atvykstančiais tautiečiais.

 

Kompanija „Google” paskelbė kasmetinių tendencingiausių 2019 m. užklausų sąrašą, kuriame pateikiami daugiausiai susidomėjimo per pastaruosius 12 mėnesių pelnę įvykiai, naujienos, garsūs žmonės, filmai bei renginiai.

 

Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų normoms, kilo obligacijų kainos.

 

Kaunietė Rasa Naverdauskaitė keletą metų svarstė galimybę imtis savo verslo – atidaryti nedidelę kavinę ar užkandinę. Tačiau negalvojo, kad šis noras išsipildys taip netikėtai. Merginai atėjus į pokalbį dėl darbo sulčių bare jo savininkai užsiminė, kad turi ketinimų šią vietą parduoti.

 

Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nors jų darbo paieškos užtrunka, o kvalifikacijos trūkumas lemia ir mažesnes nei vidutines darbo pajamas, darbdaviai prie demografinių iššūkių turės prisitaikyti.

 

Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.

 

Maždaug kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko paslaugomis, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

 

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines žiemos švenčių dainas ne vienas stabtelime iš nuostabos. Ar ne per anksti tos prekybininkų Kalėdos, kai grybautojai dar baravykus miškuose rauna?

 

Prireikus naujų batų, šviestuvo ar televizoriaus, vis retesnis šių prekių ieškoti važiuoja į fizines parduotuves, kai jas nusipirkti galima vos keliais mygtukų paspaudimais.