Kas padeda Modestui Pitrėnui išlaikyti dėmesį mokantis net 18 valandų per parą? Kodėl jam svarbios tokios detalės kaip kompozitoriaus meilužė? Kiek laiko Asmik Grigorian ruošiasi pasaulio scenas užkariaujantiems pasirodymams?

 

„Neįsivaizduoju, ar kada išvyksiu iš Lietuvos. Kažkas mane čia vis laiko“, – sako makedonė Sara Pavlova. Į Lietuvą studijuoti ji atvyko beveik prieš septynerius metus, o netrukus po studijų ne tik įkūrė verslą, tačiau čia ir sutiko būsimąjį vyrą.

 

Didelė dalis Lietuvos visuomenės domisi galimybėmis imtis papildomos veiklos ir svajoja apie savo verslą. Tarptautinių tyrimų duomenimis, daugiau negu trys ketvirtadaliai šalies gyventojų nuosavą verslą laiko geidžiamu karjeros pasiekimu, ir šis rodiklis – vienas aukščiausių Europoje.

 

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos vietą konkurentams ar naujiems verslams. Ekonomikos teorijų kūrėjai tokį rinkos jėgų veikimą vadina kūrybine destrukcija.

 

Nors pasaulinė COVID-19 pandemija skaudžiai atsiliepė verslui, tačiau kai kurių veikla ne tik nebuvo sustojusi, bet ir išaugo. Vienas iš pavyzdžių – elektroninė prekyba. Karantino įkarštyje išaugus apsipirkinėjimo internetu mastams, parduoti savo prekes ar paslaugas tokiu būdu tapo ypač patrauklu.

 

Visą pasaulį sukausčiusi pandemija dalį gyventojų paskatino ieškoti naujo ar papildomo darbo galimybių nuotoliniu būdu. Tačiau vienos „Swedbank“ klientės istorija rodo, kad tokio darbo paieškos gali atvesti pas sukčius.

 

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą.

 

Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį?

 

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas.

 

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą bei kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

 

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma.

 

Įprastą gyvenimą supurčiusi pandemija ir dėl jos sumažėjusios dalies gyventojų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 metais, atskleidė „Swedbank“ tyrimas.

 

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys.

 

Pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai tempo nemažina ir vis labiau įpranta prie tokio apsipirkimo būdo.

 

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti.

 

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje.

 

Dabartinė parama verslui tampa labiau orientuota į daugiausia nuo COVID-19 nukentėjusius sektorius: didėja paramos dalis maitinimo ir kelionių organizavimo sektoriams. Tai rodo pagalbos verslui subsidijų forma pirmojo ir antrojo karantino metu duomenų analizė.

 

Vasario mėnesį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 milijardų iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasario mėnesį kelis kartus sumušė savo paties vertės rekordus.

 

Praėjusiais metais dėl karantinų poveikio dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais metais.

 

Praeitą savaitę Lietuvoje šiek tiek sušvelninus karantino apribojimus, duris galėjo atverti nedidelės parduotuvės, turinčios atskirus įėjimus iš lauko. Smulkiojo ir vidutinio verslo Meka vadinamame Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ tokių parduotuvių atsidarė beveik 300.

 

Dėl COVID – 19 pandemijos sukeltų verslo ribojimų iš esmės pasikeitė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) narių prekyba.

 

Rūšiavimas ir gamtos išteklių tausojimas tampa vis opesne tema. Vis daugiau šeimos ūkių ne tik rūšiuoja atliekas, bet ir kreipia dėmesį į maisto švaistymo sukeliamas problemas.

 

Vos per vienerius metus smogę du karantinai – sunkus išbandymas daugeliui Lietuvos verslų. Ypač sunku išgyventi smulkiesiems verslininkams. Šie bando išsilaikyti įvairiausiais būdais, bet be tinkamos Vyriausybės paramos to padaryti greičiausiai nepavyks. Tačiau dėl šito verslininkus kamuoja nežinia, nors nuo užsidarymo jau praėjo mėnuo.

 

„Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius − visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį.

 

Gyvenimas verda nuotoliniu būdu, tad ir kalėdinių dovanų paieškos iš prekybos centrų keliasi į elektroninę erdvę. Technologijų lyderės „Google“ paskelbtas dovanų pirkimo gidas (angl. „Shopping Gift Guide“) atskleidė, ko šį sezoną žmonės ieškojo dažniausiai.

 

Naujausios grindų dangų technologijos užtikrina, kad vonios kambaryje ir be šildomų grindų nereikėtų šalti kojų ant plytelių. Gyvenamajam būstui visai nebūtina pati aukščiausia grindų atsparumo klasė, o vandeniui atsparus laminatas toli gražu nereiškia, kad ant jo galima pilti vandenį.

 

Nors gyvename internetinės prekybos aukso amžiuje, sunku rasti žmogų, kuris nebūtų bent kartą nusivylęs nuotoliniu būdu įsigytomis prekėmis ar paslaugomis.

 

Vis sparčiau pasaulyje populiarėjantis socialinis tinklas „TikTok“ sujungė labiausiai vartotojų mėgstamus kitų socialinių tinklų funkcinius sprendimus, pasiūlė naują požiūrį į algoritmą, siūlydami vartotojui tokį turinį, kuris jam, tikėtina, patiks.

 

 

Internetu apsiperkančius Lietuvos gyventojus galima suskirstyti į tris grupes – reguliarius vartotojus, entuziastus ir epikūrininkus, tačiau pastaruoju metu ima ryškėti ir tvarumo klausimams didesnį dėmesį skiriantys pirkėjai, atskleidė pernai „DPDgroup“ užsakymu atliktas tyrimas.

 

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

 

Dėl aknės atsiradę spuogai kamuoja ne tik jaunus, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Pasak specialistų, ši liga gali sukelti nemalonius pojūčius, psichologines problemas dėl pakitusios išvaizdos. O kartais – net trukdyti siekti pripažinimo tam tikrose srityse.

 

Net 9 iš 10 jaunuolių norėtų užsiimti nuosavu verslu, rodo „Swedbank“ užsakymu vykdyta apklausa. Visgi kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios verslo imtis jie nedrįsta, didžioji dalis (63 proc.) jaunuolių nurodo baimę prisiimti riziką ir atsakomybę.

 

Dėl COVID-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais.

 

Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų.

 

Penktadalis jaunųjų Lietuvos gyventojų tikisi, kad po penkerių metų jų mėnesio pajamos atskaičius mokesčius viršys 2 000 eurų. Šalies jaunuoliai savo finansinę ateitį linkę vertinti vis optimistiškiau: 2019 metais pasiekti tokį atlyginimą per penkerius metus tikėjosi 17 proc. respondentų.

 

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai.

 

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga.

 

Savaitgalį Kaune kolekcininkai ir išskirtinių daiktų mėgėjai tradiciškai susitiko didžiausiame Baltijos šalyse sendaikčių ir antikvarinių daiktų senturgyje „Laiko ratu“. Nuo monetų, indų, leidinių iki kraičio skrynių ar partizanų bunkeryje naudotos spausdinimo mašinos.

 

Aukso kaina muša naują visų laikų rekordą ir beveik pasiekė 2000 dolerių už Trojos unciją kartelę. Kokios priežastys lėmė aukso kainos šuolį, ar tai vis dar patraukli investicija ir ką rodo rekordiškai didelės kitų finansinių aktyvų kainos?

 

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą.

 

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tęsiant darbus prioritetiniuose 2020 m. priežiūros bei kontrolės srities sektoriuose, pirmajame etape stebėsenos ir kontrolės veiksmams atrinkta beveik 60 odontologijos paslaugas teikiančių bendrovių.

 

Ilgą laiką saulės elektrinės buvo palyginti prabangi technologija. Jas daugiausiai įsirenginėjo prisiekę inovacijų gerbėjai arba tie, kurie buvo suinteresuoti realiais darbais prisidėti prie klimato kaitos stabdymo.

 

Inovacijos gali užtikrinti ilgalaikį klestėjimą, jei valstybė geba maksimaliai išnaudoti savo žmonių žinias, verslumą ir produktyvumą. Būtent todėl kiekvienais metais Europos Komisija kartu su Mastrichto Ekonomikos ir socialinių tyrimų institutu inovacijoms ir technologijoms (MERIT), pristato apskaičiuotą Suminį Inovacijų Indeksą (SII).

 

Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai?

 

Šiltuoju sezonu vis daugiau gyventojų kasmet sėda ant dviračių, o pasibaigus karantinui ir laikantis vasariškiems orams dviratininkų šalies miestuose ir miesteliuose turėtų tik gausėti.

 

Nors karantinas pristabdė naujų būstų pardavimus, panašu, kad greitu metu ši rinka turėtų bent iš dalies atsitiesti. Kaip rodo „Rinvest“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta gyventojų apklausa, 65 proc. prieš karantiną svarsčiusių įsigyti būstą gyvenimui savo planų nekeis.

 

Gegužę gyventojų atsiskaitymai banko kortelėmis aiškiai rodo, kad mažmeninė prekyba po balandį patirto smūgio atsigauna. Tiesa, gegužę metinis nuosmukis dar bus didesnis negu 5 proc., tačiau tai kur kas mažesnis kritimas negu balandį, kai prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis sumažėjo beveik 18 procentų.

 

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį.

 

Nors socialinis verslas pirmiausia siekia socialinių pokyčių ir padeda jautrioms visuomenės grupėms, jam galioja tie patys verslo dėsniai kaip ir kitiems. Realybė tokia, kad vien geros idėjos sėkmingam verslui neužtenka – pirmiausia reikia turėti stiprius verslo pagrindus ir pakankamai vartotojų segmento kūrimo, marketingo ir komunikacijos žinių.

 

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai galėtų pradėti grįžti į normalias veiklos vėžes. Šis procesas gali prasidėti jau visai greitai, tačiau svarbius namų darbus turi atlikti ir gyventojai, ir įmonės, ir valdžios institucijos.