Ypatingai lauktas Europos centrinio banko (ECB) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė daugybę spekuliacijų ir spėliojimų, kas bus toliau su finansų rinkomis, vėl nieko nedavė.

 

Dar ne per seniausiai čia veikė prekybos centras „Prisma“, o šiandien čia – IKEA. Parduotuvė duris pirkėjams atveria jau rugpjūčio 31 d., ketvirtadienį.

 

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti.

 

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose.

 

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose.

 

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams, kurie pokyčius neretai sutinka su tam tikrais nuogąstavimais.

 

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas.

 

Smulkiesiems verslams tapti žalesniems gali būti paprasčiau nei didelėms kompanijoms. Mažos įmonės paprastai geba greičiau keistis, dėl to kyla mažiau iššūkių ekologijos idėjas pritaikant jų kasdienėje veikloje.

 

Eismo įvykiai Baltijos šalyse kasmet nusineša daugiau kaip 500 gyvybių. Dar daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų būna priversti gydytis įvairius sužeidimus.

 

Dileriai ir finansų ekspertai didžiuosiuose pasaulio bankuose darbo metu žaidžia kompiuterinius žaidimus arba planuoja laisvalaikio pramogas. Finansų rinkose pastaruoju metu itin mažai naujienų, veiksmo ir racionalių priežasčių nulemtų pokyčių.

 

Statybos sektorių kiekvienais metais papildo vis naujos inovacijos bei tendencijos. Jas pažinti, sekti ir adaptuoti vietinei rinkai – toks statybos inžinieriaus darbas.

 

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina.

 

SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai − 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą.

 

Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms.

 

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos senbuvėse.

 

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos.

 

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

 

Verslo pardavimas yra rimta užduotis, reikalaujanti susikaupimo ir papildomo darbo. Tai nėra tiesiog atliekamos prekės pardavimas socialinių tinklų turgelyje. Tad kaip pasiruošti verslo pardavimui? Tokį klausimą užduoda kiekvienas pirmą kartą parduodantis savo verslą.

 

Dalis jūsų turėtų prisiminti tuos laikus, kai turistą galėdavai pažinti iš vieno aksesuaro: diržo-piniginės, prikimštos dokumentų ir banknotų. Galbūt tokią piniginę esate naudoję ir patys. Tačiau ar tą darytumėte šiandien?

 

Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį. Vis dėlto, kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame ir prie ribos, kuomet vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės.

 

Neretai verslininkams, ypač pradedantiems, sunku pasirinkti: kurtis ten, kur nėra panašių paslaugų ar produkcijos, taip siekiant išvengti konkurencijos ar atvirkščiai – būti ten, kur yra daugiau panašios veiklos, taip tikintis tikslinių klientų srautų.

 

Europoje pagaliau pavasaris. Ne tik kalendorinis, bet ir ekonominis. Nepaisant stiprių šoninių politinių vėjų, euro zonos ekonomika vis užtikrinčiau kopia į viršų.

 

Gardinas jau kurį laiką į Baltarusiją traukte traukia svečius iš Lietuvos – norint trumpos išvykos metu aplankyti šį miestą nebūtina įsigyti vizą, o ir išlaidos būna kur kas mažesnės nei keliaujant į didžiąsias Europos sostines.

 

Per pastaruosius 6 metus Lietuvos maitinimo sektoriaus įmonių skaičius augo 75 procentus. Dėl itin aršios konkurencijos siekdamos išlikti rinkoje naujos įstaigos griebiasi triukų – bando išsiskirti įdomiu prekės ženklu, nuolaidomis, pasiryžimu pildyti kiekvieną kliento užgaidą.

 

Visa Europa, regis, lengviau atsikvėpė Prancūzijos prezidento rinkimų pirmajame ture į priekį išsiveržus nepriklausomam kandidatui Emmanuel Macron.

 

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen.

 

Tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose ir rūpinasi pastatų šildymu patys, aktualu surasti efektyvų šildymo šaltinį. Prasidėjus šildymo rūpesčiams, ieškoma kuro, kuris būtų kaitrus ir degdamas išskirtų daug šilumos.

 

Nors investuotojai šiais metais dar nepatyrė didesnių rinkos svyravimų, o akcijų kainos laikosi netoli rekordinių aukštumų, valiutų rinkoje jau galima aptikti baimės ženklų. Kylant neramumams, investuotojai linkę slėptis saugumo užuovėjose – viena jų Japonijos jena.

 

Ar žinojote, jog nusipirkę prekę internetu turite daugiau teisių, negu įsigiję prekę tradicinėje parduotuvėje? Neatsitiktinai apsipirkimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga.

 

Kol vieni skundžiasi nepakeliamu gyvenimu Lietuvoje ir emigruoja į turtingesnes šalis, yra tokių, kurie neradę laimės svetur, sėkmingai kurią gyvenimą gimtoje šalyje. Kaunietis Rolandas trumpai padirbėjęs užsienyje ir pasisėmęs ten įvairių idėjų nusprendė kurti verslą Lietuvoje.

 

Lietuviai laiko save patriotais – tą jau ne kartą esame girdėję. O ar patriotiškas yra Lietuvos verslas? Šį klausimą keliame kur kas rečiau, nors susidūrus su priešu būtent verslui tektų labai svarbus vaidmuo ginant mūsų valstybę.

 

Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais.

 

Dirbantiems Lietuvos logistikos sektoriuje, puikiai žinomi populiariausių šalyje transporto biržų pavadinimai – TimoCom, Trans.eu ir Cargo.lt.

 

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc.

 

Kalbos apie asmeninį ir šeimos biudžetą lietuviams – vis dar tabu: nors dažnai smalsu, kiek uždirba ir išleidžia draugas, bendradarbis ar kaimynas, savo finansinės situacijos vertinimą dažniausiai pasiliekame sau.

 

Šiuo metu Lietuva yra vienuolikta pasaulyje verslo įkūrimo lengvumo reitinge. Tai itin skatina entuziastingus verslininkus, norinčius idėjas paversti realybe. Vienintelis veiksnys, kuris juos dažniausiai pristabdo yra finansų trūkumas.

 

Savo knygos išleidimas yra daugelio svajonė. Tačiau neretai norai ir idėjos yra giliai paslepiami – dideli knygos išleidimo kaštai nedžiugina, o juos padengti kartais yra labai sunku. Tūkstantinės sumos autoriui atrodo gana nerealios, o knygos sėkmė visada yra santykinis dalykas – ypač Lietuvos rinkoje.

 

Išmanieji telefonai mūsų rankose ir kompiuteriai ant kelių – pažįstamas vaizdas, tiesa? Šiuolaikiniai prietaisai dabar dažnai naudojami ne tik informacijos paieškai, bet ir perkant naujas prekes, pavyzdžiui, romanetes, internetu.

 

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla.

 

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje.

 

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas.

 

Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc. – sparčiau, nei per antrąjį ar trečiąjį ketvirčius. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kreivę į viršų tempė toliau augantis vidaus vartojimas bei paslaugų eksportas.

 

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų.

 

Netilstant diskusijoms apie naujus mokestinius pasikeitimus ir informacijos apie juos stoką, panašėja, jog Lietuvos verslo subjektų 2017 metais pokyčiai laukia ne tik mokesčių ir verslo administravimo srityse.

 

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė.

 

Ne vienam teko pabuvoti situacijoje, kai prieš šventes paskubomis įsigytas daiktas namuose nebeteikia džiaugsmo ir norisi jį grąžinti pardavėjui. Bet atvykus į prekybos vietą kartais susiduriama su nemalonia tiesa – pardavėjas prekės nepriima, o motyvų tam būna įvairiausių – pažeista pakuotė, netinkamas pirkimą įrodantis dokumentas ar trūkumų neturinti prekė.

 

Manote, kad radę nuotrauką internete galite laisvai ją naudoti savo tikslais? Kūrėjai neretai susiduria su problema, kuomet jų sukurti „produktai“ yra naudojami be leidimo, o vagišiai dažnai nemano padarę kažką neteisėto.

 

Baigiantis metams, inžinerinės pramonės įmonės bemaž vieningai įvardija, kuo gyveno pastaruoju laikotarpiu ir kokius iššūkius mato perspektyvoje.

 

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą.

 

Nekilnojamojo turto magnatas, milijardierius, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas yra išleidęs knygą „Sandorio menas“, kurią noriai perka daugelis pasaulio naivuolių, tikėdamiesi naudojantis autoriaus patarimais pagauti laimės paukštę.