Įvertinus draudimo atvejų augimą pirmaisiais penkiais šių metų mėnesiais lyginant su pernai atitinkamu laikotarpiu, šiemet draudikai prognozuoja, kad turto draudimo nuo vagysčių išmokos didės net 43 procentais.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė ketvirtąjį metinį pranešimą Seime. Kviesdama visus atviro pokalbio apie Lietuvos vietą pasaulyje ir padėtį šalyje, Prezidentė pabrėžė pačių žmonių indėlį keičiant Lietuvą, pajudėjusias permainas ir atkreipė dėmesį į naujas grėsmes valstybės raidai.

 

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių.

 

Bankrutavusio AB banko Snoras kreditorių komitetas 2013 m. gegužės 9 d. pritarė bankroto administratoriaus Neil'o Cooper'io pasiūlytam sprendimui dėl dviejų Spyker C8 sportinių automobilių pardavimo.

 

Europos Komisija bei Europos centrinis bankas trečiadienį rekomendavo Latviją nuo kitų metų sausio 1-osios priimti į euro zoną. Ši rekomendacija reiškia, kad Latvija įgyvendina Mastrichto kriterijus ir gali be vargo įsivesti eurą.

 

Vienas sėkmingiausių šių dienų verslininkų iš Lietuvos, investuotojas, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų programėlių platinimo platformos „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs sako, kad finansinis pelnas nėra verslo kūrimo priežastimi, o sėkmingiausius verslus sukuria tie, kurie trokšta pakeisti pasaulį.

 

Penktadalis mūsų šalies gyventojų dirba pusiau lanksčiai arba lanksčiai – neprisirišdami prie konkrečios darbo vietos ir pasirinkdami sau patogiausią laiką.

 

Vilniuje atsiranda vis daugiau nestandartinių gyvenamųjų erdvių. Užupio kaimynystėje plėtojami „Belmonto loftai“ naujakurius kviečia įsikurti penthauzo tipo būstuose, itin populiariuose visame pasaulyje.

 

Su darbo vizitu Vokietijoje viešintis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su šios šalies kanclere Angela Merkel aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus, dvišalio bendradarbiavimo ir ES darbotvarkės klausimus.

 

Visuotinio šalies gyventojų surašymo duomenimis, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc. gyventojų. Maždaug du trečdaliai šio netekimo įvyko dėl emigracijos, o kita priežastis buvo itin žemas gimstamumo lygis.

 

Šiemet dėl užsitęsusio šildymo sezono daržovės yra brangesnės nei pernai. Taip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Ji taip pat pastebi, kad šiemet daržovių augintojų yra mažiau.

 

Tikrai ne vienam teko girdėti pagyras naminei degtinei, vadinamajam „samagonui“. Kai kam net ragauti. Tačiau vargu ar visi būtų ryžęsi tai daryti, jei būtų pamatę jo gamybos procesą.

 

Naujasis Japonijos centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda, tik šį pavasarį stojęs prie banko vairo, jau spėjo palikti ryškų skatinamosios pinigų politikos šalininko pėdsaką.

 

Dar šių metų vasarį analitikai prognozavo JAV ekonomiką pirmoje 2013 m. pusėje atsidursiant nedidelio nuosmukio zonoje – taip ir įvyko.

 

Pasaulio ekonomika vis dar auga santūriai, tačiau rodo daugiau pagyvėjimo ženklų, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

 

Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką.

 

1800 litų pastovus atlyginimas ir iki 2500 litų „komisinių“, kurių dydis tiesiogiai priklauso nuo pardaviko darbštumo ir gebėjimų. Tiek „į rankas“ uždirba pardavimo profesionalai, turintys daugiau nei pusketvirtų metų aktyvaus pardavimo patirties.

 

Prekiaujantieji internetu žino, kad vien turėti elektroninę parduotuvę nepakanka – reikia ją nuolatos tobulinti ir populiarinti, kad verslas plėtotųsi ir kad parduodamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis domėtųsi vartotojai.

 

Preliminariais Lietuvos muitinės pareigūnų duomenimis, gegužės 12 d. Lavoriškių kelio poste sulaikyta narkotikų kontrabanda gali būti didžiausia šalies istorijoje.

 

Šimtai įmonių vadovų Lietuvoje kasdien suka galvas, kaip priversti klientus pasitikėti jų prekės ženklu bei išugdyti klientų lojalumą ir paskatinti vartojimą.

 

Pirmadienį Estijos statistikos departamentas paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio BVP rezultatus, kurie nustebino – šalies ekonomika paaugo vos 1 proc.

 

Trečiadienį bus skelbiami preliminarūs euro zonos I ketvirčio BVP rezultatai. „Danske Bank“ analitikai mano, jog vienos valiutos sąjungos ūkis per ketvirtį susitraukė 0,2 proc.

 

Estijos BVP augimas 2013 m. I ketv. reikšmingai sulėtėjo ir siekė vos 1,0 proc. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP metinis augimo tempas siekė 3,7 proc. Pirmojo ketvirčio skaičiai smarkiai nuvylė analitikus, prognozavusius 3,6 proc. augimą.

 

Balandžio mėnesio infliacija ir toliau mažino apsukas, metinis vartojimo kainų pokytis sudarė 1,2 proc., ir tai buvo tik 0,1 procentiniu punktu mažiau nei prognozavo „Danske Bank“ analitikai.

 

Lietuva turi realias galimybes įsivesti eurą 2015 metais, tačiau norint pasiekti šį tikslą, valdžiai reikia susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą.

 

Ceche, apie kurį mokesčių inspekcija neturėjo duomenų, kalė baldus ir „juodus“ pinigus, o užsakymus tvarkė neįdarbinta „savanorė“.

 

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad atliko patikrinimą transporto paslaugų ir transporto priemonių nuomos veikla besiverčiančioje įmonėje ir rado pažeidimų.

 

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, realus Lietuvos BVP padidėjo 3,4 proc. Praėjusių metų BVP plėtros įvertis pagerintas nuo 3,6 proc. iki 3,7 proc., rašoma SEB banko apžvalgoje.

 

Prieš keletą metų Lietuvos didmiesčiuose kilęs kepyklėlių bumas jau baigia aklinai užpildyti šią rinką. Pasak finansų analitiko Roko Lukošiaus, dabar įsitvirtinti šiame versle galima tik konkurentus pranokstant kokybe.

 

Lenkija, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, susiduria su demografiniais iššūkiais. Be to, Lenkija kartu su Lietuva ir kitomis Vidurio bei Rytų Europos šalimis patenka į probleminių Europos Sąjungos (ES) šalių sąrašą.

 

Didžiausios Europos ekonomikos šią savaitę skelbs gamybos pasitikėjimo rodiklius (PMI).

 

Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa.

 

Padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos, namus palikę vaikai – tokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą.

 

Auksas rinkose šiomis dienomis praranda populiarumą ir labai staigiai. Anksčiau taip visų pageidautas aktyvas tapo karšta bulve, ir norintys parduoti pradėjo dominuoti prieš perkančius.

 

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento.

 

Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos.

 

Galima sakyti, kad išmanusis telefonas šiandien jau nėra prabangos prekė. Mobiliojo ryšio operatoriai sudaro palankias sąlygas tokiems telefonams įsigyti tad populiarumas yra šiais telefonais išaugęs. Tačiau kas tai, ar priemonė pasipuikuoti, ar išties naudingas dalykas?

 

Šią savaitę paaiškės Lietuvos, Latvijos, Čekijos ir Vengrijos kovo mėnesio infliacijos rodikliai. Antradienį Lietuvoje ir Latvijoje skelbiami šie rodikliai bus stebimi dar atidžiau dėl šių šalių siekių įsivesti eurą.

 

Anot tyrimo, net 47 proc. gyventojų atsilaikė prieš finansinę krizę, o 9 proc. respondentų nepatyrė jokių jos padarinių. Skaičiuojama, kad krizė pažeidė 25 proc. visuomenės, 19 proc. apklaustųjų jaučiasi sutriuškinti.

 

Bet kurioje šalyje vykstanti mokesčių reforma gyventojams dažniausiai sukelia neigiamus lūkesčius ir baimę, kad reformos rezultatas jiems turės neigiamų finansinių pasekmių.

 

Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo.

 

Įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai.

 

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi.

 

2013 m. sausį– kovą turto areštą patyrusių įmonių pagausėjo 7 proc. (nuo 2049 iki 2193).

 

Šiais metais Lietuvos ūkis turėtų plėstis 3,5 proc., o didesnio, 5,5 – 6 proc., BVP augimo galima tikėtis nuo 2014 m., vis labiau atsigaunant euro zonos rinkai ir didėjant investicijų apimtims.

 

Šių metų sausio – vasario mėnesiais  reklamos apimtys buvo 4 proc. mažesnės nei pernai analogišku laikotarpiu, parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė.

 

Naujas įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje aktyviau steigia vyrai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje moterų įkuriamas verslas sudaro beveik trečdalį visų naujai sukurtų verslų, daugiau nei du trečdalius – vyrų įsteigiamos įmonės, rodo „Swedbank“ analizė.

 

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities.

 

Šią savaitę vyks Turkijos, Čekijos, Rumunijos ir Vengrijos centrinių bankų susirinkimai. Paskutiniu metu investuotojai akylai stebi situaciją ne tik Kipre, bet ir Vengrijoje.

 

Savaitgalį Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) vyko mados festivalis „Mados infekcija“, kuriame pristatytos naujausios Lietuvos ir užsienio dizainerių kolekcijos.