SEB banko užsakymu šiemet atlikta apklausa parodė, kad vartojimo reikmėms Lietuvoje labiau linkę skolintis vyrai − 36 proc. apklaustų vyrų ir 27 proc. moterų yra ėmę vartojimo paskolą.

 

Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms.

 

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos senbuvėse.

 

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos.

 

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

 

Verslo pardavimas yra rimta užduotis, reikalaujanti susikaupimo ir papildomo darbo. Tai nėra tiesiog atliekamos prekės pardavimas socialinių tinklų turgelyje. Tad kaip pasiruošti verslo pardavimui? Tokį klausimą užduoda kiekvienas pirmą kartą parduodantis savo verslą.

 

Dalis jūsų turėtų prisiminti tuos laikus, kai turistą galėdavai pažinti iš vieno aksesuaro: diržo-piniginės, prikimštos dokumentų ir banknotų. Galbūt tokią piniginę esate naudoję ir patys. Tačiau ar tą darytumėte šiandien?

 

Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį. Vis dėlto, kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame ir prie ribos, kuomet vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės.

 

Neretai verslininkams, ypač pradedantiems, sunku pasirinkti: kurtis ten, kur nėra panašių paslaugų ar produkcijos, taip siekiant išvengti konkurencijos ar atvirkščiai – būti ten, kur yra daugiau panašios veiklos, taip tikintis tikslinių klientų srautų.

 

Europoje pagaliau pavasaris. Ne tik kalendorinis, bet ir ekonominis. Nepaisant stiprių šoninių politinių vėjų, euro zonos ekonomika vis užtikrinčiau kopia į viršų.

 

Gardinas jau kurį laiką į Baltarusiją traukte traukia svečius iš Lietuvos – norint trumpos išvykos metu aplankyti šį miestą nebūtina įsigyti vizą, o ir išlaidos būna kur kas mažesnės nei keliaujant į didžiąsias Europos sostines.

 

Per pastaruosius 6 metus Lietuvos maitinimo sektoriaus įmonių skaičius augo 75 procentus. Dėl itin aršios konkurencijos siekdamos išlikti rinkoje naujos įstaigos griebiasi triukų – bando išsiskirti įdomiu prekės ženklu, nuolaidomis, pasiryžimu pildyti kiekvieną kliento užgaidą.

 

Visa Europa, regis, lengviau atsikvėpė Prancūzijos prezidento rinkimų pirmajame ture į priekį išsiveržus nepriklausomam kandidatui Emmanuel Macron.

 

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen.

 

Tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose ir rūpinasi pastatų šildymu patys, aktualu surasti efektyvų šildymo šaltinį. Prasidėjus šildymo rūpesčiams, ieškoma kuro, kuris būtų kaitrus ir degdamas išskirtų daug šilumos.

 

Nors investuotojai šiais metais dar nepatyrė didesnių rinkos svyravimų, o akcijų kainos laikosi netoli rekordinių aukštumų, valiutų rinkoje jau galima aptikti baimės ženklų. Kylant neramumams, investuotojai linkę slėptis saugumo užuovėjose – viena jų Japonijos jena.

 

Ar žinojote, jog nusipirkę prekę internetu turite daugiau teisių, negu įsigiję prekę tradicinėje parduotuvėje? Neatsitiktinai apsipirkimų skaičius elektroninėje erdvėje sparčiai auga.

 

Kol vieni skundžiasi nepakeliamu gyvenimu Lietuvoje ir emigruoja į turtingesnes šalis, yra tokių, kurie neradę laimės svetur, sėkmingai kurią gyvenimą gimtoje šalyje. Kaunietis Rolandas trumpai padirbėjęs užsienyje ir pasisėmęs ten įvairių idėjų nusprendė kurti verslą Lietuvoje.

 

Lietuviai laiko save patriotais – tą jau ne kartą esame girdėję. O ar patriotiškas yra Lietuvos verslas? Šį klausimą keliame kur kas rečiau, nors susidūrus su priešu būtent verslui tektų labai svarbus vaidmuo ginant mūsų valstybę.

 

Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais.

 

Dirbantiems Lietuvos logistikos sektoriuje, puikiai žinomi populiariausių šalyje transporto biržų pavadinimai – TimoCom, Trans.eu ir Cargo.lt.

 

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc.

 

Kalbos apie asmeninį ir šeimos biudžetą lietuviams – vis dar tabu: nors dažnai smalsu, kiek uždirba ir išleidžia draugas, bendradarbis ar kaimynas, savo finansinės situacijos vertinimą dažniausiai pasiliekame sau.

 

Šiuo metu Lietuva yra vienuolikta pasaulyje verslo įkūrimo lengvumo reitinge. Tai itin skatina entuziastingus verslininkus, norinčius idėjas paversti realybe. Vienintelis veiksnys, kuris juos dažniausiai pristabdo yra finansų trūkumas.

 

Savo knygos išleidimas yra daugelio svajonė. Tačiau neretai norai ir idėjos yra giliai paslepiami – dideli knygos išleidimo kaštai nedžiugina, o juos padengti kartais yra labai sunku. Tūkstantinės sumos autoriui atrodo gana nerealios, o knygos sėkmė visada yra santykinis dalykas – ypač Lietuvos rinkoje.

 

Išmanieji telefonai mūsų rankose ir kompiuteriai ant kelių – pažįstamas vaizdas, tiesa? Šiuolaikiniai prietaisai dabar dažnai naudojami ne tik informacijos paieškai, bet ir perkant naujas prekes, pavyzdžiui, romanetes, internetu.

 

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla.

 

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje.

 

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas.

 

Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc. – sparčiau, nei per antrąjį ar trečiąjį ketvirčius. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kreivę į viršų tempė toliau augantis vidaus vartojimas bei paslaugų eksportas.

 

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų.

 

Netilstant diskusijoms apie naujus mokestinius pasikeitimus ir informacijos apie juos stoką, panašėja, jog Lietuvos verslo subjektų 2017 metais pokyčiai laukia ne tik mokesčių ir verslo administravimo srityse.

 

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė.

 

Ne vienam teko pabuvoti situacijoje, kai prieš šventes paskubomis įsigytas daiktas namuose nebeteikia džiaugsmo ir norisi jį grąžinti pardavėjui. Bet atvykus į prekybos vietą kartais susiduriama su nemalonia tiesa – pardavėjas prekės nepriima, o motyvų tam būna įvairiausių – pažeista pakuotė, netinkamas pirkimą įrodantis dokumentas ar trūkumų neturinti prekė.

 

Manote, kad radę nuotrauką internete galite laisvai ją naudoti savo tikslais? Kūrėjai neretai susiduria su problema, kuomet jų sukurti „produktai“ yra naudojami be leidimo, o vagišiai dažnai nemano padarę kažką neteisėto.

 

Baigiantis metams, inžinerinės pramonės įmonės bemaž vieningai įvardija, kuo gyveno pastaruoju laikotarpiu ir kokius iššūkius mato perspektyvoje.

 

Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą.

 

Nekilnojamojo turto magnatas, milijardierius, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas yra išleidęs knygą „Sandorio menas“, kurią noriai perka daugelis pasaulio naivuolių, tikėdamiesi naudojantis autoriaus patarimais pagauti laimės paukštę.

 

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

 

Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ateinančių metų perspektyvas vertina pozityviai ir planuoja investicijas į plėtrą.

 

Prekybos centrai Kalėdoms ruoštis ir puoštis pradėjo jau po Vėlinių, tad artėjant šventėms ir prekybininkams nuolatos apie tai primenant, vis daugiau žmonių susimąsto apie kalėdines dovanas, suka galvą, kaip nudžiuginti artimuosius ir draugus.

 

Patikrinate senelio dovanotą sidabrinį medalį ir nustembate – vienas jo šonas patamsėjęs, o kitas „pasipuošęs“ įbrėžimu. Ištraukiate iš stalčiaus senovinių monetų kolekciją ir matote – jų paviršius pakeitęs spalvą.

 

Net 67 proc. lietuvių apsiperka internete darbo metu, būdami savo darbo vietoje. Trečdalis pirkėjų tą daro impulsyviai. Tokius rezultatus atskleidė spalio mėnesį atlikta apklausa.

 

Kaip ir galima buvo tikėtis, net ir po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansinio ir ekonominio pasaulio pabaiga neatėjo.

 

„Vis labiau gręžiamės į Vakarus, kur darbas ir karjera dažnai yra prioritetas. Jei prie šios tendencijos pridėsime lietuvių, kaip tautos, darbštumą, atsakingumą ir stiprų pareigos jausmą, gausime darboholizmo kombinaciją“, – sako psichologas Marius Daugelavičius.

 

Lietuvoje 78 proc. gyventojų norėtų turėti savo verslą, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje šis skaičius siekia 49 proc., rodo septintus metus atliekamas pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2016 (angl. Amway Global Entrepreneurship report).

 

Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pastebi didėjantį sukčiavimo atvejų skaičių transporto žalose. Per praėjusius metus jų bendrovė nustatė net 450 arba 30 proc. daugiau nei 2014-aisiais.

 

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos.

 

Savaitės pradžioje minėtą Pasaulinę taupymo dieną, spalio 31-ąją, kasmet nustelbia Helovino šurmulys ir Vėlinių rimtis. Tačiau ši diena yra gera proga pagalvoti, kaip mūsų taupymo įpročiai gali padėti siekti kokybiškesnio gyvenimo.

 

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą.