Kaune vykstančiame Bagažinių turguje galima rasti ne tik gerų naudotų daiktų, bet ir visokiausių meniškų įdomybių. Čia dažnai su savo kūriniais atvyksta ir Mindaugas Giraitis iš Kazlų Rūdos, kurio laisvalaikio užsiėmimas netikėtai virto pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Savamokslis vyras iš metalo laužo kuria įvairias stebinančias statulėles, interjero detales, šašlykines.

 

Centriniams bankams pasaulyje toliau keliant palūkanų normas, įtampa finansų rinkose augo jau kurį laiką. Kovo mėnesį, lyg žaibas iš giedro dangaus, žlugo keletas nemažų bankų. Centriniai bankai ir kitos už finansinį stabilumą atsakingos institucijos suskubo stabilizuoti finansų sistemą.

 

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

 

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kovo 7 d. patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (PETA), buvo galutinai leista peržengti prieš pusę metų nustatytą 2 gigavatų (GW) kvotą suminei saulės šviesos elektrinių galiai, nekeičiant įstatymo.

 

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.

 

Medienos pramonė – svarbi ūkio dalis visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria apie 7 proc. BVP, o mediena ir jos dirbiniai sudaro apie 12 proc. (4,2 mlrd. eurų) šalies eksporto. Tačiau praėjusiais metais šios srities įmonėms teko laikyti ne vieną rimtą egzaminą, atskleidusį, ar namų darbai buvo tinkamai atliekami.

 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.

 

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai?

 

Daugelis investuotojų nekantravo atsisveikinti su 2022-aisiais, vienais blogiausių metų biržose, ir 2023 metus pasitiko su viltimi, kad turbulencija finansų rinkose pagaliau stabilizuosis. Iš tiesų teigiamų požymių įžvelgti galima, tačiau ar jų užteks, kad investuotojai išliktų optimistiški?

 

2022 metai buvo iššūkių šalies gyventojams ir verslui kupini metai – nuo prasidėjusio Rusijos karo Ukrainoje iki didėjančių energetikos ir maisto produktų kainų, dviženklės infliacijos. Tačiau visuomenės susitelkimas ir ankstesni verslo sprendimai mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos prisidėjo prie to, kad šalies ekonomikai praėjusius metus pavyko baigti geriau negu baimintasi karo pradžioje.

 

Šie metai startuoliams bus pokyčių – koncentruojamasi nebe į beprotišką augimą, nulemtą lengvai prieinamo kapitalo, bet į konservatyvų ir tvarų verslo vystymą, pelningumą, sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

 

Prieš trejus metus netikėtai įsiplieskusi pandemija diktavo savo taisykles, ir įmonių sprendimai personalo ir organizacijų valdymo srityje dažniausiai buvo reaktyvūs. 2023 m. nežada būti itin paprasti – augantys kaštai, konkurencija dėl darbuotojų bei geopolitinis neapibrėžtumas vers balansuoti tarp išlaidų taupymo ir investicijų į talentus bei verslo tikslų ir darbuotojų poreikių.

 

Metų pradžioje dažnai užsibrėžiame asmeninius tikslus: pasižadame daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, suplanuojame, kokias šalis aplankyti norėtume, ką pakeistume namuose ar ko naujo išmoktume.  Planuojant metus, svarbu nepamiršti ir finansinių tikslų. Kaip teisingai juos suformuluoti, kad finansiniai tikslai ne tik nugultų popieriaus lape, bet ir būtų realiai įgyvendinami?

 

Draugų esama įvairių. Tai gali būti jūsų bendradarbis, esamas ar buvęs bendramokslis, geras kaimynas arba kelionėse ar kur nors kitus su jumis susipažinęs žmogus. Draugų kategorijai priklauso ir tie vaikinai, su kuriais merginos ruošiasi susižadėti. Metuose pasitaiko įvairių progų, kuriomis galima pasveikinti savo draugą, tada ir užklumpa rūpestis, ką tokio įsimintino padovanoti draugui.

 

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų. Kokie galėtų būti taupymo žaidimai?

 

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?

 

Kėdainių pramoninėje zonoje naujas vardas ‒ stambias investicijas čia suplanavo bendrovė „Epsoma“, kuri ketina statyti magnio sulfato heptahidrato, dar vadinamo karčiąja druska, gamyklą. Pirmuoju etapu planuojama investuoti daigiau kaip 21 mln. Eur bei įdarbinti daugiau kaip 156 žmones.

 

Vestuvės, krikštynos dažniausiai vyksta vasarą, bet žmonės pradeda ruoštis šioms gyvenimo šventėms ir prieš metus, kiti – bent jau prieš pusmetį. Apie išskirtinių švenčių dekoravimą, jo tendencijas pasakoja šios srities profesionalai.

 

Investuotojų viltis dėl nuosaikesnės pinigų politikos toliau griauna centriniai bankai ir ekonominiai rodikliai. Per pastarąsias savaites FED, ECB ir Anglijos bankas, kurie yra pagrindiniai centriniai bankai pasaulyje, bazines palūkanas padidino 0,75 proc. punkto. Atsižvelgus į trečiojo šių metų ketvirčio rezultatus, lėtėjančios ekonomikos poveikį ima justi technologijų ir reklamos paslaugų įmonės.

 

Noras gyventi ne pagal savo kišenę, vėlavimai sumokėti sąskaitas ir kiti finansiniai paklydimai gali grįžti bumerangu, kuris turės konkrečią piniginę išraišką nusprendus skolintis būstui ar automobiliui. Prastą kredito istoriją turinčio žmogaus būsto paskola ir automobilio lizingas per visą jų grąžinimo laikotarpį gali kainuoti gerokai daugiau nei geros kredito istorijos savininko.

 

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

 

Daug diskusijų, susitarimų ir investicijų pastaraisiais metais sulaukusi klimato kaitos tema dėl Ukrainoje vykstančio karo nuslinko į antrą, o gal net ir trečią planą.

 

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos.

 

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje vykusiame kasmetiniame „Metų ekonomikos forume“ tarptautinių organizacijų, Lietuvos ir užsienio šalių verslo bei politikos lyderiai aptarė ES prekybos politiką ir diskutavo apie Lietuvos užsienio ekonomikos politikos strategiją.

 

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą.

 

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

 

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.

 

Daugelis pasaulio šalių šiuo metu susiduria su pastarųjų kelių dešimtmečių rekordus mušančia infliacija. JAV ir euro zonoje metinė infliacija siekia apie 8-9 proc., o Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra perkopusi 20 proc. ribą. Pensijų fonduose kaupiamoms gyventojų lėšoms infliacija turi dvejopą įtaką − tad ką reikėtų žinoti kaupiančiajam?

 

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį.

 

Švenčionių rajone įsikūrusiame moderniame pieno ūkyje šeimininkauja brolis ir sesuo Vienantas ir Jolita Gabrinovičiai. Jolita pasakoja, kad grįžti gyventi į kaimą ir užsiimti ūkininkavimu niekada neplanavo, tačiau gyvenimas pasisuko kitaip – matyt, meilė ūkio gyvūnams yra jų šeimos genuose.

 

Gyvename laikais, kai darbuotojų judėjimas tarp organizacijų yra itin didelis – susiduriame su „didžiojo atsistatydinimo“ reiškiniu ir aktyvia darbo rinka. Nors energijos išteklių ir infliacijos iššūkiai ekonomikos situaciją daro sunkiai nuspėjamą, prognozuojama, kad darbuotojų stygiaus klausimas išliks aktualus.

 

Antradienį Trišalės tarybos posėdyje tęsiamos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos (MMA), kuri būtų taikoma nuo 2023 m., dydžio ir skaičiavimo formulės.

 

Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį dar kartą padidino bazines palūkanas. Apie pasikeitusią centrinio banko politikos kryptį jau kurį laiką signalizuoja tarpbankinių palūkanų rodiklis EURIBOR. Šį rodiklį pakankamai gerai žino būsto paskolų turėtojai, tačiau jis aktualus ir lizingo sutartis turintiems gyventojams − lizingo įmokų palūkanos taip pat dažniausiai susiejamos su juo.

 

Įvyko daugelio technologijų fanų lauktas „Apple“ renginys. Jo metu pristatyti patys naujausi šio gamintojo įrenginiai ‒ išmanieji laikrodžiai, „Airpods“ ausinės ir laukiamiausia naujųjų „iPhone 14“ serija. Ką žada naujasis išmanusis ir ar verta atsinaujinti senesnį įrenginį?

 

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją.

 

Dėl milžiniškos sausros ir karščių Europą ir toliau niokoja gaisrai − skaičiuojama, kad šiemet jau išdegė daugiau nei 700 tūkstančių hektarų miškų. Tai yra du kartus už Liuksemburgą didesnis plotas, kuris, tikėtina, pralenks 2017 metais pasiektą antirekordą.

 

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje.

 

Karas Ukrainoje turėjo nemažą įtaką Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo nuotaikoms: artimiausiais metais investicijas yra numatę 29 proc. nedidelių įmonių, nors dar metų pradžioje tokių buvo kone kas antra (48 proc.).

 

Pasauliniai tyrimai rodo šias penkias biurų rinkos tendencijas: verslų vadovai toliau skatins darbuotojų grįžimą į biurus, geriausius talentus norintys pritraukti verslai didins biurų plotą, turėsime atsižvelgti į darbuotojų kartų skirtumus, augs lanksčių biurų paklausa, o vidutiniškai dešimtadaliu smuktelėsiantį biurų poreikį kompensuos augantis plotas vienam darbuotojui.

 

Daug Lietuvos įmonių dar nespėjo visiškai atsitiesti ir išmokti visų pandemijos pamokų, o rekordinė infliacija bei prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas vadovus verčia vėl perdėlioti prioritetus, keisti strategijas.

 

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Vienna Insurance Group“ (VIG) priklausančioms draudimo bendrovėms Lietuvoje išaiškinta ir sustabdyta sukčiavimo atvejų už daugiau nei pusę milijono eurų.

 

Praėjusieji metai fintech sektoriui pasaulyje ir Lietuvoje buvo itin sėkmingi. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, energijos ir žaliavų kainų šokas bei infliacijos iššūkiai paspartino kai kurias fintech tendencijas.

 

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs.

 

Vienas svarbiausių namo elementų yra stogas. Tebesitęsiant statybų bumui daugeliui būsimų naujakurių kyla klausimų kokią stogo dangą pasirinkti, kad ji būtų patikima ir nesunkiai prižiūrima.

 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti.

 

Įsigyti būstą norintys asmenys dažnai pasirenka savo svajonę finansuoti būsto paskola. Tačiau šis finansinis įsipareigojimas reikalauja atsakingumo ir atidaus savo mėnesinių pajamų įsivertinimo.

 

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis. 

 

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto.

 

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau.

 

Pirmasis 2022 m. pusmetis finansų rinkose buvo itin neramus. Priežasčių, kurios investuotojams šiuo metu neduoda ramybės, daugiau nei pakankamai. Įvairių rizikų kokteilis, greičiausiai, jiems nesuteiks atvangos ir antroje metų pusėje. Ką reikėtų apgalvoti tokioje situacijoje ir kaip geriausiai išsaugoti investuojamų pinigų vertę?