reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

Viešieji pirkimai
Mercell viešųjų pirkimų portalas

Pigios kelionės lėktuvu
Pigių kelionių pasiūlymai

Lėktuvų bilietai
Pigūs lėktuvų bilietai internetu

Mass Effect Andromeda
Mass Effect Andromeda news

Palapinės
Palapinės

reklama

VersloSavaite.lt skaitytoja Ana Timonina   
2016 03 22, 11:24
Rusas nėra liga

Ana Timonina
Ana Timonina
Turbūt nėra žmogaus, žiūrinčio televizorių, kuris neturėtų nuomonės apie „rusų įtaką“ valstybės gerovei. Ir šioje vietoje kertasi „analitiniai portalai“ iš netolimo Karaliaučiaus, šaukdami „Lietuva neturi ateities“ su tokiais pat lietuviais „analitikais“, kurie filme apie pulkininką Isajevą mato, kad „rusai puola“.

 

Svarbiausia, kad nuo informacinio karo kenčia vaikai. Vieni grįžta namo iš lauko, nenorėdami žaisti su šiais „litovcais“, kiti varo „ruskius“ iš kiemo. O jei prisiminti „švelnų“ kai kurių konservatorių politikų spaudimą vaikams, pasakojant apie kovo 11d. įvykius, darosi liūdna, nes į visuomenės sukiršinimą įtraukiami net vaikai.

reklama

 

Nors ir užaugau rusiškai kalbančioje (beje, literatūrine rusų kalba) bei rašančioje šeimoje, niekada neužmiršiu tėvų džiaugsmo, kad laimėjo Laisvė Lietuvoje. Ir prie pono Uljanovo skulptūros niekada nenešiau gėlių, kuo labai išsiskyriau  nuo kitų vaikų savo darželio grupėje.

 

Taip, gegužės 9 d. visada ėjome su močiute prie Skulptūrų parko memorialo - tarp žuvusių lietuvių, rusų, ukrainiečių ir baltarusių, žuvusių kovoje su fašistais, užrašyta ir mano močiutės mergautinė pavardė - jos brolio, kuris taip ir negrįžo namo po karo.

 

Nepaisant gimtosios rusų kalbos aš myliu savo Gimtinę Lietuvą: jos ilgą kovą Nepriklausomybės link, jos istoriją ir kultūrą. Aš noriu, kad ir mano gimtasis, jūrinių vėjų miestas Klaipėda, klestėtų ir augtų, žaliuotų ir darniai judėtų. Bet tai nereiškia, kad aš neskaitysiu Nabokovo ir Bunino romanų, filosofinių Rozanovo ir Solovjovo traktatų, nesižavėsiu Sankt-Peterburgo architektūra ir nesiklausysiu „Akvarium“ bei Andrej Makarevič kartu su P. Čaikovskio klasika.

 

Bet aš taip pat nenoriu girdėti, kai mano vaikui su manim kalbant rusiškai, jo bendraamžis prieina ir sako: „kalbėk lietuviškai - čia tau ne Rusija“. Taip pat kaip mane tiesiog purto, kai žmonės, pragyvenę Klaipėdoje dvidešimt metų, nesugeba parduotuvėje duonos su sviestu nusipirkti - „tingi“ kalbėti lietuviškai.

 

Dabar nėra atspalvių. Tu arba „rusas“, arba „geras“. Kartais norisi priminti, kad rusas tai nėra liga, o žmogus, kalbantis Puškino kalba, nebūtinai turi palaikyti tironišką Putino politiką. Taip, man turbūt sunkiausia yra: kalbant rusiškai, nepalaikyti Rusijos, ir nebūnant „grynakrauje“ būti Lietuvos patriote. Tačiau mes esam. Ir tikrai mylim Lietuvą. Didžiąją Lietuvą- Lietuvą su didele širdimi.

 

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it       

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama