reklama

reklama

Ekspertų dienoraščiai

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius.

Vos tik Vidaus reikalų ministerija informavo, jog užregistruoti pasiūlymai dėl 0 promilių visiems vairuotojams, o Premjeras paminėjo, kad iš principo pritaria šiam siūlymui, tik reikėtų atsiklausti gydytojų, „paslaugių gydytojų“ nuomonės ilgai laukti nereikėjo.

Leidimas įvažiuoti į Neringą netrukus gali tapti prabangos preke. Savivaldybės meras nusprendė „stabdyti“ automobilių srautą, nuo kitų metų siūlydamas vietinės rinkliavos mokestį padidinti penkis kartus.

Metu pirštinę tiems, kas pasakys, kad lietuviai – netolerantiška tauta. Ką ten 1105 pabėgėliai, kurie nesudarys nei 0,04 proc. mūsų šalies populiacijos?! Pakalbėkime apie tai, kas paliečia kiekvieną iš mūsų – šešėlinę ekonomiką.

Kilus šurmuliui dėl Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo bene labiausiai stebina nuolat skambantis balvonų šalininkų argumentas. Girdi, jei jau sovietines skulptūras nukeliame, tai nugriaukime ir visa kita, kas tais laikais buvo statyta: gyvenamuosius namus, mokyklas, gamyklas, išardykime kelius ir panašiai.

Šią savaitę išgirdome dar vieną Graikijos pažadą, kad jau nuo kitos savaitės ji imsis reformų. Už šį pažadą ES valstybių prašoma padėti parašą ant dar vienos finansinės paramos paketo demokratijos ir filosofijos tėvynei.

Neseniai paviešintas Darbo kodeksas (DK) iš esmės yra ėjimas teigiama linkme. Siūlomų pokyčių, leidžiančių lanksčiau dirbti ir kurti, verkiant reikėjo.

Man greičiausiai tik atrodo, kad visą tai jau teko matyti ir išgyventi.

Ką geriau padovanoti žmogui, norinčiam nusižudyti: virvę ar skutimosi peiliuką? Sakysite, kvailas klausimas. Tačiau būtent taip dažnai atrodo labdaringa veikla. Ir dažnai nežinia kas tampa laimingesnis: ar pilietis atlikęs kilniaširdiškumo aktą, ar paramos gavėjas. O ar visuomet duodančiosios rankos yra tiek nesavanaudės, kaip tai rodoma.

Kiekvienas atsinaujinimas, kad ir kokioje srityje jis įvyktų, būna sutinkamas dvejopai. Vieni, tarp jų ir aš, naujoves sutinka su dideliu entuziazmu ir noru išbandyti naujas funkcijas, o antriesiems tai tampa nusistovėjus tvarkos sudrumstimu ir papildomų pastangų reikalaujančiu išbandymu. Pastarąją žmonių grupę galime nesunkiai suprasti – juk esame įpročių įkaitai.

Meras Andrius Kupčinskas socialiniame tinkle „Facebook“ apie Laisvės alėjos rekonstrukciją paskelbė – „Nusiteikimas pradėti kitoje ES perspektyvoje yra...".

Gal kam nors tai bus ir naujiena, bet šiuo metu visur ir visaip skalbiama „Maxima“ visai neprivalėjo nei atsiprašinėti, nei kompensacijų mokėti po įvykio Rygoje. Be to – kokia staigmenaji irgi nukentėjo per šią griūtį.

Išties graudu žiūrėti, kaip pastaruosius keletą metų kruopščiai kurtą naują „Maxima“ įvaizdį vos per kelias dienas į šipulius sudaužė kelios stiprios neigiamų naujienų bangos.

Lietuvos universitetai per metus išleidžia šimtus programuotojų, įvairių sričių inžinierių, gydytojų, kitų specialistų – bet rinkos poreikiai auga kur kas greičiau, nei prisitaiko lietuviška švietimo sistema.

Visus tuos, kurie perskaitė antraštę ir pagalvojo, kad čia bus rašinys apie tai, kaip sunku ir neteisinga yra pragyventi iš apgailėtinai mažos lietuviškos minimalios algos turiu nuvilti – čia ne apie tai. Čia apie tai, kad tokio reiškinio išvis neturėtų būti.

Nežinia, ko siekė, o gal ir nieko nesiekė vakar Vilniaus Rotušėje ne visai pridengtus užpakalinės dalies pusrutulius pademonstravusi ir dėl to, kaip dabar sakoma, „interneto sensacija“ staiga tapusi abiturientė šimtukininkė. Tačiau dėl to kilęs šaršalas gali jai ne tik pakenkti, bet ir padėti – tai priklausys nuo to, kaip toliau elgsis ji pati.

Kai politikai sugalvoja įvesti naują mokestį, dažniausiai jie teigia, kad mokestis bus žemas ir bus taikomas tik siaurai grupei žmonių. Tai gali užmigdyti mokesčių mokėtojus, kurie nepastebės pavojaus, slypinčio naujuose mokesčiuose.

Jau keletą mėnesių Europą purto dviguba skolų ir bankų sektoriaus krizė, kurios neutralizavimo kaina skaičiuojama šimtais milijardų eurų.

„Jeigu Jums kyla klausimas, kodėl nemažam skaičiui graikų sekasi laivininkystė, tai gal geriausią atsakymą į jį turi Johnas Coustas, kai jis sako, kad „graikų laivininkystė neturi nieko bendro su Graikijos valdžia“.

Kad Lietuvoje ne viskas gerai su korupcija (tiksliau su sąžine, skaidrumu, taisyklių laikymusi), gana akivaizdu. Tačiau nuo problemos konstatavimo Lietuvos žmonės, manau, jau pavargę. Žmonėms reikia kitko - sprendimų.

< Ankstesnis Kitas >

Rezultatai 1 - 20 is 52

reklama

apklausa

Ar šią vasarą atostogavote?
 

reklama

reklama