reklama

reklama

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė   
2014 05 14, 13:14
Ar žemesnėmis palūkanomis pavyks atgaivinti euro zoną?

Image
Iki šiol kilęs, euras ėmė kristi
Jau ilgiau kaip pusmetį iš rinkos dalyvių akiračio nesitraukia žema euro zonos infliacija. Peršasi natūrali išvada, jog Europos centrinis bankas (ECB) netrukus mažins bazinę palūkanų normą, komercinių bankų indėlių palūkanų normą ar įves kitas neįprastas monetarinės politikos priemones.

 

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana nuoseklu – kai ekonomika neauga priimtinu tempu, centrinis bankas pasitelkia pinigų politikos priemones ir tai užtikrina reikiamą skatinimą ekonomikai. Tačiau dabartinėje euro zonos situacijoje toks scenarijus tik atrodo paprastas.

 

Euro zonos augimo prognozės – niūrios

 

Euro zonos BVP augimas išlipo iš beveik dvejus metus trukusios recesijos ir perėjo į augimo stadiją dar praėjusių metų viduryje. Tačiau prognozės nėra itin džiuginančios – rinkos dalyvių prognozių vidurkis žada apie 1,5 proc. euro zonos BVP augimą 2015 m. ir apie 1,6 proc. 2016 m.

reklama

 

Niūrumo paveikslui prideda itin žema euro zonos infliacija (šiuo metu siekia 0,5 proc.) ir prognozės šiems bei kitiems metams (atitinkamai 0,9 proc. ir 1,3 proc.).

 

Pastaruosius šešis mėnesius atrodė, kad netrukus gali ateiti momentas, jog ECB dar kartą mažins ir taip minimalią bazinę palūkanų normą (šiuo metu 0,25 proc.) arba nurėš komercinių bankų indėlių palūkanas iki neigiamų (šiuo metu 0 proc.).

 

Taip nenutiko ir praėjusį ketvirtadienį sprendimų nebuvo priimta. Tačiau spaudos konferencijos metu ECB prezidentas Mario Draghi prabilo, kad ECB jau yra pasirengęs aktyviai veikti birželio mėnesio susirinkime.

 

Ties tais žodžiais finansų rinkų indikatoriai sujudo – iki tol kilęs euras ėmė kristi, žemyn pasekė ir euro palūkanos, ypač ilgų terminų. Dabar, atrodo, logiška laukti 0,10 proc. punkto bazinių palūkanų mažinimo ir galbūt bankų indėlių palūkanų mažinimo.

 

Dėl to, tikėtina, EURIBOR palūkanos tik dar ilgiau laikysis taip žemai ar dar žemiau, nei yra dabar, lygiai taip pat ir ilgo termino palūkanų apsikeitimo sandorių palūkanos išliks taip pat žemai, kaip yra dabar.

 

Perteklinis likvidumas

 

Tačiau šie itin maži skaičiai turi daugiau įtakos, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ekonomikos skatinimas monetarinėmis priemonėmis įprastu atveju lengvina skolinimosi galimybes.

 

Kitais žodžiais tariant, kuo žemesnės yra skolinimosi palūkanų normos, tuo gyventojai, verslo subjektai, investuotojai noriau skolinasi ir vartoja, investuoja, taigi, prisideda prie ekonomikos skatinimo.

 

Jei kartu naudojama finansinio turto supirkimo programa, kurią gan aktyviai naudojo JAV Federalinė rezervų sistema (FED), yra sukuriamas papildomas skatinimas tokio finansinio turto turintiems subjektams – investuotojams, įmonėms, bankiniam sektoriui.

 

Tačiau jeigu tokios priemonės užsitęsia, kaip yra nutikę šiuo metu, ir rinkoje atsiranda dideli laisvų lėšų (kitaip tariant, likvidumo) kiekiai, pagrindiniu akcentu tampa lėšų turėtojų poreikis kažkur šį likvidumą nukreipti.

 

JAV indeksai – rekordinėse aukštumose

 

Būtent tokioje situacijoje ir yra finansų rinkos šiuo metu. Pagrindinė stebima tendencija – investuotojų noras pirkti. Tinka viskas – akcijos, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos.

 

Žinoma, jei atsiranda paklausa, kyla ir kainos. Šią savaitę JAV akcijų indeksai pasiekė visų laikų rekordus ir kaip priežastis dažnai nurodomi geresni nei prognozuota įmonių finansiniai rezultatai.

Kalbant apie kapitalo rinką, galima pastebėti, kad vis tik matėme aukštesnių nerizikingų obligacijų kainų ir atitinkamai – žemesnių pajamingumų.

 

Pavyzdžiui, JAV 10 metų obligacijų palūkanų žemumų rekordas buvo pasiektas 2012 m. ties 1,50 proc., šiuo metu jos siekia 2,60. Vokietijos obligacijų pajamingumai – kur kas kuklesni, šiuo metu siekia 1,42 proc., nors prieš dvejetą metų jie siekė tik 1,20 proc.

 

Paprastai tariant, būtent tiek galima gauti investuojant lėšas be rizikos. Tačiau tiems, kam tokio dydžio grąža 10 metų terminui pasirodys per maža, šiomis dienomis alternatyvų kapitalo rinkose itin daug nėra.

 

Nedrąsiai kyla klausimas – kiek šiuo metu verta kredito rizika? Pavyzdžiui, Portugalijos vyriausybės 10 metų termino obligacijų pajamingumas vos šių metų pradžioje buvo 6,1 proc., dabar 3,6 proc., Italijos siekė 4,1 proc., dabar 3,0 proc., praėjusią vasarą Graikijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė 11,7 proc., šiuo metu – 6,2 proc. Sąrašą galima tęsti, bet tendencijos tokios pat tiek kalbant apie vyriausybių, tiek ir apie įmonių obligacijas.

 

Jei pažiūrėtume ilgesnį laikotarpį, tai A reitingo (vidurinis investicijų reitingų segmentas) įmonių obligacijų pajamingumų vidurkis 2011 m. pabaigoje viršijo 5 proc., dabar jis yra nukritęs iki 1,5 proc. Visi šie skaičiai veda prie vienos išvados, kad tokio pat lygio kredito rizika prieš keletą metų buvo vertinama kaip du ar tris kartus didesnė nei dabar.

 

Ar ji išties sumažėjo? Taip, bet ne tiek jau ir daug. Turbūt svarbi priežastis yra ta, kad investuotojai turi rasti vietą savo pinigų srautams ir už tai yra priversti sutikti su vis mažesne grąža arba nenorėdami to, turi susitaikyti su vis aukštesne rizika.

 

Kokios išvados?

 

Ar realu, kad po kelerių metų kredito rizika neduos jokios grąžos? Turbūt vis dėlto ne. Ar realu tikėtis, kad išliks spaudimas didėti visų rūšių investicinių priemonių kainoms? Veikiausiai taip, kol ECB arba trypčios vietoje, arba dar labiau mažins ir taip nykstamai mažas palūkanų normas. Ar tai duos kokios nors naudos realiosioms ekonomikoms?

 

Matyt, ne itin, nes skatinimas, kuris jau yra įvykęs, kuomet palūkanų normos visose didžiosiose ekonomikose nusirito žemiau 1 proc., nebegali tapti dar stipresnis.

 

Išeičių nėra gausu. Turbūt palankiausio vertinimo susilauktų JAV FED veiksmai – obligacijų supirkinėjimo ir likvidumo liejimo į rinką mastą FED nuosekliai mažina jau nuo praėjusių metų pabaigos.

 

Tuo tarpu ECB bent jau kol kas yra nusiteikęs elgtis atvirkščiai. Taigi, nors dabartinė ECB politika yra gera žinia turintiems paskolas, ypatingai gera žinia norintiems skolintis – valstybėms, įmonėms leisti obligacijas, sudaryti palūkanų apsikeitimo sandorius ir fiksuotis itin žemas palūkanų normas ilgiems terminams, kartu tai yra prasta žinia investuotojams, šiuo metu nutarusiems investuoti į skolos vertybinius popierius.

 

function ac_smilie(thesmile) { document.akocommentform.comment.value += " "+thesmile+" "; document.akocommentform.comment.focus(); } function validate(){ if (document.akocommentform.comment.value==''){ alert("Please insert at least a comment related to the topic!"); } else if (document.akocommentform.acname.value==''){ alert("Validate name"); }else { document.akocommentform.action = 'index.php'; document.akocommentform.submit(); } }

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama