Artūras Olšauskas

Verslo kontaktai, idėjos? Nėra nieko, kur mums negalėtų padėti internetas su savo paieškos sistemomis, socialiniais tinklais ir duomenų bazėmis.

Tai kokio velnio, klausiu dar kartą?

Atsakymas – labai banalus, bet teisingas, nes jis būtent toks ir yra. Noras pajausti. Pabūti, pamatyti, užuosti, pačiupinėti. Pasikalbėti akis į akį.

Juk beveik visa ten besilankanti publika dienų dienas neišlenda iš virtualybės labirintų. Tiesa, ir atvykę čia daugelis pertraukėlių metu, o kai kurie – net ir klausydami lektorių lieka įbedę akis į laptopų, planšečių ar išmaniųjų telefonų ekranus.

Tačiau ir jie kartais atideda savo įrenginį į šoną ir atsiduoda žmogiškai prigimčiai: pasikalbėti, pasidairyti į kitus, pajausti tvyrančią nuotaiką. Pabūti su minia, su „savais“. Juk ne paslaptis, kad ten vienoje vietoje susirenka tiek hipsterių, startuperių, dizainerių ir programuotojų, kad didysis jų heiteris Užkalnis vos įžengęs į tokį šaršalyną iš karto patirtų nervinį priepuolį ir gal net gautų širdies smūgį. Turbūt todėl ir nežengia.

Nors vis dėlto be jo čia neapsiėjo – mačiau nuotrauką ir pasisakymą oficialiame renginio leidinyje. Man jau baisu darosi pagalvojus, kiek organizatoriams tai turėjo kainuoti. Kadangi iš paties Užkalnio žinome, kad už vieną straipsnį jam moka penkis kartus didesnį atlyginimą, nei gauna Lietuvos prezidentas. Galime tik įsivaizduoti kiek jam reikėjo sumokėti už hipsterių ir startuperių renginio reklamą.

Bet ką mes čia apie tą Užkalnį –grįžkime prie temos. „Media House“ vadovas Artūras Olšauskas savo pranešime tai pačiai LOGIN‘o publikai irgi iš esmės apie tą patį kalbėjo, apie ką ir mes čia kalbame. Pasakojo, kaip visą mėnesį gyveno be interneto.

Kaip jam atsirado daugiau laiko ir progų pakalbėti su žmonėmis. Laiko gaminti maistą, skaityti knygas, susitvarkyti namus. Ir kaip nenumirė be interneto. O galų gale – beveik jo ir nepasigedo.

Kad pasakojimas būtų įtaigesnis, žmogus nepasibodėjo net treniruotėms skirto bėgimo takelio atsitempti ir gerą pranešimo atkarpą pasakojo bėgdamas ant jo.

Takelis judėjo vis greičiau ir greičiau, o lektorius, vis sunkiau atgaudamas kvapą, pasakojo kaip mes bėgame per savo gyvenimą vis greičiau ir greičiau, nes laiko juk lieka vis mažiau ir mažiau.

Nes pirmiausia viską juk reikia sutvarkyti, o tada jau gyvensim.

Susiję straipsniai:

• Išdalinti Lietuvos interneto apdovanojimai
• „Login 2014“ – jau kitą savaitę
• Žaidimų industrija ateityje taps pelninga verslo šaka Lietuvoje?
• „Login 2013“: Jauni ir inovatyvūs norėtų keliauti į Marse kuriamą žmonių gyvenvietę
• Įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai