J.Petronio nuotr.

Statistikos departamentas, remdamasis greitųjų kreditų įmonių teikiamais duomenimis, yra paskelbęs, jog 2008 m. pradžioje buvo išduota apie 6 mln. Lt tokių kreditų, o šių metų pradžioje šis skaičius jau buvo išaugęs iki 53 mln. Lt.

Daugelis greitųjų kreditų įmonių Lietuvoje nėra prižiūrimos. Įstatymuose nurodyta, jog leidimus gauti ir specialių taisyklių laikytis turi tik įmonės, kurios priima indėlius iš gyventojų. O skolinančios savas lėšas gali veikti savo nuožiūra.

Smulkią informaciją apie bankų veiklą skelbia jas prižiūrintis Lietuvos bankas.

„Apie greituosius kreditus mes neturime jokios statistinės informacijos. Statistikos departamentas teikia tik labai skurdžią informaciją“, – konstatavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas.

Jis dalyvauja darbo grupės, kuri rengia naują Vartojimo kreditų įstatymą, veikloje. Šiame įstatyme gali būti numatyta kas prižiūrės greitųjų kreditų įmones, kokie reikalavimai bus keliami jų veiklai.

Trylika smulkių greitųjų paskolų teikėjų vienijančios Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Vilmantas Midvikis sako, kad pačios vartojimo kredito įmonės neturėtų rinkti išsamios statistikos apie save.

„Statistikos niekas nerenka. Kam ji reikalinga? Jei kalbame apie tai, kiek paskolų negrąžinama ir panašiai – tai iš tiesų tokios statistikos nerenkame ir nežadame rinkti. Tariamės, kad apibendrintus duomenis galėtų pateikinėti laikas nuo laiko skolų registrų įmonę valdantys asmenys – trečiasis subjektas. Neutralus ir objektyvus. Aš, skaitantis žmogus, mėgstu neutralumą“, – konferencijoje kalbėjo V. Midvikis.

V. Midvikis taip pat sakė abejojantis, kad būtų skelbiama informacija apie komercinių bankų blogas paskolas. Diskusijos dalyviai jį užtikrino, jog šiuos duomenis viešina Lietuvos bankas.

Greitųjų kreditų asociacijos vadovas taip pat sakė nemanantis, jog greitųjų kreditų įstaigas reikėtų prižiūrėti. Mat jos rizikuoja ne indėlininkų, o savo pačių pinigais, todėl turėtų veikti savo nuožiūra.

Su kredito teikėjais konkuruojančius Lietuvos komercinius bankus atstovaujantis jų asociacijos vadovas Stasys Kropas svarstė: jei išsamesnė informacija būtų skelbiama, tai greitųjų kreditų įmonėmis būtų labiau pasitikima.

„Manau, jų interesas būtų pateikti kuo daugiau informacijos – kiek yra nemokių klientų, kiek bylų yra teismuose, kiek – varžytinėse. Nes labai daug informacijos sklando. Mes sekame bankų informaciją – tačiau jiems priklausančios lizingo bendrovės sudaro mažiau kaip 6 proc. šios rinkos. Kitos rinkos kompanijos nėra labai aiškios“, – kalbėjo jis.

Susiję straipsniai:

• Greitųjų kreditų kainų palyginimas
• Y karta linkusi netaupyti, o pritrūkę lėšų vengia skolintis iš artimųjų
• Lizingo ir kredito rinkoje – 30 proc. nuosmukis
• Kaip apsisaugoti nuo pavojų imant kreditą internetu?
• Kaip „greitieji kreditai“ įtraukia į skolų liūną?