Sxc.hu nuotr.

Psichologė Alina Butkevičienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus turi individualų santykį su pinigais, tačiau šiuolaikiniai vartotojai, o ypač Y kartos atstovai, išsiskiria unikaliu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi.

Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti.

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių kategorijai galimybė įsigyti naujų pirkinių kelia pačias maloniausias emocijas. Tokie vartotojai nuolat nori nusipirkti kažką naujo, neretai pirkiniais save „apdovanoja“ ir skatina.

Psichologės teigimu, poreikis reguliariai įsigyti naujų pirkinių visų pirma gali signalizuoti apie žemą žmogaus savivertę.

„Pateikti save sėkmingesniu ar turtingesniu, iš tiesų neturint tam pagrindo, linkę savimi nepasitikintys ir save nuvertinantys žmonės. Jie laiko save nepakankamai įvairiapusiškai patraukliais ir klaidingai įsivaizduoja, kad atrodydami madingai ir sėkmingai ne tik geriau jausis, bet ir bus palankiau vertinami aplinkinių“, – teigia A. Butkevičienė.

Visgi, polinkį demonstruoti „gerą gyvenimą“ psichologė sieja ne tik su neadekvačiu savęs suvokimu, bet ir su vartotojiškos kultūros primetamomis normomis.

„Šiandien vartotojiška visuomenė vystosi pagal kitokius dėsnius ir tvarką nei, tarkim, prieš 40 metų, o žmogaus perkamoji galia  laikoma bene svarbiausiu jo gerovę apibrėžiančiu rodikliu.

Kai kurios reklamos kviečia įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų, skiepydamos mintį „jei gali tai nusipirkti, esi sėkmingas žmogus“, įvairūs nuomonės lyderiai ir žinomi žmonės televizoriaus ekrane, žurnalų puslapiuose bei socialiniuose tinkluose kasdien skleidžia sėkmingumo ideologiją. Tokių pavyzdžių veikiamas ir trokštamo arba jam išties reikalingo daikto negalintis įsigyti asmuo gali pradėti suvokti save kaip nesėkmingą žmogų“, – pasakoja A. Butkevičienė.

Nors tokios aplinkybės dažną skatina išlaidauti, psichologės teigimu, dėl populiarėjančio gyvenimo būdo „čia ir dabar“ kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka netaupyti ir gyventi šia diena. „Tokį gyvenimo būdą dažnai pasirenka asmenys, kurie vadovaujasi filosofija, kad gyvename tik vieną kartą, todėl reikia maksimaliai gerai gyventi šiandien, dažniausiai tai – Y kartos atstovai.

 Tokie žmonės nėra linkę taupyti, tačiau tame nėra nieko smerktino – svarbiausia, kad kiekvienas žmogus žinotų, kokią įtaką jo pasirinktas santykis su pinigais turi jo savivertei ir gerbūviui“, – įsitikinusi A. Butkevičienė.

Iš artimųjų skolintis nelinkę

Pasak A. Butkevičienės, tiek išvardintos psichologinės problemos, tiek supanti aplinka ar sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas lemia, kad nemažos dalies žmonių poreikiai bei galimybės šiandien prasilenkia. Y kartos atstovai neretai nenori ar negali sutaupyti ir yra linkę skolintis ne tik būtiniausiems, bet ir jų socialinį statusą atspindintiems pirkiniams.

Nors pritrūkus lėšų dažnai pirmiausia kreipiamės į artimiausius žmones, „InMedica ALFA“ psichologė atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju tai baigiasi suprastėjusiais santykiais su aplinkiniais, o kuo artimesnis skolintojas, tuo sudėtingesnė tampa skolininko psichologinė būsena.

„Pritrūkus lėšų mums kur kas paprasčiau skolintis iš alternatyvių šaltinių, nei iš žmonių artimoje aplinkoje. Kai kuriems skola iš artimųjų sukelia ilgalaikį, sunkiai pakeliamą stresą ir nerimą – į tokią situaciją patekę žmonės jaučiasi priklausantys nuo asmens, kurio pagalbos teko prašyti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai atsiranda kliūčių skolą grąžinti laiku – tuomet žmogus išgyvena nuolatinę įtampą, laikui bėgant tampa irzlus, impulsyvus, lengvai supyksta“, – pasakoja A. Butkevičienė.

„Mokilizingo” užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad šiuo metu pirkimo išsimokėtinai sutartis yra sudaręs bene kas antras (43 proc.) lietuvis, o lizingo paslaugos neturėtų prarasti savo populiarumo ir ateityje – per ateinančius 2 metus lizingu pirkti planuoja beveik trečdalis (29 proc.) respondentų. Labiausiai tokį norą išreiškė didesnes – 701-1000 Eur – pajamas gaunantys lietuviai – skolintis įvairioms prekėms bei paslaugoms ketina 42 proc. jų.

Susiję straipsniai:

• Kokią įtaką pakilęs EURIBOR turės lizingo įmokoms?
• Greitųjų kreditų kainų palyginimas
• Lizingo ir kredito rinkoje – 30 proc. nuosmukis
• Kaip apsisaugoti nuo pavojų imant kreditą internetu?
• Kaip „greitieji kreditai“ įtraukia į skolų liūną?