Sxc.hu nuotr.

Paskolų portfelis mažėjo, nors gyventojai per 9 šių metų mėnesius užpildė daugiau paraiškų lizingui ir kreditui gauti nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) nariai, užimantys daugiau nei pusę nebankinės kredito rinkos, per I-III ketvirčius su gyventojais pasirašė 155 tūkst. sutarčių. Tai yra 31% mažiau nei metais anksčiau.

LVLKA nariai per I-III ketvirčius suteikė 90 mln. EUR paskolų, arba 26% mažiau nei prieš metus. Likusioje nebankinėje lizingo ir vartojimo kredito rinkoje finansavimo nuosmukis didesnis - 71% sutarčių ir 46% naujų paskolų portfelio mažėjimas.

„Rinkos dalyviai šiemet atmeta vidutiniškai 62% pateiktų kredito paraiškų, palyginimui prieš metus vidurkis buvo 58%. Didžioji dalis priežasčių nekinta – tai pernelyg įtempta arba bloga kredito istorija, netvarios pajamos. Tačiau pastaruoju metu gyventojams pernelyg dažnai turime pasakyti „ne“ ir dėl reikalavimo visada vertinti sutuoktinio kreditingumą.

Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar lizingu įsigyjamas turtas yra naujas automobilis už 20 tūkst. EUR, ar smulki prekė už 100 EUR, susituokę gyventojai į prekybos vietą turi atsivesti antrąją pusę ir abu užpildyti paraišką. Manome, kad tai neracionalu nei gyventojų, nei prekybininkų, nei finansų įstaigų atžvilgiu“, - sako Šarūnas Frolenko, LVLKA direktorius.

Susiję straipsniai:

• Greitųjų kreditų kainų palyginimas
• Y karta linkusi netaupyti, o pritrūkę lėšų vengia skolintis iš artimųjų
• Kaip apsisaugoti nuo pavojų imant kreditą internetu?
• Kaip „greitieji kreditai“ įtraukia į skolų liūną?
• „Bobutės paskola“ nebeteiks trumpalaikių kreditų