Kiekvieno mėnesio pabaiga – tai metas, kuomet daugelis mūsų sudėlioja ant stalo gautas sąskaitas ir pradeda skirstyti pinigus joms padengti. Komunalinės, ryšio paslaugos, įmokos bankams ar lizingo kompanijoms privalo būti apmokėtos laiku.

Vokas ant stalo – nervingas strypčiojimas – plyštantis popierius – tyla – ir KLYKSMAS (dar galbūt vienas kitas netyčia išsprūdęs keiksmažodis). Lietuvos gydytojai turėtų susirūpinti: kiekvieną mėnesį daugybė šalies gyventojų susiduria su padidėjusia širdies infarkto rizika.

Senokai neteko matyti tokio sujudimo pasaulyje kaip šiomis dienomis, kuomet amerikietiškos diplomatijos apdergti apatiniai buvo viešai iškabinti parodant, koks diplomatų interesų racionas ir kokie rezultatai gaunami suvirškinus viską, ką jis išgirdo, pamatė arba pats susigalvojo.

Lietuvių tautos supratimas apie dalyvavimą politiniame šalies gyvenime yra pakankamai iškreiptas: potencialūs rinkėjai dažniausiai aktyvūs būna tik užsiiminėdami „virtuviniu politikavimu“ bei rašydami piktus komentarus internete, o tuo tarpu dažnas tautos išrinktasis (ar kandidatas tapti išrinktuoju) pačios tautos bėdomis ir vargais susidomi tik ypatingomis progomis.

Ar Napoleonas buvo Vokietijos kancleris? Ar Saulės mušis vyko 1941 metais? O gal K. Marxas buvo kompozitorius? Pasakysite – kvaili klausimai. Bet jei tarp mūsų piliečių yra ne tik teigiamai į šios klausimus atsakančių, bet ir norinčių tai daryti.

„Nuo tamsos tapo ne tik kad nesaugu, bet apima visiška depresija ir nusivylimas... Jau dabar grįžtant vakare tamsiomis gatvėmis šiurpas eina – mano galva, jei yra žibintas, jis ir turi šviesti. Jau vien dėl gatvių šviesų išjungimo nebebalsuosiu už konservatorius – atiduosiu balsą [tiems], kurie aiškiai pasakys, kad šviesų neišjungs – ir man, ir mano vaikams bus saugiau”, – rašo Depresija pasivadinęs komentatorius;

Politinis sezonas prasidėjo. Ir prasidėjo jei ne sensacija tai bent jau rimta užuominą į tai, kad artimiausiu metu Lietuvą galimai laukia nemaži pokyčiai. Tiesa šie pokyčiai tiesiogiai nepalies daugelio piliečių o ir galimai startuojantys procesai bus ilgalaikiai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teko aptikti net kelis vienas į kitą panašius straipsnius, kuriose transporto ar statybos sektoriaus atstovai vienu balsu kartoja, kad nors ir bedarbių Lietuvoje virš 18 procentų, tačiau jų įmonės nesulaukia kvalifikuotų darbininkų. 

Lietuvoje apsigyveno nauja mistinė būtybė. Apie ją žino ir darželinukai, ir senoliai. Ji gali gyventi ir kaime, ir mieste, apsnūdusioje valdiškoje įstaigoje ar vaizdingoje sodyboje ežero pakrantėje. Toji būtybė kelia pyktį, tad prakeiksmai jai siunčiami iš aukštų tribūnų ir televizijos ekranų – regis, neliko tokio žmogaus, kuris nebūtų ją prakeikęs.

Prisipažinsiu atvirai, iki paskutinės minutės tikėjau, kad velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko karstas bus įneštas į Katedrą. Gal tuomet ir šio straipsnio nebūtų, nors išsakyti šias mintis norėjosi jau senai. Todėl laukiau ir tikėjau. Ir, manau, ne aš vienas. Deja, lūkesčiams išsipildyti nebuvo lemta.

Neramu. Šis žodis kuo puikiausia atspindi tai ką jaučiu žiūrint žinias, skaitant komentarus,  studijuojant naujus įsigaliojusius ir tik dar teikiamus parlamentui teisės aktus, besikalbant su visuomenininkais.

Žmonių ir piliečių teisių sąvokos apima platų problemų ratą neišskiriant svarbesnių ir mažareikšmių. Tačiau besirutuliuojant vadinamajai krizei atsirado tai, ką galėtume pavadinti teisių išskaidymu.

Gegužės 2-ąją dauguma šalies gyventojų sveikino savo mamas. Autobusus ir traukinius užplūdo keleiviai, norintys pasiekti atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenančias mamas. Tačiau grįžimas traukiniu iš Klaipėdos į sostinę daugumai kainavo ne tik papildomų pinigų, bet ir kėlė nemalonių nepatogumų.

Lėktuvai kartais krenta. Per paskutiniuosius 10 metų per lėktuvų avarijas (be karinių ir sportinių) žuvo daugiau nei 5000 žmonių. Žuvo ir politikai, žuvo ir mokytojai, žuvo mūrininkai ir santechnikai, teisuoliai ir nusikaltėliai. Ir net vienas valstybės vadovas Makedonijos prezidentas Borisas Traikovskis.

Apmaudu, kad Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio minėjimą temdo įvairių veikėjų viešojoje erdvėje skleidžiamas apgailėtinas verkšlenimas, girdi, „ne už tokią Lietuvą mes kovojom“.

Elektroninio bilieto ir keleivių informavimo sistemos įrengimas turėjo startuoti prieš beveik pusantrų metų. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybėje šis projektas vis stringa.

Sausio mėnesio pradžioje pasaulyje gerai žinomam gyvenimo kokybę įvairiose pasaulio šalyse vertinančiam internetiniam portalui InternationalLiving.com paskelbus 2010 metų gyvenimo kokybės 194 pasaulio šalyse vertinimus, Lietuvoje nuaidėjo platūs reakcijos į minėtąjį tyrimą atgarsiai.

Kauno valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio elementariai miesto priežiūrai. Pačiame miesto centre esantis Laisvės alėjos simboliu tapęs fontanas vos prieš kelias dienas buvo panašus į srutų duobę.

Situacija: Automobilį sustabdo policijos pareigūnas ir prašo vairuotojo pateikti teisę vairuoti įrodantį pažymėjimą. Šis atsako – neturiu. Už tokį pažeidimą asmuo baudžiamas pinigine nuobauda. Tačiau tai, mano manymu, yra neteisinga.

Esu labai giliai pasipiktinęs mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Lietuva“ reklama transliuojama per televizija ir kitur. Reklamoje bite reklamuoja paslauga „Labas“ ir žada nemokamus SMS visada.