Vitalijus Balkus

Užsienio politika apskritai yra toji šalies politikos dalis, kuri formuojasi įtakojama daugelio aplinkybių, kurių pakeisti neįmanomą bet galima išnaudoti savo naudai arba atvirkščiai leisti išorės procesams įsukti valstybę į nevaldomą sūkurį.

Antrasis variantas, deja, Lietuvai žinomas kur kas geriau nei pirmasis. Objektyviai kalbant, tai mūsų šalies atveju beveik normalu, nes esame per maži veikti esminius geopolitinius procesus, tačiau mes ne visuomet padarome tai, ką galėtume padaryti siekiant bent jau išsaugoti sau manevro laisvę.

Istorija parodė, kad Lietuvai pernelyg pavojinga užimti vienam ar kitam „jėgos“ poliui vienareikšmiškai palankią ar nepalankią poziciją nors ir vien dėl to, kad didieji pasaulio politikos žaidėjai kartais mėgsta sudaryti sandorius, kurių metu buvę smulkieji sąjungininkai tampa prekybos objektu.

A.Merkel vizitas galėjo tapti vieno iš daugelio užsienio vadovų vizitu, kurio metu arba būtų patvirtinta tai kas jau senai žinoma, parodytas tradicinis teigiamas požiūris į kaimyną (tai labai būdinga Lenkijos vadovų vizitams į Lietuvą ir Lietuvos vadovų vizitams į Lenkiją) ar vizitas tiesiog sutapdavo su renginiais, kuomet vėl gi jokių esminių sprendimų nesiekiama.

Šiuo atveju svarbu ir tai kas buvo viešai pareikšta paties vizito metu ir tai, kas vyko prieš pat vizitą ir tai, kas vyko vizito metu, bet iš pirmo žvilgsnio nesietina su A.Merkel vizitu.

Galima būtų pradėti nuo A.Merkel pažado padėti integruoti Lietuvą į Europos energetikos rinką ar patvirtinimo kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra svarbios nors, pasak A.Merkel, „Jų dydis palyginti mažas“.

Tačiau pradėsiu nuo D.Grybauskaitės pareiškimo kuris nuskambėjo prieš pat A.Merkel vizitą duotame interviu. Tuomet nuskambėjo mintis kad Lietuva nuo šiol nevykdys JAV politikos besąlygiškai, o remsis savąją užsienio politika.

Pareiškimas keistas vien jau dėl to, kad iki šiol net ir aktyviausi JAV politikos šalininkai Lietuvoje niekuomet viešai neteikdavo, kad jie vykdo būtent JAV palankią užsienio politiką o stengdavosi pridengti savo veiksmus įvairiomis sutartimis, naryste NATO ar kuomet neužtekdavo teisinių argumentų kodėl buvo žengiamas vienas ar kitas užsienio politikos žingsnis, tiesiog nuolat primindavo vadinamąją „strateginę partnerystę“. 

Pasakyti, kad nuo šiol bus vykdoma nepriklausoma užsienio politika šiuo atveju tolygus iki tol buvusios politikos nesavarankiškumo fakto konstatavimui. Pareiškimas svarbus ir jau iššaukęs tam tikrą polemiką  ir jei po šio pareiškimo seks atitinkami veiksmai galėsime drąsiai teigti kad Lietuva keičia iš esmės užsienio politikos gaires.

Tiesa, reikia pripažinti, kad D.Grybauskaitės pareiškimai kokie skambus ar aštrūs bebūtu toli gražu ne visuomet (sakyčiau net dažniausia) neturi atitinkamos tąsos. Taip mes jau ganėtinai ilgą laiką girdime apie kovą su viską apimančią korupciją bet ir toliau jokių aktyvesnių veiksmų nematome net ir ten kur Prezidento vaidmuo yra svarbus o kartais ir lemiamas, kaip pvz. formuojant teisėjų korpusą. Ir belieka arba patikėti kad Lietuvos teismuose  viskas puiku arba pripažinti, kad iš tiesu nieko nėra daroma arba bent jau daroma nepakankamai.

Grįžtant prie pagrindinės temos pirmiausia reikėtu įvertinti kas įtakojo ir įtakoja Lietuvos užsienio politiką. Prieš kelerius metus teko išgirsti įdomų JAV ir ES sankirtų Baltijos šalyse apibūdinimą – „mušis dėl Baltijos“. Iš tiesų Baltijos šalys kaip ir visos buvusios Varšuvos pakto šalys pirmiausia yra įtakojamos būtent šių  jėgos centru.

Maža to, ES tai vis tik sąjunga kurioje aiškiai matomi pagrindinių valstybių interesai. Taip mes galime drąsiai kalbėti apie vokiškąjį, prancūziškąjį ar britiškąjį pėdsaką tam tikruose bendruose ES sprendimuose, o kartais ir teigti, kad pagrindinių sąjungos valstybių politika labiau atitinka savo nacionalinės valstybės interesus nepaisant partnerių interesų.

Taip kalbant apie mums taip pat svarbu dujotiekio projektą „North Stream“ Vokietijos, tuomet vadovaujamos G. Schröder (vėliau, beje, jis tapo „Gazprom“ stebėtojų tarybos nariu)  veiksmai buvo sulaukusios ne tik labai nervingos reakcijos tuometinių Baltijos šalių vadovų tarpe bet ir klastingų klausimų iš senųjų ES valstybių link kurių rusiškų dujų srautas eitu nauju dujotiekiu per Vokietiją, arba senuoju keliu per tuomet politiškai labai nestabilią Ukrainą.

Kalbant apie „North Stream“ projektą taip pat esu priverstas priminti, kad dar ankščiau buvo bandoma studijuoti galimybes tiesti alternatyvų ukrainietiškam dujotiekį į Vakarų Europą ir buvo bandoma konsultuotis su tuometine Lietuvos valdžia, tačiau pastaroji nebuvo linkusi šia tema kalbėti.

Pradėjus dabartinį projektą desperatiški bandymai išsiderėti jei ne atšaką tai bent jau dujų tiekimo garantijas buvo akivaizdžiai pavėluoti.

Aš ne veltui skiriu dėmesį būtent energetinio saugumo problematikai, nes būtent per energetiką esame surišti su trečiuoju mums svarbiu jėgos centru – Rusija. Tiesa, aš nesu linkęs sulyginti Rusijos įtaką Lietuvai su ES ar JAV daroma įtaka. Rusija iš tiesu turi nemažai svertu, pavadinčiau tai baudžiamojo pobūdžio priemonėmis, kurios ji jau yra panaudojus.

Galima bandyti ieškoti esamos situacijos panašumų istorijoje, tradiciškai apeliuoti į Rusijos „nedemokratiškumą“ ar ieškoti įrodymu kad Kremlius vis dar turi planų inkorporuoti Baltijos valstybes į Rusijos sudėtį , tačiau užtektų palyginti Rusijos elgesį NVS erdvėje ir už jos ribų kad suprasti – dabartinė Rusiją aiškiai suvokia, kad jos turimų galimybių pakanka nebent  išsaugoti įtaką slaviškuose NVS valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje) ir iš dalies priešiškų valstybių apsuptyje atsidūrusioje Armėnijoje.

Kituose valstybėse Rusija nebesiekia politinės įtakos tiesmukiškai, o veikia panašiai kaip ES per ekonominius svertus jau nebenaudojant „baudžiamųjų“ priemonių. Tiesa, Rusija yra pasiruošusi atsakui jei jos interesu erdvėje atsiranda konkurentas kurio veikla nukreipta prieš Rusija. Gruzijos pavyzdys puikiai tai įrodo.

Demonizuoti Rusiją ir pervertinti jos realias galimybes mus labiausia pripratino tie Lietuvos politikai, kurie aiškiai atstovavo priešišką Rusijai jėgos centrą, kai tuo tarpu nors ir  Suomijos pavyzdys (jis ypač tinka žinant kad ši šalis ne tik turėjo karinį konfliktą su TSRS , bet ir per jį neteko dalies savo teritorijos) įrodo, kad užėmus tinkamą poziciją iš bendradarbiavimo su Rusiją (ankščiau nekuo blogesnio bendradarbiavimo su TSRS) galim turėti nemenkos naudos.

Ir tas bendradarbiavimas visiškai negresia nei šalies suverenitetui nei kelia rusiško kapitalo  dominavimo pavojaus. Tačiau kalbant apie Suomijos pav. pravartu prisiminti, kad  demokratijos padėtis joje nepriekaištinga o socialiai orientuota ekonomika pastato bet kokios kilmės kapitalą į labai griežtus rėmus, o tai skiriasi nuo to ką mes turime šiandieninėje Lietuvoje. Tačiau dėl to galime kaltinti nebent tik patys save.

Kalbant apie įtakos mechanizmus reikėtu pirmiausia panagrinėti du pagrindinius modelius, kurių vienas yra integravimas naudojantis ekonominiais svertais, antrasis tai parama valdančiajam elitui. ES plėtros politika yra paremta principu „pinigai už pokyčius“.

Šalys pretenduojančios tapti ES narėmis privalo ne tik atitikti sąjungoje galuojantiems demokratijos standartams (bent jau formaliai) bet ir priimti gausybę teisės aktų suvienodinančiu verslo aplinką, aplinkosaugos standartus ar net atskirus techninius reikalavimus.

Pagrindinės ES valstybės turi senas parlamentinės demokratijos tradicijas, nusistovėjusią daugiapartinę sistemą, skirtingų socialinių grupių tarpusavio bendradarbiavimo patirtį. Įpratusios, kad net ir pasikeitus valdančiajai politinei jėgai šalies vidaus ir užsienio politika keičiasi prognozuojamai o atsvarų sistemą neleidžia vienai politinei jėgai  pakreipti šalies politiką vien tos politinės jėgos naudai.

Be to ES įkurta pirmiausia kaip ekonominė bendrija vis tik prioritetu laiko būtent bendros ekonominės erdvės suskurimą. Tačiau kaip ir minėjau ankščiau sąjungoje yra pakankamai vidinės konkurencijos apraiškų. Jei kalbėti apie vidines ES pagrindinių valstybių interesu zonas, tai Lietuva patenka į Vokietijos „sektorių“ kuriame šioji varžosi su skandinavais.

Lietuvai Vokietija yra didžiausias prekybos partneris tarp ES valstybių. Taip 2009m Lietuvos eksportas į Vokietiją sudarė 10 proc. , o importas 11 Be to Vokietija yra stabiliausias lietuviškų prekių pirkėjas. Jei 2009 prekybos apimtys su visais pagrindiniais partneriais smuko iki trečdalio, tai eksportas į Vokietiją sumenko tik 0,8 proc.

Priminusių kad Statistikos Departamento duomenys atspindi labiau stambių sandorių statistiką nes per Intrastat pateikiami duomenys realiai neapima smulkiosios prekybos ir sandoriu tarp fiziniu asmenų (kaip pvz. autotransporto priemonių pirkimo atvejais), todėl galu daryti prielaidą, kad ekonominiai ryšiai su Vokietija yra dar glaudesni nei tai parodo statistika. Pagal tiesioginių investicijų apimti Vokietija irgi yra viena iš didžiausių investuotojų Lietuvoje (10 proc.).

Vertinant tai kad didžiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris yra Rusija mūsų užsienio politikoje nuolatos teks atsižvelgti ir į Maskvos santykius su Berlynu. Drįsiu net pasakyti, kad pradėjus funkcionuoti „North Stream“ dujotiekiui mums procesai vykstantys tarp Maskvos ir Berlyno taps svarbesni nei Maskvos ir Briuselio (t. y. pagrindinių ES valdymo institucijų) santykiai.

Šiame kontekste A.Merkel duotas pažadas padėti integruoti Lietuvos energetikos sistemą į europinius tinklus yra ypač svarbus. Be abejo naivu tikėtis dujotiekio atšakos, tačiau elektros jungtis su ES mūsų šaliai yra gyvybiškai svarbi. Tokios jungties svarba padidėja žinant, kad Rusijos ir Baltarusijos santykiai sparčiai blogėja ir „energetinė kuoka“ Lukašenkai yra ne tik paruošta bet ir buvo profilaktikai panaudota.

Baltarusija neabejotinai priklauso šalims kurios Kremliaus yra laikomos jų interesų zona. Žinant tai svarbu aiškiai suprasti kiek mes galime sau leisti bendraujant su artimiausia kaimyne. Tai kad ES Lietuva laiko galimu tiltu tarp bendrijos ir Rytų kaimynu yra pareikšta vizito metu. Tačiau tampant tiltu reikia nuolatos turėti omenyje kad kartais tiltai virsta placdarmais.

Ir va dabar prisiminkime kitą įtakos modelį, kuomet šalis įtakojama remiant  valdantį elitą. „Jis kalės vaikas, bet tai mūsų kalės vaikas“- šie JAV prezidento F.Rooswelt žodžiai pasakyti apie Nikaragvos diktatorių Somosą yra trumpiausias tokio įtakos modelio apibūdinimas. Per daugiau nei pusę amžiaus praėjusių nuo to laiko, kuomet šie žodžiai buvo ištarti nedaug kas ir tepasikeitė.

Kruvini  Pietų Amerikos režimai nugrimzdo į praeitį kartu su JAV ekonominiais ir politiniais interesais šiame regione. Tačiau šiandien mes galime stebėti kaip sklandžiai vyksta amerikiečių bendravimas su totalitarine islamistine Saudo Arabija, kaip yra remiama toli gražu demokratijos etalonu nelaikytina Pakistano vadovybė ar kiek pastangų buvo įdėta kuriant Europos „juodąja skylę“ Kosovo albanų  respubliką.

Tiesa, pastarosios kūrime prisidėjo ir pati ES taip sukurdama ne tik kontrabandos (įskaitant ginklų) vartus į savo teritoriją, bet ir keliems dešimtmečiams į priekį  pasidėjo po pačia savimi potencialaus etninio (o gal ir religinio, nes Kosovas linksta į religinį radikalizmą) konflikto „bombą“.

Priklausomai nuo aplinkybių galimų įrankių arsenalas ganėtinai platus, nuo tiesioginės finansinės ir  karinės pagalbos iki  vietinių politinių organizacijų kurmio ar jau esamu draugiškų jėgų palaikymo. Nestabiliuose regionuose ar ten kur demokratijos mechanizmai niekuomet neveikė tinkamai pasirenkamas tiesmukiškas ir paprastas kelias – atvedus į valdžią sau parnakų politiką tučtuojau paremti jo jėgos struktūras (pvz. Saakašvilio atveju), tačiau ten kur bent jau iš dalies veikia demokratija ar šalis yra demokratinės šalies ar jų bendrijos įtakoje pradeda veikti šešėlinės politikos mechanizmai. Ko gero ryškiausias netiesioginės  įtakos pavyzdys yra Soroso fondas.

Jo veiklos suaktyvėjimas viename ar kitame regione visuomet nurodo kur krypsta Baltųjų Rūmų žvilgsnis. Naujausias netiesioginės politikos „atradimas“ tai vadinamosios „žmogaus teisių ginimo organizcijos“.

Gerai finansuojamos ir deklaruojančios neabejotinai kilnius tikslus jos atsiranda visuomet ten kur to reikia JAV administracijai. Mažą to šios naujai sukurtos organizacijos stengiasi perimti sritys kuriose iki šiol sėkmingai veikdavo JTO organizacijos ar senai veikiančios ir nepriekaištingos reputacijos ir visuotinai pripažįstamos humanitarinės organizacijos („Gydytojai be sienų“, „Raudonas kryžius“ ir t.t.).

Kai kalbėjau apie ES įtaką Lietuvai aš pirmiausi kalbėjau apie ekonominius svertus, todėl visai logiška priminti apie mūsų šalies santykius su didžiausia pasaulio ekonomika t. y. JAV. Lietuvos eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas te sudaro apie 2 proc., importas (o nepamirškime, kad kalbame apie šalį su ypač stipria ir technologiškai pažangia pramonę) iš viso sparčiai artėja prie mirties taško.

Pabandysiu būti ciniškas ir įvertinsiu Adamkaus valdymo laikais vykdyta ypač palankią tuometinei JAV administracijai užsienio politiką kaip tam tikrą investiciją. Deją aktyvios Irako ir Afganistano karo fazės metu (2004m) Lietuva dar galėjo pasidžiaugti 4 proc. užsienio investicijų atėjusiu iš užjūrio „strateginiu partnerių“ , tačiau amerikiečių tiesioginės investicijos yra tiek menkos, kad net nepatenka į Statistikos Departamento pagrindinę ataskaitą.

Susikertant didžiųjų jėgos centrų interesams, o Lietuva buvo yra ir bus tokių interesų susikirtimo vieta, mes negalime leisti sau pasirinkti vieną jų kaip vienintelį mums tinkanti. Karčios istorijos pamokos ir pragmatiškai ramus požiūris į mus supantį pasaulį turėtu padėti mums kiekviename „didžiosios“ politikos pokytyje rasti savo vietą. Na o jei kas abejoja ar tai mažai valstybei įmanoma turėti savo interesais paremtą užsienio politiką, tuomet jums gal padės grynas Šveicarijos Alpių oras?

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu \n This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .