VersloSavaite.lt nuotr.

Kiek žmonių atvyko į Europą?

Pasak Tarptautinės Migracijos Tarnybos, jūra iš Azijos ir Afrikos į Europą atvyko daugiau nei 750 000 migrantų. Tai vos ne trečdaliu daugiau negu 2014 metais, kuomet atvykėlių buvo apie 280 000 per visus metus.

Kiek atvykėlių pernai prigužėjo į Senąjį žemyną, galima spręsti ir pagal tai, kiek jų pateikė prašymus prieglobsčiui gauti. Nors ne kiekvienas užpildo atvykimo formą, pasak Europos Sąjungos statistikos departamento ,,Eurostat“, vis dėlto tai padarė apie 700 000 asmenų.

Vokietija išlieka pati populiariausia pabėgėlių atvykimo šalis visoje Europoje. Daugiausia prieglobsčio prašymų būtent čia pateikta per visą laikotarpį, t.y. daugiau nei 331 000 (spalio pabaigoje).

Vengrija užima antrą vietą. Čia pateikti 143 070 prašymai (rugpjūčio pabaigoje).

Žemiau pateikti duomenys kitų Europos šalių,  kuriose pateikti prieglobsčio prašymai.

Iš kur migrantai atvyksta?

Konfliktai Sirijoje išlieka pagrindinė priežastis, dėl kurios emigruoja sirai. Tačiau vis tebesitęsiantys žiaurumo potrūkiai Afganistane, piktnaudžiavimai Eritrėje, skurdas Kosove taip pat verčia žmones ieškoti naujų gyvenamųjų vietų.

Žemiau pateikti duomenys pirmųjų dešimt šalių, kurios daugiausiai prašo priebglobsčio (duomenys nuo sausio iki spalio 2015)

Pabėgėlių paskirstymo planas

Įtampa Europoje ėmė didėti dėl neproporcingo migrantų skaičiaus, tenkančio skirtingoms šalims.

Daug atvykėlių pirmiausia atvyksta į Graikiją, Italiją, Vengriją, kurios reikalauja, kad ir kitos Europos Sąjungos šalys palengvintų jų naštų ir perimtų dalį atvykusiųjų. Rugsėjį buvo nuspręsta 122 000 pabėgėlių perkelti į visas ES šalis, tačiau pirmiausia nutarta pasirūpinti 66 000 pabėgėliais esančiais Italijoje ir Graikijoje.

Likę 54 000 turėtų būti perkelti iš Vengrijos, tik dar nenuspręsta kur juos apgyvendinti.

Žemiau pateikti duomenys, kiek kiekvienai Europos Sąjungos valstybei priskirta priimti pabėgėlių.

Didžioji Britanija atsisakė bet kokių išankstinių planų dėl pabėgėlių priėmimo skaičiaus. Šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad Didžioji Britanija priims iki 20 000 pabėgėlių iš Sirijos per ateinančius  penkerius metus.

Prieglobsčio suteikimas

Nors prieglobsčio prašymų sulaukiama daug, tačiau jų suteikiama kur kas mažiau. 2014 metais Europa patenkino 184 665 prašymus iš 570 000.

Vokietija (47 555), Švedija (33 025), Prancūzija(20 640) – šalys, priėmusios daugiausia pabėgėlių.

Pavojinga migrantų kelionė

Didžiausia dalis migrantų orėdami pasiekti Europą guminėmis valtimis plaukia per Egėjo jūrą iš Turkijos į Koso, Chijo, Lesbo ir Samo salas, priklausančias Graikijai.

Tai pavojinga kelionė. Pasak Tarptautinės migracijos tarnybos 2015 m. Viduržemio jūroje žuvo 3406 žmonės bandydami pasiekti Senąjį Žemyną.

Migrantų krizės įtaka Europos ekonomikai

Akivaizdu, kad toks masinis migrantų antplūdis turės reikšmingos įtakos ekonominei ir politinei padėčiai Europoje. Ekonomistai spėja, kad staigus pabėgėlių veržimasis į Europą gali iššaukti trumpalaikį ekonomikos augimą ir pristabdyti Europos darbo jėgos mažėjimą.

Trumpalaikį ekonomikos augimą gali lemti paramos agentūrų išleisti pinigai, skirti atvykusių migrantų išlaikymui. Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje ši migracijos banga papildys senstančių Europos šalių darbo jėgos rezervus, o tai turėtų lemti ilgalaikį ekonomikos augimą.

Žinoma, nėra garantijų, kad visi atvykėliai integruosis į darbo rinką, tačiau patirtis rodo, kad didesnioji dalis atvykusiųjų randa darbą ir tai bet kuriuo atveju yra teigiamas dalykas ekonomikai.

Pokyčiai – ir politikoje

Beveik neabejojama, kad tokia didelė ir staigi migracijos banga paveiks ir daugelio Europos šalių vidaus politiką. Ypač po Naujųjų metų nakties išpuolių Kelne ir kituose Vakarų Europos miestuose, tikėtinas dar didesnis radikalių dešiniųjų, nacionalistinių partijų stiprėjimas, kuris jau kurį laiką jaučiamas Senajame žemyne.

Tačiau tikimasi, kad esant tokiai situacijai valdžia vis tik imsis griežtesnių priemonių, tiek ribodama galimybę atvykti, tiek imdamasi stipriau kontroliuoti jau atvykusius. Tai turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir suteikti galimybę europiečiams pasijusti saugiau, kartu sumažinant tikimybę dešiniesiems radikalams įgyti realią valdžią.

Nesibaigiantis tikrų karo pabėgėlių iš Sirijos srautas, kuris sudaro didžiausią dalį visoje migracijos bangoje, kelia tikrą galvos skausmą Europos šalių vadovams. Todėl labai tikėtina, kad šiais metais pabėgėlių išvargintos Senojo žemyno šalys dės kur kas daugiau pastangų Sirijos konflikto sureguliavimui.

Kaip ten bebūtų, pabėgėlių krizė tiek politinėje, tiek ekonominėje plotmėje turės nedidelę įtaką Europai. Investuotojams nevertėtų išsigąsti, o našta, su kuria susidūrė Europa, turėtų ją labiau sustiprinti nei susilpninti.

Pagal businessinsider.com ir BBC parengė Sandra Dragūnaitė

Susiję straipsniai:

• Kodėl ateityje iš užsienio grįžtančių lietuvių tik daugės?
• Į Lietuvą grįžo po 10-ies metų emigracijoje: papasakojo skirtumus
• Grįžimas į Lietuvą iš emigracijos – žingsnis ne atgal, o į priekį
• Didžiausias verslininkų baubas – emigracija
• Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?