VersloSavaite.lt   
2020 02 06, 10:08
Į Lietuvą grįžo po 10-ies metų emigracijoje: papasakojo skirtumus

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Jei jautiesi laukiamas, priimti sprendimą grįžti į Lietuvą nėra sunku net po svetur praleisto dešimtmečio, sako gyvenimą gimtinėje vėl pradėję kurti buvę emigrantai. Jų teigimu, norėdami susigrąžinti išvykusiuosius turėtume sudaryti patrauklias darbo sąlygas ir suteikti galimybę jiems pritaikyti jau įgytas žinias.

 

Statistikos departamento duomenys rodo, šiemet pirmą kartą po 28-erių metų pertraukos Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Tam įtaką padarė būtent grįžtantys emigrantai – pernai beveik 11 tūkst. žmonių daugiau atvyko į Lietuvą nei išvyko.

 

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vykdomos programos „Work in Lithuania“ vadovės Eglės Adašiūnaitės teigimu, atvykstančių į Lietuvą skaičiaus augimas įrodo džiugią tendenciją, kad vis dažniau specialistai Lietuvą renkasi tolimesnei karjerai ir gyvenimui.

 

„Prie šios pozityvios tendencijos prisideda ir didėjantis tarptautinių darbdavių skaičius, auganti Lietuvos ekonomika. Dažnu atveju specialistai į Lietuvą atvyksta su antrosiomis pusėmis ar net šeimomis, tad jiems itin aktualu antrųjų pusių integracija, priėmimo į mokyklas ar darželius klausimai. Darbdaviai savo ruožtu išskiria, kad užsienyje įgavę tarptautinės patirties specialistai pasižymi progresyviu mąstymu, sklandžiai dėsto savo mintis anglų kalba, puikiai įsilieja į kolektyvą“, – nurodė ji.

reklama

 

Tai patvirtina ir JAV sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Hollister Lietuva“ pavyzdys – net 1 iš 6 gamyklos darbuotojų – iš emigracijos grįžę lietuviai.

 

Nuo paprasto gamybos darbuotojo pakilo iki vadovo

 

„Visuomet stengiuosi tobulėti ir nesustoti vienoje vietoje. Pastarąjį dešimtmetį dirbau pozicijose nuo paprasto gamybos darbuotojo iki jos vadovo. Įgijau naujų įgūdžių, išmokau dirbti skirtingomis sąlygomis ir su įvairiomis komandomis. Tapau maisto pramonės specialistu, kuris išmanė visus žingsnius nuo produkto gamybos planavimo iki patekimo ant lentynos“, – savo istoriją pasakoja vienas jų, Simonas Mocevičius, „Hollister Lietuva“ pamainos meistras.

 

Beveik 10 metų Jungtinėje Karalystėje praleidęs S. Mocevičius svetur spėjo įsitvirtinti ne tik darbinėje srityje, bet ir sukurti šeimą – būtent tai galiausiai ir nulėmė jo sprendimą grįžti į Lietuvą. Čia jis – jau 3 mėnesius.

 

„Kuo ilgiau gyvenome Jungtinėje Karalystėje, tuo labiau norėjome namo. Nors apsistojome nedideliame miestelyje, išmokome kalbą, visuomet jaučiau, kad gyvenu ir dirbu ne savo šalyje“, – pripažino pašnekovas.

 

Turi tik vieną patarimą svarstantiems, ar grįžti

 

Darbo Lietuvoje S. Mocevičius pradėjo ieškoti dar gyvendamas svetur. Nors įmonių, kurias domino jo patirtis, netrūko, daugumai jų darbuotojo reikėjo čia ir dabar.

 

„Su „Hollister Lietuva“ pradėjau bendrauti likus kelioms savaitėms iki grįžimo į Lietuvą. Apie įmonę buvau daug skaitęs, sekiau visas naujienas. Iš pradžių pretendavau į mokymų koordinatoriaus pareigas, tačiau kartu su įdarbinimo specialiste nutarėme, kad galėčiau tapti pamainos meistru. Pasikalbėję telefonu susitarėme susisiekti internetu, o galiausiai sulaukiau skambučio, kviečiančio susitikti ir gyvai“, – apie įdarbinimo procesą pasakojo specialistas.

 

Jo teigimu, dabartinė darbovietė išsiskyrė ne tik profesionalumu, bet ir dėmesiu potencialiam darbuotojui – išlaikė kontaktą, bendravo ne tik el. laiškais, išsamiai pristatė savo veiklą.

 

„Čia dirbu jau beveik 3 mėnesius ir kasdien išmokstu vis naujų dalykų. Labai džiaugiuosi prisijungęs prie tokios profesionalios komandos, kur visi yra lygiaverčiai, padeda vieni kitiems ir ne tik palaiko nuostabią vidaus atmosferą, bet ir patys ją kuria. Patarti svarstantiems grįžti galiu tik vieną – Lietuvoje tikrai nėra taip blogai, kaip pasakoja dalis išvykusių“, – šyptelėjo jis.

 

Darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis

 

Savo ruožtu „Hollister Lietuva“ inžinerinių projektų vadovas Aurimas Proscevičius atvirai sako niekuomet negalvojęs Anglijoje likti visam laikui. Iš Lietuvos jis emigravo dėl finansinių priežasčių, tačiau visuomet kėlė sau tikslą galiausiai grįžti pas šeimą ir draugus.

 

„Su žmona į Lietuvą atostogoms parvykdavome bent kartą per metus ir kartodavome, kad grįšime. Gimtasis kraštas, viskas žinoma – ir patys niekuomet nesusidūrėme su problemomis, ir kiti etikečių neklijavo“, – džiaugėsi pašnekovas.

 

Jis taip pat Anglijoje praleido bene 10 metų – dirbo maisto pramonėje, su inžineriniais projektais. Įdomu tai, kad A. Proscevičius visą patirtį svetur kaupė vienoje įmonėje.

 

„Darbdavio požiūris į darbuotoją tuomet Anglijoje ir Lietuvoje skyrėsi kaip diena ir naktis. Nesulyginamas buvo ir visas projektų valdymo procesas, mokymų sistema. Tuomet nebuvo įprasta su vadovu kalbėtis akis į akį, reguliariai apžvelgti pasiektus rezultatus. Per šiuos metus įgijau daug tarptautinės patirties, kurią dabar galiu pritaikyti čia“, – pasakojo pašnekovas.

 

Sprendimą grįžti nulėmė darbo pasiūlymas: geriau nei loterijoje laimėti

 

Paklaustas, kodėl į Lietuvą grįžo būtent dabar, pašnekovas aiškino, kad priežastis – pasiūlymas dirbti „Hollister Lietuva“. Netrukus darbą Lietuvoje surado ir jo žmona.

 

„Geriau nei loterijoje laimėti – abu darbo pasiūlymų sulaukėme vos ne tuo pačiu metu. Apsisprendėme lengvai, grįžome jau turėdami darbus“, – prisiminė A. Proscevičius.

 

Į Lietuvą jis parskrido penktadienį, o dirbti pradėjo jau pirmadienį.

 

„Sprendimą prisijungti prie „Hollister Lietuva“ priėmiau dėl dviejų priežasčių. Pirma, kalbame apie tarptautinę įmonę, kuri daug dėmesio skiria vidinei kultūrai. Tikiu, jei nori būti geriausias, turi dirbti pas geriausius. Antra, dirbu panašų darbą – norėjau patirtį, kurią sukaupiau emigracijoje, panaudoti Lietuvoje“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

 

Lietuvoje A. Proscevičius – jau pusmetį. Jis džiaugiasi, kad šiandien darbo kultūra Lietuvoje yra panaši į Anglijos: „Smagu būti to dalimi“.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: