reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Kyšiai.lt
Portalas prieš korupciją

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimai
Tyrimai LT

Žurnalistikos kursai
Susipažink su žurnalisto profesijos subtilybėmis

Jaunimo naujienos
Jaunimo naujienos

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

reklama

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas   
2017 04 19, 10:22
Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai.

 

Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama.

 

Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst. – anksčiau emigravę ir į Lietuvą sugrįžę lietuviai. Užsieniečių praėjusiais metais iš viso atvyko beveik 6 tūkst. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad ne tik nuolat auga emigracija iš Lietuvos, bet ir mažėja į Lietuvą grįžtančių tautiečių skaičius. Tuo metu atvykstančių užsieniečių skaičius, priešingai, nuolat didėja.

reklama

 

Ukrainiečiai kraustosi ir į Lietuvą

 

Iki 2014-ųjų daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvykdavo iš Rusijos, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus Rusijos-Ukrainos konfliktui. Dėl karinio konflikto ir smukusios ekonomikos iš gimtosios šalies išvykstančių ukrainiečių skaičius 2014 m. šoktelėjo į viršų. Daugiausia ukrainiečių išvyko į aplinkines valstybes – Rusiją, Lenkiją, kitas Vidurio Europos ar NVS šalis.

 

Į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių skaičius taip pat ūgtelėjo – 2015 m. jie tapo pagrindine imigrantų iš užsienio grupe, šį statusą jie išlaikė ir pernai. Iš viso praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 1,6 tūkst. ukrainiečių. Dar didesnis skaičius ukrainiečių gavo leidimus dirbti nepersikeliant į Lietuvą gyventi. Tarp jų didžiausią dalį sudaro tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai.

 

Vis dėlto, Lietuvos „svetingumas“ užsieniečiams nublanksta prieš kitas regiono valstybes. Remiantis ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuva buvo viena iš mažiausiai imigrantų priėmusių šalių. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei Lietuvoje leidimų dirbti buvo išduota tik Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

 

Tuo tarpu Lenkijoje 2015 m. leidimų gyventi skaičius perkopė pusę milijono. Absoliuti dauguma atvykstančiųjų į Lenkiją – ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolat ar laikinai Lenkijoje gyvenančiųjų ukrainiečių skaičius jau yra perkopęs milijoną.

 

Dominuoja žemesnės kvalifikacijos specialistai

 

Daugiau kaip pusė, į Lietuvą atvykstančių imigrantų čia atvyksta ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Dar apie ketvirtadalis – dėl šeimos priežasčių. Mokytis į Lietuvą 2015 m. atvyko tik 14 proc. visų imigrantų. Tai – vienas iš mažiausių rodiklių visoje ES.

 

Atvykstantieji dirbti daugiausiai ieško žemesnės kvalifikacijos darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc. Kitos populiarios specialybės – statybininkai, virėjai, suvirintojai. Aukštesnės kvalifikacijos specialistų vis dar pritraukiame po kelis šimtus per metus, tačiau supaprastinus mėlynosios kortelės reikalavimus, didesnį jų skaičių galėtume įdarbinti paslaugų centruose, IT sektoriuje.

 

Didesnė imigracija tampa neišvengiamybe

 

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvai reikia įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš užsienio, yra labai paprasta – verslui jos vis labiau trūksta, o tai stabdo visos ekonomikos, plėtrą. Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu yra 110 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų skaičius pastaruoju metu auga vis sparčiau ir jau siekia 15 tūkst. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, krovinių pervežimas ar laivų statyba, šiandien nebegalėtų augti jei nebūtų užtikrinta papildoma darbo pasiūla. Prie tokios ribos artėja ir IT sektorius.

 

Imigracija turi ir kitą – viešųjų finansų – aspektą. Gyventojų skaičiui šalyje mažėjant, nenumaldomai prastėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, kad ilgainiui arba turėsime nuolat į priekį stumti pensinį amžių arba mokėti mažesnes pensijas. Kaip rodo pastarųjų metų situacija, net ir augant atlyginimams, į užsienį išvykę tautiečiai nerodo didelio noro sugrįžti į tėvynę. Juos galima suprasti – atlyginimai Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar skiriasi 3-4 kartus. Todėl manyti, kad atlyginimams šalyje augant po 5, 6 ar net 8 proc., tai jau savaime taps priežastimi lietuviams grįžti, nėra pagrindo.

 

Tuo tarpu politinių ir ekonominių sunkumų kamuojamos Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti. Be to, turi tiek kultūrinį, tiek ir kalbinį pranašumą prieš Vakarų Europos valstybes.

 

Demografinei duobei Lietuvoje vis gilėjant, didesnė užsieniečių imigracija taps neišvengiamybe. Jei sugebėtume pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir ypač studentų į Lietuvos universitetus, sukurtume prielaidas spartesnei ekonomikos plėtrai. O tai ilgainiui didintų Lietuvos patrauklumą ir į užsienį išvykusių lietuvių akyse.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama