T.Padgursko nuotr.

Paprastai spaudos pranešimas informuoja apie esminius pokyčius įmonėje, naujoves, renginius ir kitas aktualijas, kurios gali būti įdomios visuomenei. Tačiau mažoms įmonėms, kurios neturi didelio biudžeto reklamai tai gali būti puikus būdas per žiniasklaidos kanalus pranešti apie save ir savo paslaugas ar produktus potencialiems klientams.

Ko reikia žiniasklaidai?

Parengtas pranešimas yra išplatinamas žiniasklaidai ir jeigu informacija žurnalistams pasirodo aktuali ir įdomi naujiena dažnai yra publikuojama dar tą pačią dieną. Tačiau kaip sudominti žiniasklaidą?

Žiniasklaidai reikia išskirtinių istorijų, netikėtų ir intriguojančių naujienų. Dažnai visuomenės informavimo kanalus pavyksta sudominti netradiciniais renginiais, socialinėmis akcijomis, aktualiais patarimais. Taip pat istorijomis, kurios kelia emocijas: nuostabą, susižavėjimą.

Ryšių su visuomene agentūros „Promo Service“ vadovas Nerijus Budrys teigia, kad mažos ir smulkios įmonės turi ne ką mažesnę galimybę sudominti žiniasklaidą nei didelės bendrovės.

„Nauja ar išskirtinė Lietuvoje paslauga, įmonės susikūrimo ar žmogaus, kūrusio verslą asmeninė istorija – visa tai yra įdomu ir aktualu žiniasklaidai. Atradus įdomią temą, pranešimų spaudai platinimas gali duoti labai gražių ir naudingų rezultatų bet kokiai įmonei“, - sako Nerijus Budrys.

Kokia veikla domina žiniasklaidą?

Pasak pašnekovo, žiniasklaidą gana lengva sudominti jei užsiimate neįprasta veikla.

Pavyzdžiui, ypatingai gražūs daug darbo reikalaujantys suvenyrai, neįprasta kaimo turizmo sodyba, siūlanti papramogauti „tarzano“ nuotykių trasose tarp medžių. Arba gidas, kuris rengia naktines ekskursijas. Virėjas, kuris moko kaip per penkias minutes pasigaminti gardžias salotas ar tinklalapis, kuriame galima sužinoti kiek galima išgerti alaus atsižvelgiant į savo masės indeksą.

„Visa tai galėtų būti puikios temos spaudos pranešimams“, - sako RsV agentūros „Promo Service“ vadovas.

Sukurkite įvykį

Jeigu pats produktas ar paslauga nėra labai išskirtinė, galima suorganizuoti renginį ar įvykį, kuris patrauktų žiniasklaidos dėmesį.

„Pavyzdžiui, dizaineris gali sudominti žiniasklaidą surengdamas „nuotakų“ paradą senamiestyje, kuriame jos vilkėtų jo kurtas vestuvines sukneles. Galima atsižvelgti į esamas aktualijas. Pavyzdžiui, euro įvedimo proga nedidelė kepeklėlė gali iškepti eurą vaizduojantį pyragą ir tuo jau pavyktų patraukti žiniasklaidos susidomėjimą.

Žiniasklaidą domina ir labdaros akcijos. Pavyzdžiui, ta proga, kad įmonės apyvarta perkopė 100 tūkst., tam tikra suma yra aukojama vaikų namams – tai galėtų būti puiki tema spaudos pranešimui“, - sako N. Budrys.

Koks turi būti pranešimas spaudai?

Be to, kad tema turi būti įdomi žiniasklaidai, svarbu ir tinkamai parengti spaudos pranešimą. Pavadinimas turi būti taiklus ir „užkabinantis“, tačiau lakoniškas. Pranešimas neturi būti ilgas: idealiausia apimtis – vienas puslapis. Reikėtų vengti ilgų ir sudėtingų sakinių, tekstą suskirstyti į pastraipas.

Nesvarbu, kokia bebūtų spaudos pranešimo tema, jis turi atsakyti į šešis esminius klausimu: Kas? Ką? Kur? Kada? Kaip? Kodėl? Svarbu atrinkti ir išryškinti esminius faktus, o nežinomus ir mažai žinomus dalykus patikslinti ir paaiškinti.

Pranešimą žiniasklaidai geriausia rengti pagal apverstos piramidės principą – pirmoje pastraipoje pateikiamas esminis faktas, o toliau tekste informacija yra detalizuojama, pateikiama papildoma, ne tokia reikšminga informacija. Svarbu panaudoti įmonės atstovų citatas, nes paaiškinant cituojamojo pareigas patogu paminėti bendrovės pavadinimą ir taip didinti jos populiarumą. O taip pat tokiu būdu informuoti potencialų klientą, ko jam reikėtų ieškoti, jei patiktų paslauga ar produktas apie kurį kalbama pranešime.

Tai svarbu, nes skelbdami pranešimą spaudai žurnalistai nepublikuoja nei nuorodų į įmonės puslapį, nei jos adreso, ar kitos kontaktinės informacijos.

Kartu su pranešimu žiniasklaidai svarbu pateikti nuotraukas, vaizdo įrašus, kad žurnalistams būtų patogu tekstą iliustruoti ar papildyti naudinga informacija. Vaizdinės priemonės taip pat padarys pranešimą labiau paveikų ir skaitytojams.

Ko vengti?

Norint, kad pranešimas spaudai sulauktų sėkmingų rezultatų, reikia išvengti tam tikrų klaidų. Vienas rimčiausių nusižengimų – etikos nesilaikymas.

Nederėtų, siekant sudominti žiniasklaidą, skleisti neteisingą, iškraipytą ar konkurentus žeminnčią informaciją, jei tam nėra realaus pagrindo. Tiesa anksčiau ar vėliau paaiškės ir tokią informaciją paskelbusi įmonė patirs daug nemalonumų.

Taip pat neverta skelbti akivaizdžiai reklaminės informacijos ar beatodairiškai girtis savo pasiekimais. Niekam neįdomi ir vidinė įmonės informacija: pavyzdžiui, kaip bendrovės darbuotojai atšventė darbovietės jubiliejų, jei tai niekuo nesiskyrė nuo daugybės kitų įmonių švenčių.

Neįdomi bus ir informacija apie tai, kad įmonė įsigijo savo vidiniam naudojimui reikalingą įrangą, jei ji neturės jokio reikšmingesnio poveikio šalies ekonomikai, ar neatneš apčiuopiamos naudos platesniems visuomenės sluoksniams.

Žiniasklaidos nesudomins ir daugybės niekuo neišsiskiriančių finansinių rodiklių pripildytas ar specialių, tik siauros srities specialistams žinomų, terminų kupinas pranešimas.

„Pranešimas spaudai turi būti įdomus ne tik jums ir jūsų įmonės darbuotojams, bet ir kur kas platesniam skaitytojų ratui. Tik tada jis bus sėkmingas“, - komentuoja N. Budrys.

Kodėl verta?

Net jei pranešimą rengsite ne patys, o patikėsite šį darbą profesionalams, išlaidos bus gerokai mažesnės nei perkant reklamą. Tačiau pranešimo efektas gali būti kur kas didesnis.

„Svarbiausia atrasti gerą idėją ir tinkamai sudėlioti pranešimo akcentus. Prie kokybiškai parengto teksto nepamiršti pridėti gražių, paveikių nuotraukų ar vaizdo įrašą. Jei viską padarysite kaip pridera, išlaidos tikrai atsipirks su kaupu“, – teigia RsV agentūros „Promo Service“ vadovas N. Budrys.

Susiję straipsniai:

• Ryšių su visuomene agentūroms suteikti veiklos kokybės ženklai
• Aktyviausi žiniasklaidoje – telekomunikacijų verslo vadovai
• Prognozė: pasaulinės reklamos išlaidos augs
• Prognozuoja žiniasklaidos reklamos rinkos augimą
• Žiniasklaidos dėmesys ministerijoms – su minuso ženklu