Graikija

Taip rašo dienraščio „Wall Street Journal“ apžvalgininkė Anne Jolis ir toliau pasakoja, kad Johnas Coustas firmą „Danaos Corporation“ perėmė iš tėvo 1987 m. Tada tik tris laivus turėjusią kompaniją jis išaugino į trečią pagal dydį krovininės laivininkystės bendrovę pasaulyje. Dabar Maršalo salose registruota firma su skyriais Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Tanzanijoje, turi 56 konteinerinius laivus ir 567 milijonus dolerių kapitalo.

Ir nors Johno Cousto turtai nepriklauso nuo jo tėvynės likimo, jam vis tiek labai rūpi, kaip jai klostysis toliau. Graikijos valdžia stovi ant nemokumo ribos, net ir priėmusi vėliausiąjį išlaidų mažinimo ir valstybės mokesčių didinimo planą. Europos Sąjungos vadovai diskutuoja, kokio griežtumo sąlygas taikyti antrajam per dvejus metus avariniam paskolų paketui.

Ir nors, jei pasižiūrėsi iš šeštojo aukšto J. Cousto biuro plataus, per visą sieną ištįsusio lango, Atėnai panašūs į pirmojo pasaulio sostinę, nusileidęs į gatvę pamatysi šiukšles ir prastos kokybės grafičius ir daugiau nei vienerius metus apleistą miesto infrastruktūrą, rodančią, be to, beveik niekada nenutrūkstančių riaušių žymes. Trys bankininkai nužudyti sprogimuose pernai, ir politikai, tiek kairieji, tiek dešinieji, vienodai bijo vaikščioti gatvėse.   

Tačiau didžiausias pavojus Graikijai kyla iš protų nutekėjimo. „Beveik visi geri žmonės, turintys ką nors pasiūlyti, arba jau išvažiavo, arba galvoja apie išvažiavimą“, – teigia J. Coustas, keturių vaikų tėvas, ir priduria: „Ko mes norime, tai kad ir toliau galėtume gyventi savo šalyje“.

Bet ar tai pasiseks? 

Daugiausiai paplitusi nuomonė yra ta, kad Graikijos tragedija prasidėjo jai 2001-aisiais įsivedus eurą. Įstojimas į pasiturinčiųjų šalių valiutos klubą leido Atėnams skolintis pinigų mokant Berlynui taikomas palūkanų normas ir tuo būdu prisikaupti skolų, prilygstančių 155 procentams šalies bendrojo vidaus produkto šiandien.

Tačiau J. Coustas įžvelgia puvimą prasidedant daug anksčiau, apie 1974-uosius, kai politikai prie demokratijos sugrįžusioje Graikijoje ėmė plėsti valstybę, idant „padidintų savo pačių įtaką“. Šis procesas pagreitėjo po 1981 m., kuomet, sako jis, „sulaukėme pirmosios socialistų vyriausybės. Graikoje priėmėme socializmą per skolinimąsi, ir iš tiesų politikai niekada sąžiningai neatskleisdavo tikrosios dalykų padėties. Tai galioja per visą politinį spektrą“, tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems.

Valstybės ekspansija kartu su savimi atnešė „visą valstybinių subsidijų sistemą, ir čia įeina ir Europos Sąjungos subsidijos Graikijai, kurios sukuria daugiau blogo negu gero“. 2009-aisiais trečdalis tyrimų ir plėtros išlaidų Europos Sąjungoje buvo valstybės finansuojamos, o Graikijoje net beveik pusė. Kai sukuri ką nors be jokios iniciatyvinės rizikos, tai tik tam, kad tomis lėšomis pasinaudotum, o ne kažką produktyvaus sukurtum“. 

Be to, „pernelyg daug laiko praleidome laisvos, savos iniciatyvos verslo veiklą juodindami ir laikydami pelną blogiu. Tai labai populistinis požiūris – sakyti žmonėms, kad viską apmokės turtingieji“.

Ir čia Johnnas Coustas kalba ne tik apie tokius retus atvejus, kaip jis, bet ir apie visus daugmaž 30 procentų graikų, kurie dirba patys sau. „Taigi „turčiai“ yra žymiai bendresnė klasė. Ir kiekvienas, kuris norėdavo investuoti čia, buvo laikomas kažkokia siurbėle“. 

Jis prisimena prieš tris dešimtmečius buvęs Japonijoje, kad savo bendrovės „Danaos“ vardu pasirašytų naują laivų statybos sutartį. Prie jo priėjo japonų darbininkų atstovas ir jam pasakė: „Mes viską, kas įmanoma, padarysim, kad pastatytume Jums gerą laivą“.   Ar įsivaizduojate tokį dalyką Graikijoje? Čia, jeigu bandytum pateikti užsakymą graikiškoje laivų statykloje, sulauktum protestų, arba kad per mažai moki, arba kad darbininkus engi, arba dar ko nors“.

Užtat nėra ko stebėtis, kad Graikijos laivų statybos bendrovės „Skaramanga“ ir „Elifsis“ subankrutavo. Paskutinį dešimtmetį viso Graikijos jūrinio sektoriaus nauji statybos projektai atsiėjo beveik 100 milijardų dolerių, tačiau beveik visi projektai buvo vykdomi ne Graikijos laivų statybos bendrovėse. 

Ir nors „visi sutinka, kad Graikijoje turi augti privatusis sektorius, tačiau niekas to sektoriaus neklausia, ko reikia, kad į jį būtų investuojama. Neklausia ir neklauso“.

Johno Cousto žodžiais, „labai stebiuosi, kad žmonės dar vis dar šneka apie privatizavimą, apie investavimą Graikijoje, kai visi žino, jog prie dabartinės Konstitucijos tai daugmaž neįmanoma“.

Todėl, jo nuomone, konstituciją reikia iš pagrindų keisti. Pradėti reiktų „panaikinant Aukščiausiojo teismo kišimąsi į aplinką, nes per tai jis gali atšaukti beveik viską, įskaitant ir parlamento priimtus įstatymus“. Šitoks juridinis klimatas yra pagrindinė priežastis, kodėl, pvz., Kataras delsia su 5 milijardų dolerių investicija į Graikijos ūkį. 

Nemažesnė kliūtis yra Graikijos mokesčių kodeksas, kuris „sukurptas taip, kad mokesčių rinkėjui į naudą išeitų skaidrumo stoka. Jis paperkamas tam, kad priimtų tavo neteisėtumą“. Ir aišku, nors „mokesčių tarifai galėtų būti žemesni, kur kas svarbiau yra visos sistemos stabilumas ir permatomumas“.

Tas pats galioja ir Graikijos statybų leidimų tvarkai, kuri labai sudėtinga ir nepermatoma. „Šitaip iš tiesų skatini korupciją, kai padėtis yra pilka. Kai viskas juoda ar balta, aiškinti ir išsiaiškinti lengva, užtat mums ir reikia visiškai perrašyti Graikijos įstatymus. 

O tam, kad išnaikintume korupciją, turėtume įgyvendinti „tikrą valdžių atskyrimą. Reikia uždrausti parlamento nariams tapti ministrais“. Aišku, negalima iš ministrų tikėtis, kad jie bus „šventieji, tačiau jiems neturėtų likti motyvo daryti bet ką, kad tik būtų perrinkti“. 

Anot Johno Cousto, Graikijoje „yra dvi piliečių klasės. Vieną sudaro valstybės tarnautojai, kurių niekas negali liesti. Tai beveik 16 procentų visos darbo jėgos, įvairaus plauko politikų visam gyvenimui darbu aprūpinta „visiškai neproduktyvi“ biurokratų armija, „besislapstanti už Konstitucijos“.

O antrą klasę sudaro privačiojo sektoriaus darbuotojai, kuriuos gali palikti visiškai likimo valiai, jie situacijos įkaitai.

Johnas Coustas nemato didelio skirtumo tarp Antonio Samaro centro dešinės Naujosios demokratijos partijos ir dabar valdančios premjero George`o Papandreou vadovaujamos Socialistų partijos. „Samaro partija irgi prisamdė daug valstybės tarnautojų, A. Samaras turi tokių pat trūkumų kaip ir G. Papandreou.

Vis dėlto savo šaliai Johnas Coustas turi daug vilčių. Graikijoje „daug privalumų klimato, žemės ūkio, energetikos, turizmo atžvilgiais“. Ji net galėtų tapti pensininkų rojumi, Europos Florida. „Bet tam reikėtų labai veiksmingos sveikatos apsaugos sistemos, daug daugiau privatizavimo. Netvarkos ir blogo valdymo sveikatos sektoriuje kiekis neįtikėtinas. Ar įsivaizduojate, kad valstybinės ligoninės net neveda balanso?“

Jo paties verslas yra „pavyzdys to, ką graikai įmonininkai gali padaryti, kai mūsų „neprikala“ valstybė. Jeigu toks požiūris paplistų ir per kitus ekonomikos sektorius, tikrai matytume Graikiją tarpstančią ir klestinčią“, – baigė, remdamasi laivininkystės magnato Johno Cousto pastebėjimais, straipsnį dienraštyje „Wall Street Journal“ apžvalgininkė Anne Jolis.

Nuo savęs galime pridurti, jog nuo valstybės vadovų (ir valstybės aparato darbuotojų)   pareinantis verslumo, privačios iniciatyvos varžymas, teisėtvarkos neskaidrumas, valdžių neatskyrimas, politikų dalyvavimas korupcijoje, valstybinių įstaigų ir viešųjų įmonių neatsakingumas ir neūkiškumas yra Graikijai ir Lietuvai bendras. Taip pat bendra ir tai, kad dauguma nei valstybės tarnautojų, nei jų vadovų tikrosios padėties nesistengia suprasti. 

O tai, kas Lietuvoje geriausio – sporte, mene, moksle – irgi labai mažai priklauso nuo Vyriausybės, Seimo ar teismų. Pastarieji greičiau tik trukdo ir resursus eikvoja.

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

Susiję straipsniai:

• Vilniaus griauti nereikia
• Iš Lietuvos biudžeto – Graikijai daugiau nei cento
• Ar apgirtusius žmones politikams lengviau vairuoti?
• Labdara. Ar visuomet tai gėris?
• Kada pajudės Laisvės alėjos atnaujinimas?