VersloSavaite.lt nuotr.

Nesunku pastebėti, kad šalies ekonomika atsigauna, sulaukiame vis daugiau užsienio investicijų.

Gerėjant ekonominėms sąlygoms, ir vietiniam verslui atsiranda daugiau plėtros galimybių. Bet jas išnaudoti ne visada pavyksta. Kas trukdo? Gal paradoksalu, bet turime per mažai darbuotojų.  Šiuo metu Lietuvai trūksta beveik 4 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų. Ketvirtadienį LR Seime įvyko pirmieji postūmiai siekiant pagerinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje – prašymų gyventi Lietuvoje maksimalus nagrinėjimo laikas buvo sutrumpintas nuo 6 iki 4 mėnesių. Tačiau esminių pokyčių imigracijos politikoje nebuvo padaryta.

Lietuvoje duris atveria tarptautinės įmonės, kurios džiaugiasi, kad gali samdyti aukšto lygio specialistus. Bet tokiomis progomis pasinaudoti vis sunkiau – tų geidžiamų aukšto lygio specialistų trūksta. Darbuotojai bėgioja iš vienos kompanijos į kitą. Profesionalų trūkumo tai neišsprendžia, tik jį pagilina. Jokiai kompanijai nenaudinga nuolatinė darbo jėgos kaita.

Atvirkščiai – organizacijos, kurios gali svariai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo, baidosi tokių perspektyvų. Įmonės kreipiasi į personalo paieškos kompanijas, tikisi, kad surasime talentų, kurių jiems nepasisekė aptikti – bet pernelyg dažnai tenka pasiūlyti iš konkurento perviliotą darbuotoją.

Kai užklumpa resursų problema, ją galima išspręsti elementaria logistika: keletui metų pasikviesti darbuotoją iš užsienio, pavyzdžiui, kito kompanijos padalinio. Tačiau čia verslui iškeltos administracinės kliūtys, kainuojančios ir laiko, ir pinigų. Šiandien užsieniečio profesionalo įdarbinimas praktiškai trunka iki 125 dienų – daugiau nei keturis mėnesius. Toks ilgas laikotarpis verslo netenkina, todėl bendrovės šio modelio atsisako ir bando išsiversti su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Procesą būtina gerokai sutrumpinti ir supaprastinti. 

Spragų piktnaudžiavimui nėra

Žinia, esama baimės, kad suefektyvinus administracinius procesus į Lietuvą ims plūsti trečiojo pasaulio imigrantai. Bijoma, kad jie atims darbo vietas iš už minimumą nenorinčių dirbti lietuvių ir iškreips darbo rinką. Juk šitiek bedarbių!

Ši baimė – nepagrįsta. Dauguma registruotųjų Darbo biržoje negali pasiūlyti rinkai trūkstamų kompetencijų ir jie sudaro visai kitą darbo rinkos dalį. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir užkirsti kelią nekvalifikuotų darbuotojų samdymui iš užsienio sukurtas elementarus saugiklis.

Jei įmonė samdo užsienietį specialistą, algą jam turės mokėti bent 2 kartus didesnę nei vidutinis atlyginimas (Lietuvoje įdarbintų aukštų kvalifikacijos specialistų uždarbis iš trečiųjų šalių turi viršyti 4466 litų per mėnesį). Tad įmanomas tik atvirkštinis procesas – verslininkai samdys esant būtinybei ir tik į tokias darbo vietas, kur darbuotojo gabumai atitinkamai įvertinami pinigais.

Ieškoti direktoriaus – į darbo biržą

Gali pasirodyti keista: dabartinis kelias, siekiant įdarbinti užsienio specialistą, veda per teritorinę darbo biržą. Joje darbdavys turi užregistruoti esamą laisvą poziciją, ir, jei per tris savaites neatsiras tinkamas vietinis profesionalas, gali prašyti suteikti leidimą įdarbinti užsienietį.

Na ir kas, kad šie institucijoje paklausūs aukštos kvalifikacijos specialistai paprasčiausiai nesiregistruoja. Privačios darbdavio pastangos surasti geidžiamą darbuotoją įprastais kanalais – per specializuotas personalo paieškos kompanijas arba skelbimų lentas internete – darbo biržai nieko nereiškia.

Tad darbdavys priverstas bergždžiai eikvoti pastangas vyriausiojo programų inžinieriaus ar kito aukštos kvalifikacijos specialisto paieškoms būtent darbo biržoje. Ir mažiausiai tris savaites laukti – o gal pasiseks.

Šį nesusipratimą reikia pašalinti: tegu Migracijos departamentas, o ne Darbo birža, vertina ar išties darbdavys sąžiningai ieškojo darbuotojo Lietuvoje. Tiesiai Migracijos departamentui, kuris galiausiai ir atsakingas už leidimo dirbti Lietuvoje išdavimą, pateikti įrodymai (darbdavio darbo skelbimas internete, kreipimasis į personalo paieškos kompaniją) sutrumpintų administracinį kelią užsieniečio įdarbinimui.

Pašalinant abejones dėl pigios darbo jėgos antplūdžio galima įdiegti papildomą saugiklį: automatizuotą Sodros įmokų stebėjimo sistemą. Ji užtikrintų, kad įdarbintam aukštos kvalifikacijos specialistui iš užsienio mokamas ne mažiau nei dvigubas vidutinis atlyginimas. Kitu atveju užsienietis neteks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir bus priverstas palikti šalį.

Svarbus ne tik diplomas

Dar viena bereikalinga užkarda, ieškant talentų užsienyje – Darbo biržos įgyvendinama samdomo darbuotojo išsilavinimo patikra. Pagal esamą tvarką iš darbdavio reikalaujama, kad šis pateiktų samdomo darbuotojo diplomo vertinimą, kurį per mėnesį išduoda Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).

Darbo birža ne tik pasisavina teisę už darbdavį nuspręsti, ar jo būsimo darbuotojo išsilavinimas tinkamas, bet ir  beprasmiškai apriboja kriterijus. Juk darbdaviui jo būsimo darbuotojo realūs pasiekimai darbo rinkoje rūpi tiek pat, jei ne labiau, nei akademiniai įvertinimai. Pavyzdžiui, Latvijoje pakanka vietiniam pilietybės ir migracijos reikalų departamentui pateikti oficialią diplomo kopiją.

Mano manymu, netikslinga iš darbdavio reikalauti SKVC pažymos. Neoficiali SKVC nuomonė apie užsieniečio diplomą gali būti naudinga – tegu dėl šio formalumo su centru bendradarbiauja Migracijos departamentas.

Jei SKVC abejoja būsimo darbuotojo įgyto išsilavinimo verte, galima užsakyti pilną diplomo vertinimą. Verslui šioje vietoje reikia palikti laisvės: negi darbdavys norės mokėti dvigubą vidutinį atlyginimą darbuotojui iš užsienio, kurio patirtis ir išsilavinimas to neverti?

Trys mėnesiai ir tūkstančiai litų

Šiandien darbdaviui, kuris siekia savo kompanijoje įdarbinti užsienietį direktorių, šis procesas praktiškai gali užtrukti iki 125 dienų – daugiau nei keturių mėnesių. Dar daugiau nei 5000 litų gali tekti atiduoti teisininkams, kurie padės susitvarkyti su esamomis biurokratinėmis kliūtimis. Tai – išlaidos neįskaičiuojant daugybės valandų, kurias kompanijos darbuotojai sugaiš tvarkydami visus formalumus. Šiandien vien Migracijos departamente prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje gali pragulėti iki dviejų mėnesių. Kasdienėmis sąlygomis per tiek laiko darbuotojas jau būtų susipažinęs su naujomis pareigomis ir visu pajėgumu kurtų pridedamąją vertę, kuri, beje, lieka Lietuvoje.

Šis 125 dienų terminas tiesiogiai priklauso nuo diplomatinio pašto tranzito – užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įteikia mūsų šalies konsulinei atstovybei, ir iš ten dokumentas paštu pasiekia Migracijos departamentą.

Jei toks prašymas būtų perduodamas elektroniniu formatu, nagrinėjimui skirtas laikas galėtų sutrumpėti mėnesiu. Dar vieną mėnesį būtų galima sutaupyti atsisakant darbo skelbimo Darbo biržoje bei SKVC diplomo vertinimo. Taip būtų pasiektas kur kas labiau suprantamas, verslo aplinkai adekvačios trukmės laikotarpis dokumentams sutvarkyti.

Šalies ekonomiką į priekį stumia talentingiausi ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai. Ir nesvarbu kokios tautybės jie bebūtų. Todėl pašalinkime nereikalingas kliūtis ir atverkime kelią Lietuvos progresui.

Susiję straipsniai:

• Ką reikia žinoti nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
• Lietuvos darbo rinka 2024-aisiais: su gerėjančiomis prognozėmis auga ir įmonių optimizmas
• VDI įspėja: nelegalus ir nedeklaruotas darbas užtraukia baudas
• 3 dalykai, kurių reikia idealioms darbostogoms
• Darbuotojo atleidimas savo iniciatyva be jo kaltės: ką būtina žinoti?