Edita Dijokaitė

Klausimas. Sveiki. Kaip pagelbėti valdingai motinai, kuri nenori paleisti savo suaugusio sūnaus? Gyvendamas vienuose namuose negaliu kurti jokio asmeninio gyvenimo. Bet koks atitrūkimas, ar išvažiavimas palydimas priekaištais, kad nevertinu to, ką turiu – tiek namų, tiek pačios motinos. Bet aš negaliu visą laiką būti šalia, juk natūralu, kad atsiranda poreikis savam gyvenimui.

O mama įsivaizduoja gyvenimą ir pramogas tik kartu su manimi. Aš nesakau, kad reikia nutraukti bet kokius ryšius, bet negaliu vaikščioti įsikibęs už rankutės.

Išbandžiau viską: mama su savo draugais susitinka ir bendrauja tik tuomet, kada kompanijoje dalyvauju ir aš, visada kuriamuose planuose kažkur išvažiuoti, eiti į svečius įtraukiamas ir aš. Jeigu atsisakau ir išvykstu savo planais, tuomet ji užsirakina duris, užtraukia užuolaidas ir išjungia

Telefonus – depresija ir gulėjimas lovoje. Suprantu, kad ji vieniša, jau daugybė metų išsiskyrusi, bet kodėl reikia šitaip elgtis.

Ilgą laiką negalėjau bendrauti su draugais, per šventes leisti laika savoje kompanijoje, nes buvau draskomas sąžinės - žinojau, kad ji bus viena namuose, nors progų ir galimybių nelikti vienai tikrai būdavo. Susidaro įspūdis, kad sąmoningai, o gal ir ne, ji bando pririšti mane prie savęs. Jaučiuosi tarsi kažkokia jos antroji pusė.

Santykiai sudėtingi, dažnai konfliktuojame, trūksta pakantumo vienas kitam ir pasakome skaudžių žodžių. Suprantu, kad tokioje situacijoje viena iš išeičių gyventi atskirai. Kažkada užvedžiau tokią kalba, sulaukiau baisinio panikos priepuolio, pykčio ir isterijos protrūkių.

Kaip tvarkyti savo gyvenimą, kaip padėti jai, kad neliktų vieniša ir užsidariusi, kad „nesikabintų“ tik į mane, o jaustųsi pilnaverčiu žmogumi... Bandau rasti žodžių, bet visi jau išnaudoti, o ji būna laiminga tik tuomet, kada viskas klostosi pagal jos planus ir norus.

Atsakymas. Akivaizdu, jog Jūsų mama labai prie Jūsų prisirišusi. Ir daro bene viską, kad kuo ilgiau Jus prie savęs išlaikytų. Veiksmai gali būti sąmoningi arba ne. Negaliu pasakyti kaip yra iš tiesų nepabendravusi su Jūsų mama.

Gali būti, kad iš tiesų ji taip priprato prie Jūsų, kad Jūs jai bene atstojate antrąją pusę. Tai dar labiau sunkina situaciją. Kaip suprantu, Jūsų mama neturi vyro (Jūsų tėčio), bet nežinau, po kokio įvykio ji atsidūrė tokioje situacijoje. Jeigu išsiskyrimas buvo skaudus, tai matyt ir Jus „prarasti“ jai būtų tolygu antram skaudžiam išsiskyrimui, kurio ji galbūt mano, jog neišgyvens.

Gali būti, kad ji nepasitiki savimi, kai lieka viena, todėl jai labai svarbu turėti kažką šalia. Ko gero taip ji jaučiasi saugesnė, ir nesvarbu, kad iš pažiūros ji atrodo valdinga moteris. O būtent šis valdingumo bruožas jai ir padeda geriau manipuliuoti Jumis (sąmoningai arba ne).

Minėjote, kad dažnai dėl mamos atsisakydavote dalyvauti šventėse su draugais. Gali būti, kad ji prie to priprato, ir dabar labai neįprasta, kai Jūs ją iškeičiate į kažką kitą, kai anksčiau atrodydavo, kad Jums visai patinka leisti laiką su savo mama, ir kad Jums nereikia draugų. Žinoma, tai nėra natūralu ir taip neturėtų būti.

Geriausia pagalba Jūsų mamai būtų, jeigu įkalbintumėte (o gal tiesiog užtektų pasiūlyti ir ji iš karto sutiktų?) apsilankyti pas psichologą. Šis specialistas galėtų padėti Jūsų mamai atstatyti pasitikėjimą savimi, susitaikyti su Jūsų poreikiu kurti savo asmeninį gyvenimą, į kurį mama nėra įtraukta, paskatinti ją įsitraukti į socialinius santykius, kad nesijaustų vieniša, ir galbūt išspręsti gerai užmaskuotus sunkumus, apie kuriuos nei Jūs, nei aš dar nežinome. Visiems šiems dalykams pasiekti reikia laiko ir geriausia profesionali pagalba.

Svarbu, kad ir Jūs pats nesijaustumėte kaltas dėl to, kad norite turėti asmeninį gyvenimą. Žinoma, nereikia visiškai apleisti mamos, tačiau neturite jai paskirti savo gyvenimo, kai ji yra pajėgi savimi pasirūpinti.

Siūlyčiau vis dažniau mamai užsiminti apie gyvenimą atskirai. Tokiu būdu ji turės galimybę priprasti prie šios minties. Tuo pačiu pasakykite, kad ji Jums yra tikrai svarbi, tačiau ji privalo Jus paleisti, ir kad Jūs turite teisę kurti asmeninį gyvenimą. Paminėkite, kad Jūs jos nepaliekate, o tiesiog skirsit jai mažiau dėmesio.

Tačiau svarbu, kad Jūs neleistumėte mamai pernelyg kištis į savo asmeninį gyvenimą, nes tuomet Jūsų kuriamas asmeninis gyvenimas taps ir jos gyvenimu. Bandykite pamažu nubrėžti judviejų bendravime ribas, skiriančias Jūsų asmeninį nuo bendro su mama gyvenimo.

Taip pat galite tiesiai šviesiai pasakyti, jog natūralu, kad nevyksta viskas taip, kaip ji nori ir suplanuoja. Juo labiau, kad Jūs irgi esate asmenybė, kuri turi savų planų ir savų norų.

Galite sugalvoti įvairių situacijų, kuriomis paskatintumėte ją dalyvauti įvairioje veikloje. Jeigu ji neina pas drauges, nors yra galimybė, tuomet pakvieskite jos drauges pas mamą į namus. Minėjote, kad ji bendrauja su kitais tik tuomet, kai Jūs būnate šalia.

Tuomet pakvietę drauges pabūkite 5-10 min. kartu, o paskui pasišalinkite. Vargu ar mama išvys drauges. Galbūt taip ji pamažu pripras bendrauti su draugais šalia nesant Jums.

Sėkmės Jums.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus – „mamyčiukas“
• Psichologo konsultacija. Sūnus nepripranta prie gyvenimo atskirai nuo tėvų