Lina Jundulaitė

Atsakymas. Namų palikimas neretai siejamas su naujovėmis, nežinomybe, baime, o kartu ir užkrinta naujos atsakomybės, pareigos – tokios kaip pasirūpinti savimi, susikurti savo erdvę bei vietą tarp naujų žmonių. Nekeista, kad tai kelia daug emocijų. Tačiau čia svarbu, kaip su jomis tvarkomasi. Galbūt vertėtų pasigilinti, kas būtent kelias tokias emocijas?

Dėl ko nerimauja? Kas kelia baimę? Kas trukdo? Jei tokie dalykai kaip triukšmas- galbūt galima pakeisti aplinką, t.y. pasikeisti gyvenamą vietą? Gal nėra vietos- aplinkos, kur jis gali ramiai pabūti? Gal galima rasti kokių nors alternatyvų? O gal nerimas kyla dėl studijų? Galbūt kas nors iš jo šaiposi? Galbūt nepritampa? Galiausiai, reiktų pasigilinti, kas yra namuose tokio, ko nėra ten?

Galbūt jis ne itin noriai apie tai kalbėtų, bet būtų galima pasakyti, kad apie tai galima pasikalbėti su kuo kitu – universitetuose ir kitose mokymosi įstaigose dažniausiai būna psichologai, kurie teikia nemokamas konsultacijas.

Taip pat norisi paskatinti prisiminti, koks sūnus buvo paauglystėje? Ar turėjo draugų? Kokiomis sąlygomis augo? Gal tos pačios neišspręstos problemos tęsiasi ir toliau?

Džiugu, kad rūpinatės sūnumi- jau vien tai, kad čia rašote – rodo jūsų dėmesingumą. Leiskite savo dėmesį jausti ir jam. Pasidomėkite juo. Pasiūlykite savo paramą. Tačiau kartu ir priminkite, kad jam reikia pačiam ieškoti būdų, kaip susikurti ramybę ten, kur jis yra. Skatinti jo paties iniciatyvą padėti sau.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus – „mamyčiukas“
• Psichologo konsultacija. Darbo krūvio ir kokybės derinimas