D. Kanapecko nuotr.

2010 metais Seimui priėmus atitinkamas Darbo kodekso (toliau - DK) pataisas, šita spraga buvo ištaisyta.

Nuotolinio darbo sutartis

Vadovaujantis DK 115 straipsniu, nuotolinio darbo sutartimi reikėtų laikyti darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė (t.y. ne įmonės biure, gamybinėse patalpose ir pan.) darbuotojui priimtinose vietose. Kitais atžvilgiais, nuotolinio darbo sutartis niekuo nesiskiria nuo kitų darbo sutarčių rūšių.

LR Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarime Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ numatyta galimybė darbuotojui su darbdaviu pasirašyti ir mišrios prigimties darbo sutartį. Pasirašęs tokią sutartį, joje numatytomis sąlygomis, darbuotojas galėtų dirbti ir namuose, ir darbovietėje (pvz. biure). Sutartyje gali būti aptarti sugrįžimo dirbti visą darbo laiką darbovietėje atvejai.

Nuotolinio darbo sutartis gali būti sudaryta šalių susitarimu, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant nuotolinio darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant jau sudarytą darbo sutartį). Pastebėtina, kad darbuotojo atsisakymas sudaryti nuotolinio darbo sutartį negali būti teisėta priežastis nutraukti jau sudarytą kitos rūšies darbo sutartį ar pakeisti darbo sutarties sąlygas.

Nuotolinės darbo sutarties sąlygos

Pasirašydami nuotolinio darbo sutartį, darbuotojas ir darbdavys turi papildomai susitarti ir sutartyje įtvirtinti darbo vietą (adresą), kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas, kokios darbuotojui darbdavio bus suteiktos darbui naudoti darbo priemonės, kokia bus aprūpinimo jomis tvarka, bei darbuotojo atsakomybė už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojas gaus kompensaciją už išlaidas, susijusias su jo darbu, darbo priemonių įsirengimu ir naudojimu.

Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą, šio atsiskaitymo tvarka. Darbuotojo kontrolė yra būtina siekiant užtikrinti sklandų įmonės darbą.

Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, kurį darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats (dirbtas ne darbovietėje darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, ne taip, kaip nustatyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje). Pažymėtina, kad lyginant su kitomis darbo sutarčių rūšimis, tai gana unikali sąlyga. Kaip taisyklė, darbo laiką, jo pradžią ir pabaigą, apsprendžia darbdavys, o ne darbuotojas. Nuotolinių darbo sutarčių atveju, darbuotojas turi plačią diskrecijos teisę.

Be aukščiau paminėtų sąlygų, nuotolinio darbo sutartyje turi būti įtvirtintos ir kitos sąlygos, kurios privalomos visoms darbo rūšims, o būtent:

- įtvirtintos darbo funkcijos, kurias privalės atlikti darbuotojas,  t. y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba tam tikras pareigas;

- darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.).

Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.).

Reikalavimai darbo vietai, priemonėms ir kiti aspektai

Aplinkybė, kad darbuotojas dirba namuose, neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti, jog darbo vieta ir darbo priemonės atitinka reikalavimus. Visais atvejais, darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Taip pat darbdavys privalo apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga.

Tačiau pareigą užtikrinti saugų darbą turi ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas. Darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo darbuotojo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu.

Jeigu dirbama naudojant informacines technologijas (kompiuterį, telefoną ir panašiai), darbdavys atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga. Sudarydamas nuotolinio darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojui, dirbančiam ne darbovietėje, netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. Darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo, jeigu darbuotojas visą darbo laiką dirba ne darbovietėje.

Kad darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, nebūtų izoliuotas nuo kitų įmonės darbuotojų, darbdavys jam sudaro sąlygas bendradarbiauti su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais, gauti iš įmonės informaciją. Darbuotojų atstovai informuojami apie darbuotojus, dirbančius pagal nuotolinio darbo sutartį.

Pažymėtina, kad darbas pagal nuotolinio darbo sutartį nesukelia jokių darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo apribojimų, neriboja kitų darbuotojo darbo teisių.

Apibendrinant galima teigti, kad darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinę darbo sutartį, užima kiek išskirtinę padėtį, lyginant su darbuotojais dirbančiais pagal standartines darbo sutartis, t.y. tais, kurie darbo funkcijas atlieka tik darbovietėje. Tokio darbuotojo teisinis statusas jau apima ir elementus (galimybė savarankiškai planuoti darbo laiką, galimybė nesilaikyti įmonės darbo tvarkos taisyklių nuostatų ir kt.), būdingus savarankiškai dirbantiems asmenims (pvz. pagal verslo liudijimus).  

Susiję straipsniai:

• Neterminuota darbo sutartis ramybės šeimai neužtikrina
• Teisinė konsultacija. Darbo sutartis baigsis anksčiau nei gims vaikas. Ar gausiu pašalpą?
• Teisinė konsultacija. Darbo sutarties nutraukimas nesuėjus išbandymo terminui
• Teisinė konsultacija. Darbo sutarties nutraukimas savo noru
• Mokymosi atostogos, nepasirašyta darbo sutartis ir atostoginiai