Henrieta Valatkevičiūtė

Grįžusi beveik po metų neišdirbau nei mėnesio ir noriu išeiti iš darbo, nes gavau geresnį pasiūlymą. Ši įmonė neturi mano ranka pasirašytos darbo sutarties, nors Sodroje mano darbo vieta užfiksuota.

Per tuos metus manęs nebuvo atleidę. Sakykite, ar įmonė galėjo mane išleisti tokiom ilgom mokymosi atostogom, ar jos yra apmokamos ir kiek gali trukti iš tikrųjų? Ar galima tokia situacija, kad jie neturi mano ranka pasirašytos darbo sutarties (Jie man darbo sutartį davė tik po metų kaip grįžau, bet ant jos nepasirašiau)?

Ar aš galiu išeiti iš darbo per 3 darbo dienas? Ar man reikia atidirbti 14 darbo dienų, kai yra tokia situacija? Dar žinau, kad aš turiu keletą dienų atostogų? Kaip skaičiuojami atostoginiai? Ir ar jie man privalo juos išmokėti man išeinant?“ – klausia Verslosavaite.lt skaitytoja, atsako teisės firmos „Amber law“ teisininkė Henrieta Valatkevičiūtė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 181 straipsnis numato mokymosi atostogų suteikimo tvarką ir sąlygas. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

 1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui;

2) įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai;

3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų; 

5) valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui. Mokymosi atostogoms suteikti nepakanka darbuotojo prašymo, dar reikia pateikti atitinkamos švietimo įstaigos pažymą apie egzaminų, įskaitų, kitų užsiėmimų datas (mokymosi planai, tvarkaraščiai ir pan.).

Taigi, jei atostogos klausimo autorei buvo suteiktos pagal mokymosi įstaigos pažymą ir laikantis minėtos mokymosi atostogų trukmės (t.y. nebuvo suteikta daugiau atostogų nei numatyta minėtose darbo kodekso nuostatose), viskas yra tvarkoje. Dėl mokymosi atostogų apmokėjimo – tai priklauso nuo to, ar darbuotojas mokosi savo iniciatyva, ar įmonės siuntimu.

Pastaruoju atveju už mokymosi atostogų laiką įmonė moka darbuotojui ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, jei darbuotojas mokosi savo iniciatyva – už mokymosi atostogų laiką mokama pagal šalių susitarimą (taigi, galimas atvejis, kad už šias atostogas darbuotojui iš viso nėra mokama).

Dėl darbo sutarties formos. DK 99 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sudarymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, t.y. darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo dydžio, mokėjimo tvarkos). Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad darbo sutartis privalo būti sudaroma raštu 2 egzemplioriais. Taigi, darytina išvada, kad negali būti tokia situacija, jog darbuotojas dirba įmonėje nepasirašęs darbo sutarties.

Faktas, kad klausimo autorė įregistruota Sodroje, nėra pakankama informacija konstatuoti, kokios yra tokios situacijos pasekmės (reiktų žinoti, ar darbdavys mokėjo už darbuotoją mokesčius ir pan.).

Be abejo, tai, kad nėra pasirašytos darbo sutarties, automatiškai nereiškia, kad darbo santykių išvis nėra ir nebuvo. Iškilus ginčui, darb0o santykius klausimo autorė galėtų įrodinėti visomis galimomis priemonėmis (liudytojų parodymais, gautomis iš darbdavio išmokomis, darbdavio administracijos raštais dėl darbuotojo ar rezoliucijomis ant darbuotojo prašymų ir pan.). Bet kokiu atveju, atsakomybė už darbo sutarties su darbuotoju nepasirašymą atsako darbdavys.

Dėl išėjimo iš darbo. DK 127 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad  darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Taigi, DK kaip ir numato, jog darbuotojas privalo įspėti darbdavį iki darbo sutarties darbuotojo pageidavimu nutraukimo likus ne mažiau kaip 14 dienų.

Tačiau, turint omenyje, jog ši norma yra labiau darbdavio interesų apsauga, galima situacija, jog darbuotojo ir darbdavio susitarimu darbo sutartis gali būti nutraukta ir nepraėjus 14 dienų po įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Kitaip tariant, jei darbdavys neprieštarauja, klausimo autorė gali išeiti iš darbo ir neatidirbus 14 dienų po įspėjimo apie išėjimą iš darbo.

Dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir atostoginių skaičiavimo. Pagal DK 166 straipsnį darbuotojui už išdirbtus metus darbovietėje priklauso 28 kalendorinės dienos apmokamų atostogų. Kasmetinėms atostogoms yra skaičiuojamas darbo stažas. Į metus, už kuriuos suteikiamos 28 dienos kasmetinių atostogų, yra įskaitomi šie laikotarpiai:

1) faktiškai dirbtas laikas;

2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;

3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;

4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;

5) mokamos kasmetinės atostogos;

6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;

7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems;

8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;

9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;

10) teisėto streiko laikas;

11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. Pagal DK nuostatas, neapmokamos mokymosi atostogos į šį stažą nėra įskaičiuojamos. Todėl šiuo atveju kasmetinių atostogų trukmė turi būti skaičiuojama tik už faktiškai klausimo autorės išdirbtą laiką (kiek suprantu, maždaug už tris mėnesius, tai būtų apytiksliai apie savaitę).

Išeinant iš darbo darbuotojas turi dvi galimybes: arba panaudoti nepanaudotas atostogas nukeliant tam laikotarpiui atleidimo datą, arba gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių, mokant už šias atostogas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Luditinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas pagal 3 paskutinių mėnesių, einančių prieš kompensacijos mokėjimą, darbo užmokesčių vidurkį. Jei klausimo autorei, pagal minėtas nuostatas priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, kompensacija jai privalo būti išmokėta ne vėliau kaip atleidimo dieną.   

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa  ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt 

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas