Edita Dijokaitė

Jau išbandžiau viską ir gražiuoju ir piktuoju, jam tas pats, jau kaip pradeda žviegt, krinta ant žemės, voliojasi, žviegia kol gauna ko nori, o jei negauna tai kokias 20 min isterikuoja.

Nežinau ko ir griebtis, baisu jau kur jį vestis ar išeit kur nors su juo. Kad ir šiandien, nuėjau į parduotuvę ir ten kur būna tokie vaikams maži vežimėliai, pasiėmė jį, o kai išeit reikia nepaleidžia ir viskas, vešis namo.

Žviegiantį nusinešiau laukti „mikriuko“, tik paleidžiu – bėga to vežimuko. Tampiau aš ten jį laikiau, žviegimas, isterija, krinta ant žemės, žmonės žiūri, nors imk ir verk, kur dėtis, ką daryti tokioje situacijoje?

„Mikriuke“ visą kelią praverkė. Išlipome eiti namo, pas mane pilnos rankos maišų, o jis opa ir viskas... Sakau neimsiu, tai eina viduriu gatvės, neklauso, sakyk ką nori, atrodo specialiai daro, kad tik savo pasiektu.

Tai už kapišono pagriebiau, pliaukštelėjau per užpakalį (žinau, kad mušimas negerai, bet kad jau iš kantrybės išvedė, visą dieną taip elgdamasis) ir parsitempiau... O pro langą kažkoks vyras jau rėkia ant manes, grasina vaikų teisėm...

Apskritai dabar vaiko pirštu paliesti neįmanoma, nes tuoj kokia bobule ir grasina: aš tau vaikų teises iškviesiu, kokia tu mama... O pačios kaip augino??? Kiekvienas vaikas žinojo kas yra beržinė košė, o dabar jau net per užpakalį pliaukštelt negalima.

Tai paskui ir tie vaikai paaugę grasina tėvams, jei nenupirksi man to, ar neduosi ano, tai pasiskųsiu mokykloj, kad tu mane muši, kad ir to nėra... O paskui visokios vaikų teisės eina ir grasina, kad atims vaikus...

Tai ką man daryti? Kaip susitvarkyti tokioje situacijoje? Padėkite, nes tikrai galima išprotėti nuo tokių isterijų kiekvieną dieną...

Atsakymas. Visi žmonės vystydamiesi pergyvena amžiaus tarpsnių krizes. Tai neilgai trunkantys tam tikro vystymosi periodai. Skirtingai nuo trauminių krizių, jos yra būtinos formuojantis normaliai asmenybei.

Šios krizės gali kilti pereinant žmogui iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą, ir yra susijusios su kokybiniais socialinių santykių, veiklos ir sąmonės pokyčiais.

Panašu, kad šiuo metu jūsų vaikas išgyvena pirmųjų gyvenimo metų krizę. Vaiko perėjimas į naują amžiaus tarpsnį dažnai yra susijęs su ryškiais prieštaravimais tarp anksčiau susiklosčiusių tarpusavio santykių su aplinkiniais žmonėmis ir padidėjusių vaiko fizinių ir psichologinių galimybių.

Anksčiau jūsų vaikas buvo visiškai priklausomas nuo jūsų, o dabar jis įgyja daugiau gebėjimų ir galimybių.

Vaikas jau turi savo autonominę kalbą, o dėl jos kylantis nesupratimas tarp vaiko ir tėvų sukelia vaiko nepasitenkinimą. Ko gero dėl to jūsų vaikas pradeda protestuoti, priešintis, nesivaldyti.

Kai jūs vaikui ko nors neleidžiat arba jo nesuprantat, apimtas stiprios emocinės būsenos jis krenta ant grindų, ima rėkti, daužo kojomis grindis. Ko nors draudimas vaikui sukelia regresiją ir vaikas tarsi sugrįžta į jaunesnį amžių.

Šie reiškiniai rodo, kad jūsų vaikas perėjo į naują kokybinį valingų veiksmų etapą. Tokios vaiko reakcijos, jei vaikas netinkamai auklėjamas, gali reikštis labai stirpiai.

Amžiaus tarpsnių krizės teigiamai veikia asmenybės brendimą, nors bendrauti su vaiku tuo momentu ir gana sunku. Galiu paguosti, tokie vaiko priepuoliai krizei baigiantis turėtų išnykti.

Suprantu, kad šiuo metu jums sunku, tačiau stenkitės suprasti savo vaiką (jis pats sąmoningai nesuvokia visų jame vykstančių pokyčių), ir toliau rodykite jam dėmesį, švenumą. Suteikite jam autonomijos, leiskite jam pačiam ką nors nuspręsti.

Pavyzdžiui, parduotuvėje kartu apsipirkinėdami draugiškai su juo pasitarkite, leiskite jam išrinkti kokios rūšies pieną tą dieną pirksite ar kokį kitą produktą. Tai bus naudinga vaiko vystymuisi ir galbūt sumažins isterijos priepuolių dažnį.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus – „mamyčiukas“
• Psichologo konsultacija. Sūnus nepripranta prie gyvenimo atskirai nuo tėvų