reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2010 09 24, 09:31
Profesorius: „Greituosius kreditus siūlančios bendrovės – paskolų rykliai“

Image
Verslosavaite.lt nuotr.
Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui lyg grybai po lietaus pradėjo dygti įvairios bendrovės siūlančios greituosius vartojimo kreditus – mikropaskolas, kuomet per kelias minutes ir be jokio turto įkeitimo gali pasipildyti ištuštėjusią piniginę.

 

Pavarčius pastarųjų dienų žiniasklaidos priemones gali perskaityti ne vieną istoriją, kuomet kelis šimtus litų pasiskolinęs žmogus po kelių savaičių turi gražinti tūkstančius ir nelabai suvokia, kodėl gražintina pinigų suma taip ženkliai išaugo.

reklama

 

„Užsienyje greituosius kreditus siūlančios bendrovės jau kuris laikas dėl milžiniškų palūkanų normų vadinamos paskolų rykliais“, - sako Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Finansų katedros vedėjas profesorius Arvydas Paškevičius.

 

Jis pateikia ir konkretų pavyzdį, kuomet vienoje iš Lietuvoje veikiančių bendrovių pasiskolinus 500 litų, po penkių dienų reikia gražinti 545 litus – palūkanos 9 procentai per 5 dienas. Metinė palūkanų norma būtų 657 procentai. Pasižvalgius į užsienio valstybes, Lietuva nėra išskirtinė. Užsienyje tokių bendrovių metinė palūkanų norma taip pat svyruoja nuo 300 iki 1000 procentų.

 

„Jei greituosius vartojimo kreditus teikianti bendrovė būtų bankas, ji privalėtų viešai skelbti palūkanų normą. Tuomet pinigų norintis pasiskolinti žmogus tikriausiai rimtai susimastytų, ar verta skolintis, o kai kurie gal nuspręstų nesiskolinti, – įsitikinęs VU TVM profesorius A. Paškevičius.

 

– Tačiau greituosius kreditus teikiančioms bendrovės neprivalo skelbti palūkanų normos. Priešingai nei bankų jų niekas nekontroliuoja, o atsakingos jos yra tik pačios prieš save – tiksliau Lietuvos greitųjų vartojimų kreditų asociacijai, kurią pačios įkūrė ir kurios narės yra“.

 

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija skelbia, jog jos nariai per trejus metus išdavė kreditų už 50 mln. litų, o pradelsti įsiskolinimai šiuo metu siekia 9 mln. litų. Vidutinė suma, kurią vartotojas skolinosi iš greitųjų vartojimo kreditų bendrovių, buvo apie 450 litų.  

 

„Tokių mažų greitųjų paskolų neteikia joks šalies bankas. Kodėl? Jiems paprasčiausiai neapsimoka. Paskolų suma yra maža, o rizika pernelyg didelė“, – paaiškina VU TVM Finansų katedros vedėjas prof. A. Paškevičius.

 

Jei greitai prireikia kelių šimtų litų, jis pataria naudotis kreditinėmis kortelėmis, kurios išdavimo metu bankas nustato kredito limitą.

 

„Priklausomai nuo susitarimo su banku, vartotojas numatytą laikotarpį gali skolintis nemokamai, tai reiškia, kad už panaudotą kreditą kurį laiką nereikia mokėti palūkanų. Aišku, priešingai nei greitieji kreditai, banko kreditinė kortelė nėra išduodama per kelias minutes nemačius žmogaus, neišsiaiškinus jo galimybių gražinti pasiskolintą sumą. Ir, aišku, turint kredito kortelę reikia mokėti metinį jos išlaikymo mokestį bankui“, – sako VU TVM prof. A. Paškevičius.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama