Pinigai

„Balandžio 1-ąją įsigaliojęs vartojimo kreditų įstatymas asociacijos nariams nebuvo naujiena. Asociacijos nariai jau įstatymo projekto svarstymo stadijoje ėmėsi visų veiksmų, kad vykdoma veikla atitiktų būsimo įstatymo reikalavimus - pagal naujas nuostatas parengė vartojimo kredito sutartis, naujai įvertino klientų aptarnavimo principus, mokumo vertinimo ir skundų nagrinėjimo tvarkas, - sakė asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė. – Šiuo metu jau daugiau kaip pusė asociacijos narių įregistruoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo kredito davėjų sąraše.“

„Vos ilgiau nei du mėnesius gyvuojantis įstatymas pakeitė smulkiųjų vartojimo kreditų rinką,- sakė naujasis asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas. – Deja, iki tol veikę rinkos savireguliacijos principai šiuo metu išsikraipė. Iki priimant įstatymą, rinkoje dėl konkurencijos mažėjo palūkanų norma už teikiamus smulkiuosius vartojimo kreditus, tačiau įsigaliojus įstatymui, daugelis rinkos dalyvių ją „užfiksavo“ ties aukščiausia įstatymo leistina riba“.

„Įstatymas vartotojus verčia skolintis daugiau nei jiems galbūt reikia ir ilgesniam laikui, nei jiems reikia, nes tik didesni ir ilgesnio termino kreditai telpa į Vartojimo kredito įstatyme numatytus 250 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos „rėmus“, - sakė L.Valickas.

„Smulkiųjų vartojimo kreditų rinkoje sąvoka „smulkusis“ gali išnykti arba įgauti naują prasmę -  paskolų sumos didėja, ir šiandien pasiskolinti kelis šimtus litų daug sudėtingiau nei prieš įsigaliojant Vartojimo kredito įstatymui, - sakė L.Valickas.

- Šiandien daugelio įmonių mažiausia skolinama suma – 300 litų, tuo tarpu prieš įstatymo įsigaliojimą buvo galima pasiskolinti ir 5 litus. Taip pat ilgėja ir skolinimo terminai - jei prieš įstatymą vartotojams buvo suteikta galimybė pasiskolinti kelioms dienoms, dabar kreditai suteikiami mažiausiai kelioms savaitėms“.

Tuo pačiu, Vartojimo kredito įstatymas rinkoje įnešė tvarkos bei aiškumo, reglamentavo vartojimo kredito gavėjo informavimą, standartinės informacijos pateikimą, galimybę grąžinti kreditą anksčiau laiko, įtvirtino atsakingo skolinimosi principą bei kitas vartotojų teises apsaugančias nuostatas.

„Asociacija nuo pat įsikūrimo savo veikloje akcentavo skaidrumą ir atsakingą skolinimąsi,- sakė asociacijos direktorė K.Nemaniūtė. – Tai, kad per metus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gaudavo vos vieną-kitą skundą dėl asociacijos narių, tik patvirtina, jog einame teisinga kryptimi kurdami  abipusiai naudingus santykius tarp smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių ir vartotojų, kurie supranta smulkiųjų vartojimo kreditų paslaugų esmę ir yra pajėgūs įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus“.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai priklauso 16 bendrovių.

Susiję straipsniai:

• Kaip „greitieji kreditai“ įtraukia į skolų liūną?
• Siekia uždrausti greitųjų kreditų reklamą
• Kokiais tikslais lietuviai ima greituosius kreditus?
• Vėluojančiųjų grąžinti kreditą pernai sumažėjo triskart
• Profesorius: „Greituosius kreditus siūlančios bendrovės – paskolų rykliai“