reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2015 04 24, 16:58
Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko

Renata Jančiauskienė
Renata Jančiauskienė
Valstybinis turtas gali būti perleidžiamas privačiam savininkui už pinigus, čekius arba nemokamai. Dauguma žmonių gyvena valstybiniuose butuose, namuose ar kitokiuose pastatuose nuomotojo sąlygomis, tačiau retas žino, kada įgaunama nuosavybės teisė į šį turtą.

 

Viešoji teisė nustato skirtingus tokių objektų nuosavybės perleidimo įgyvendinimo būdus ir tvarką. Kada asmuo įgauna nuo-savybės teisę į valstybinį turtą? Kaip vyksta privatizavimo procesas? Kas turi teisę privatizuoti?

reklama

 

Apie tai pokalbis su „TEISĖS TARNAI” verslo teisės skyriaus atstove Renata Jančiauskiene.

 

Kaip vyksta valstybinio turto privatizavimo procesas privačiam asmeniui?

 

Valstybinio turto privatizavimas gali būti vykdomas įvairiais būdais: kaip viešas konkursas, viešas aukcionas, tiesioginės derybos, nuoma su išsipirkimu ir kt.

 

Fizinių asmenų nuosavybės teisė į valstybinį turtą yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą.  Skirtingai nei privati nuosavybė, valstybės nuosavybė gali būti perleista tik privatizavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme nustatytos sutarties pagrindu.

 

Fiziniams asmenims, pageidaujantiems privatizuoti valstybės būstą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir jų dalį, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Ypač svarbus yra naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas, t. y. nuomos sutarties ar kitokiu pagrindu.

 

Valstybės gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai gali būti privatizuojami tik už Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą. Yra atvejų, kai privatizavimo objektas ir žemės sklypai dėl įsakmaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti vieną sutarties dalyką.

 

Pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybės nuosavybės teise priklausantis pastatas, statinys ir įrenginys nustatyta tvarka gali būti perleidžiamas kartu su šiems pastatams, statiniams ir įrenginiams priskirtu žemės sklypu.

 

Kokie įstatymai reglamentuoja valstybinio turto privatizavimą? Kokios yra lengvatinės sąlygos?

 

Valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarką, taip pat apibrėžia sąlygas, kokios gyvenamosios patalpos, pagalbiniai ūkio paskirties pastatai ir jų dalis pagal šį įstatymą gali būti įsigyjami, kokios suteikiamos lengvatos, kas turi teisę jas pirkti ir pan.

 

Savivaldybės gyvenamosios patalpos yra privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, savivaldybių pirkimo–pardavimo sutartys gali būti sudaromos, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo bei yra sumokėtos nustatyto dydžio įmokos, tačiau nesudarytas pirkimo sandoris.

 

Kita lengvatinė sąlyga yra tada, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba kuriuos ruošiamasi iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų sąrašą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Taip pat atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu, bei kitais atvejais.

 

Ar po pagrindinio nuomininko mirties ar jam išvykus, jo giminaičiams suteikiama teisė privatizuoti valstybinį turtą?

 

Taip, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, mirus pagrindiniam buto nuomininkui, likę gyventi šeimos nariai, kurie ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, pirmiausia, privalo per du mėnesius po nuomininko mirties informuoti apie tai nuomotoją ir pristatyti jam dokumentus dėl pagrindinio buto nuomininko pakeitimo.

 

Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešeriems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.

 

Pabrėžtina, kad laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamas gyvenamąsias patalpas visam išvykimo laikui paliekama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui: išvykusiems gydytis, mokytis, į ilgalaikę komandiruotę į užsienį, išvykusiems eiti globėjo ar rūpintojo pareigų, vaikams, atiduotiems į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui (visą vaikų ten buvimo laiką), pašauktiems į privalomąją karo tarnybą ar tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniame vienete, suimtiems (visą tardymo ir teismo laiką).

 

Pasibaigus numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius, o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą. Tai reškia, kad praranda teisę ir į gyvenamosios patalpos išpirkimą (privatizavimą).

 

Ką būtina žinoti apie bendros nuosavybės dalies privatizavimą?

 

Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės. Pavyzdžiui, bendradarbučio kambariai esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve yra priskiriami greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams. Taip pat, gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus) priskiriami šių patalpų bendraturčiams.

 

Svarbu pabrėžti, kad per 60 procentų fiziškai susidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys, butai, jeigu šių remontas ar rekonstrukcija valstybei yra ekonomiškai nenaudingi, priskiriami jų nuomininkams, jeigu jie yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus.

 

Kokios yra socialinio būsto nuomininkų pareigos?

 

Naujasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato pareigą savivaldybių socialinio būsto nuomininkams ir kartu su jais gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Pabrėžtina, kad socialinio būsto nuomos sutartys su nuomininkais, nedeklaravusiais turto (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, yra nutraukiamos. Tai reškia, kad  yra panaikinama teisė į gyvenamosios patalpos išpirkimą (privatizavimą).

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama