2009 01 08, 11:52
Atleidimas iš darbo nedarbingumo laikotarpiu

Image
Klausimas. Darbuotojas dirba jau 2 metai pagal neterminuotą darbo sutartį vairuotoju. Sumažėjus darbų apimčiai vairuotojui darbo neliko, bet jam buvo pasiūlytas kitas darbas, nesumažinant darbo užmokesčio. Nesutiko, parašė tai raštu, liko vienas kelias – palikti darbą.

 

Parašė pareiškimą tą pačią dieną (be 14 dienų atidirbimo), kad atleistumėme iš darbo, ir po kelių valandų gavau telefoninį skambutį, kad turi nedarbingumo lapelį.

reklama

 

Kaip pasielgti? Ar galima atleisti iš darbo tokiu atveju, ar reikia laukti, kada baigsis jo nedarbingumo lapelis, ir kaip tada su pareiškimu... Į skaitytojos klausimą atsako teisės firmos „Amber Law“ teisininkė Henrieta Valatkevičiūtė.

 

Atsakymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnio nustatyta tvarka.

 

Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, tačiau jis raštiškai pareiškė nesutinkąs su perkėlimu į kitą darbą, darbdavys turėjo teisę pasibaigus įspėjimo laikotarpiui nutraukti darbo sutartį su šiuo darbuotoju.

 

Tačiau vadovaujantis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu.

 

Todėl atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva pagal 129 straipsnį darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu negalima.

Iš aprašytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog šioje situacijoje darbuotojas, nesutikęs su perkėlimu į kitą darbą, parašė prašymą atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva, t. y. pagal DK 127 straipsnį.

 

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju (DK 127 straipsnio 1 dalis).

 

Šiuo atveju darbuotojas pats pasirinko darbo sutarties nutraukimo datą, nelaukiant, kol sueis minimalus 14 (keturiolikos) dienų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu terminas.

 

Todėl galima būtų teigti, jog jis neteko teisės pasinaudoti DK 127 str. 4 dalyje numatyta teise atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos (1999 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/1999: „pasinaudoti (...) teise per tris dienas atšaukti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo darbuotojas gali tik tuo atveju, jeigu jis laikėsi (...) nustatytos išankstinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą tvarkos.

 

Kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą, ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos“.

 

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformavęs praktiką dėl DK 131 straipsnio taikymo: „DK 131 straipsnio 1 dalis (draudimas įspėti ir atleisti darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu) taikoma tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikoma, kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais, kaip kad ir šiuo konkrečiu atveju, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu“ (2004 m. birželio 23 dienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2004 m.).

 

Todėl šiuo atveju darbdavys turi teisę atleisti šį darbuotoją nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, nepaisant to, kad atleidimo iš darbo diena yra laikino darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu.

 

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

 
www.amberlaw.lt

 


Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Į viršų

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: