Po sprendimo leisti gyventojams atsiimti dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, daugelis suskubo pasinaudoti šia galimybe. Vis dėlto dalis žmonių pinigus atsiėmė neturėdami aiškaus plano, kur juos panaudos – lėšos tiesiog liko einamosiose sąskaitose. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad sprendimus dėl pensijos santaupų ne visada lemia konkretūs finansiniai tikslai. Kartais juos paskatina noras sumažinti neapibrėžtumo jausmą ar elgtis taip, kaip elgiasi aplinkiniai.

Drabužiai ir avalynė, elektronika bei grožio prekės – populiariausi Lietuvos gyventojų pirkiniai internete, rodo „Swedbank“ inicijuota reprezentatyvi apklausa. Visgi draudimo duomenys rodo, kad internetinis apsipirkimas susijęs ne tik su patogumu – gyventojai kreipiasi dėl nepristatytų ar pristatymo metu sugadintų prekių, tačiau problemos čia nesibaigia.

Panašu, kad Lietuvoje prasideda kitas pensijų reformos etapas. Pirminės emocijos atslūgo, o gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų kaupimo, pastebimai sumažėjo. Per antrąjį šių metų ketvirtį prašymų nutraukti kaupimą buvo gauta apie 5 kartus mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį, rodo bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ duomenys.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja „Sodros“ nedarbo išmokų tvarka – keisis maksimalios ir minimalios išmokų ribos, išmokai gauti reikalingo stažo apskaičiavimo metodika bei kitos sąlygos. Didžiausią naujosios tvarkos poveikį pajus gyventojai, kurie dažnai naudojasi bedarbio statusu, taip pat daugiau uždirbantys asmenys.

Ekonomistams vis dažniau kalbant apie galimą Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų didinimą birželį, daliai būsto paskolų turėtojų vėl gresia padidėjusios mėnesinės paskolų įmokos. Nors galutinis sprendimas priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų, infliacijos rizikų ir situacijos Artimuosiuose Rytuose, gyventojams verta iš anksto pasiruošti galimiems pokyčiams, sako „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.

Versle pelnas dar negarantuoja finansinio stabilumo. Praktikoje net ir pelningai veikiančios įmonės gali susidurti su situacija, kai sąskaitoje tiesiog pritrūksta pinigų kasdienėms išlaidoms – atlyginimams, mokesčiams ar atsiskaitymams su tiekėjais. Todėl vienas svarbiausių verslo stabilumo rodiklių yra ne tik pelningumas, bet ir gebėjimas valdyti apyvartinį kapitalą bei pinigų srautus.

Prasidedant brandos egzaminų sesijai ne visi abiturientai žino, ką ir kur norėtų bei galėtų studijuoti. Šiandien pasirinkimas dar sudėtingesnis – kam ir kaip ruoštis dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje?

Lietuva jau šiais metais pasivys, o kitąmet – aplenks „PIGS“ šalis (Portugaliją, Italiją, Graikiją ir Ispaniją) pagal BVP vienam gyventojui rodiklį. Tai įspūdingas rezultatas, turint omenyje, kad prieš 30 metų atotrūkis tarp Lietuvos ir šių Pietų Europos valstybių siekė net aštuonis kartus. Kitaip tariant, per vienos kartos laikotarpį Lietuva iš postsovietinės, nuo Vakarų Europos gerokai atsilikusios ekonomikos tapo šalimi, kuri jau lipa ant kulnų senosioms Europos Sąjungos narėms.

Lietuvos ekonomika nerodo nuovargio ženklų – pirmąjį šių metų ketvirtį BVP buvo 2,5 proc. didesnis nei prieš metus, o šis augimas šiemet dar paspartės. Lietuvos ekonomika yra penktadaliu didesnė nei buvo šio dešimtmečio pradžioje ir savo augimu lenkia beveik visas šio regiono valstybes. Kodėl tokiame kontekste šią savaitę pasirodė naujienos, statančios Lietuvą į skurdžiausių Europos valstybių kampą?

Ar esate girdėję stereotipą, kad lietuviai neskiria pakankamai dėmesio savo išvaizdai? Naujausi tarptautinio „DPD“ „E. Barometro” tyrimo duomenys rodo, jog mados prekės – naujas lietuvių DNR. Apklausa atskleidė, kad net 71 proc. apsiperkančiųjų internetu įsigyja mados prekes, o tai gerokai viršija tiek Baltijos šalių, tiek Europos vidurkį.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą kainos padidėjo 1,6 procento, o nuo metų pradžios kainos jau daugiau nei 4 procentais. Kiek dar didės infliacija, kokias pasekmes tai turės gyventojų vartojimui bei kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė?

Vestuvės, medaus mėnuo ar svajonių kelionė dažnai tampa vienais didžiausių gyvenimo įvykių, kuriems planuojamos solidžios išlaidos. Kainoms augant vis daugiau žmonių pasvarsto dalį šių išlaidų finansuoti vartojimo paskola. Ar toks sprendimas finansiškai logiškas, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nemažinti palūkanų normų – jos nesikeičia nuo praėjusių metų vasaros ir siekia 2 proc. Tokį sprendimą lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika bei noras pasilikti erdvės palūkanų normų mažinimui, jei įvyktų kažkas nemalonaus ir netikėto.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl vilnija Jeffrey Epsteino vardas. Diskutuojami jo nusikaltimai, svarstomas nebaudžiamumas, rekonstruojami ryšiai, keliami klausimai kas ką žinojo, kas dalyvavo, kas tylėjo, kas galbūt naudojosi. Žiniasklaidoje rengiami debatai, akademiniuose sluoksniuose analizuojami asmeniniai tinklai, įtakos mechanizmai, reputacijos valdymas, galios cirkuliacija.

Finansinė pagalvė daugeliui tapo neatsiejama asmeninių finansų dalimi, tačiau klausimas, kiek jai iš tiesų pakanka skirti, ne visada turi vienareikšmį atsakymą. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad finansiniam saugumui pakanka atidėti iki penktadalio pajamų.

Metų pradžia daugeliui verslų yra planų, biudžetų ir naujų ambicijų užsibrėžimo metas. Įmonės vertina praėjusių metų rezultatus, perdėlioja prioritetus, kalba apie efektyvumą, plėtrą ir kaštų kontrolę. Draudikai pastebi ir nieko gero nežadančią tendenciją − jei praėjusiais metais nebuvo didesnių įvykių ar žalų, metų pradžioje dalis verslų yra pasiruošę taupyti draudimo sąskaita.

„Labai liūdna matyti verslus, kurie neturi kūrybos. Tai dažnai būna jau didelės, peraugusios organizacijos, kurioms vadovauja technokratai be sparnų, be polėkio", – teigia verslininkas Gediminas Kvietkauskas, patenkantis į turtingiausių lietuvių 500-uką. Filologas pagal pašaukimą ir inžinierius pagal išsilavinimą verslą laiko kūrybiniu projektu, nes ten, kur nėra kūrybingumo, nėra laisvės kilti aukščiau.

Autoritariniai režimai išsilaiko tol, kol žmonėms užtenka duonos ir žaidimų. Tačiau kai duonos pradeda trūkti – žmonės pradeda reikalauti ne tik jos, bet ir laisvės, o tai dažnu atveju lemia režimo žlugimą. Iranas šiandien yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip ekonominiai sunkumai ir politiniai suvaržymai gali tapti katalizatoriumi masinei visuomenės reakcijai.

Savaitgalį įvykusi D. Trumpo inicijuota JAV operacija Venesueloje ir N. Maduro suėmimas prikaustė viso pasaulio dėmesį ir sukėlė daug geopolitinio triukšmo. Tuo tarpu, JAV prezidento planai perimti Venesuelos naftos atsargų kontrolę šiek tiek spustelėjo naftos kainų ir šios žaliavos ateities sandorių kreives žemyn.

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes.