Eurai

„Impulsyvios išlaidos ne visada yra blogai, tačiau jeigu jos trukdo mums siekti išsikeltų finansinių tikslų ir laikytis numatyto biudžeto – jos tampa problema. Geriau susipažinus, kokios yra tokių išlaidų rūšys bei žinant kelis naudingus patarimus, galima lengviau emocinių išlaidų išvengti”, – sako E. Jurevičius.

Kas yra impulsyvus pirkimas ir kodėl jam pasiduodame?

Paprastai tariant, impulsyvus pirkimas yra polinkis pirkti prekes ir paslaugas iš anksto jų neplanuojant. Įprastai žmogus priima sprendimą pirkti akimirksniu vedamas emocijų.

„Viena iš priežasčių, kodėl perkame neapgalvotai, yra tiesiog apsipirkinėjimo džiaugsmas. Įsigiję naują norimą daiktą, jaučiamės lyg gavę apdovanojimą – tai mus skatina ieškoti pirkinių, net jei šių mums nereikia. Dažnai impulsyviai nusprendžiame kažką nusipirkti ir dėl to, jog atrodo, kad tai mums padės pasikeisti. Pavyzdžiui, būtent ką tik pamatyti nauji sportbačiai padės mums pradėti sportuoti, o akį patraukęs švarkas – gauti svajonių darbą. Kitais atvejais, užsimanome kažkokio daikto, nes jį turi daug mūsų aplinkinių ir mes norime pritapti“, – pasakoja E. Jurevičius.

Impulsyvius pirkinius dažnai paskatina ir siūlomos akcijos, nes bijome, kad jomis nepasinaudojus, vėliau prekė pabrangs ar jos išvis nebeliks.

„Paradoksalu, bet siekdami sutaupyti – tiek laiko, tiek pinigų – dažnai išleidžiame netgi daugiau. Prekes su užrašu „du už vieno kainą“ dedame į krepšelį net nesusimąstydami, kadangi manome, jog mums išskirtinai pasisekė ir darome sau paslaugą. Esame įsitikinę, kad taip atsargomis nebereikės rūpintis ilgesnį laiką ir gauname didesnę vertę, o iš tiesų, jei ne toks pasiūlymas, galbūt pirkti to produkto net nebūtume sugalvoję“, – pasakoja „Luminor“ ekspertas. 

Impulsyvaus pirkimo tipai

Kasdienybėje sutinkamos kelios spontaninių išlaidų rūšys ar būdai, kuriais prekybininkai dažnai siekia paskatinti vartotojus pirkti.

„Turbūt paprasčiausias neapgalvoto išlaidavimo tipas yra grynasis impulsyvusis pirkimas. Šitaip produktą apsisprendžiame pirkti akimirksniu, vos jį pamatę, nes tiesiog jo norime. Vargu, ar kramtomąją gumą įsigytume taip dažnai, jei prekė nebūtų ranka pasiekiama laukiant parduotuvėje prie kasų“, – teigia E. Jurevičius.

Dar viena impulsyvaus pirkimo rūšis – primenamasis impulsyvus pirkimas, kai viena pamatyta prekė mums primena apie kitą produktą. Pavyzdžiui, praėję pro dantų šepetukų lentyną parduotuvėje prisimename, kad namie baiginėjasi dantų pasta ir ją spontaniškai įsigyjame. 

„Ne visos impulsyvios išlaidos yra nereikalingos. Pavyzdžiui, prisiminti, kad namuose trūksta kažkokio produkto pamačius kitą, kaip tik yra naudinga. Svarbiau tai, kaip tokios nesuplanuotos išlaidos paveikia mūsų biudžetą“, – primena „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas.

Egzistuoja ir dar du impulsyvių pirkimų tipai: siūlomasis ir suplanuotas.

„Siūlomojo pirkimo tipo atveju vietoj vieno gaiviojo gėrimo renkamės kitą, nes mus paveikė rinkodarinės žinutės. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose girdėjome, kad tas gėrimas yra sveikesnis. Tuo tarpu antrasis – suplanuotas – tipas yra susijęs su nuolaidomis prekėms, kurias jau ilgą laiką norėjome įsigyti. Pamatę, kad planuojamam pirkiniui šiuo metu taikoma akcija, įsigyjame jį ilgai nesvarstę“, – pasakoja ekspertas.

Kaip išvengti spontaniškų pirkinių

Vien žinant spontaninių pirkinių rūšis ir priežastis, didėja tikimybė, kad galėsime labiau nuo jų apsisaugoti. Tačiau svarbu imtis ir kitų būdų, kurie padės išlaikyti asmeninius finansus tvarkingus.

„Paprasčiausias būdas – sudaryti asmeninį biudžetą. Jame svarbu nusimatyti, kiek skirsite tiek būtinosioms, tiek impulsyvioms išlaidoms. Tokiu būdu galėsite retkarčiais pasiduoti norui ar reikalui kažką įsigyti ir vis tiek likti savo suplanuoto biudžeto rėmuose. Kitaip tariant, planuokite neplanuotas išlaidas“, – sako E. Jurevičius. 

Žinoma, net ir nusimačius lėšų spontaniniams pirkiniams, galite išleisti daugiau nei tikėjotės. Nuo to apsisaugoti galite taupymui skirtas lėšas laikydami atskirose sąskaitose ar indėliuose.

„Pavyzdžiui, pasirinkus terminuotąjį indėlį, jame padėti pinigai nustatytą terminą laikomi atskiroje sąskaitoje ir už tai gaunamos garantuotos bei fiksuotos palūkanos. Kitaip tariant, pinigai ne tik būna saugūs nuo impulsyvių pirkinių, bet dar ir „dirba“ kaupdami palūkanas. Kaupiamasis indėlis veikia panašiu principu, tik jį dar galima nuolat pildyti jūsų pervedama suma. Norint anksčiau nustatyto laiko pasiimti indėlių pinigus, reikia kreiptis į banką. Tikėtina, kad kol juos gausite, noras spontaniniam pirkiniui bus išblėsęs“, – sako E. Jurevičius. 

Išvengti nereikalingų spontaninių pirkinių padės ir pora smulkesnių veiksmų. 

„Pavyzdžiui, susidarinėkite reikalingų prekių – maisto, rūbų, namų apyvokos daiktų – sąrašus ir tiksliai jų laikykitės. Jeigu spontaniškai užsinorite kažkokio neplanuoto pirkinio, taikykite 24 val. taisyklę – tai yra, pasakykite sau, kad įsigysite nusižiūrėtą daiktą rytoj. Tikėtina, kad nuslūgus emociniam impulsui pirkti, kitą dieną to daikto tiesiog nebenorėsite“, – pataria E. Jurevičius.

Susiję straipsniai:

• Pristatytas patobulintas 2022 metų valstybės biudžetas
• Seimas pritarė patobulintam 2021 metų biudžeto projektui
• Kvitų žaidimas biudžetui atnešė 1,3 mln. papildomų eurų
• Valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota
• Rekordinis Kauno biudžetas laukia įgyvendinimo