Foto

Europos Sąjungos valstybės narės Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD) turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2024 m. liepos. O šiuos naujus reikalavimus ir įpareigojimus verslui keliantys teisės aktų pokyčiai Lietuvoje turėtų būti priimti Seimo artimiausiu metu. Todėl didėja verslo pastangos išmanyti naują reguliacinę aplinką ir prie jos prisiderinti. Vis daugiau įmonių sutinka, kad siekiant ilgalaikių tvarumo pokyčių reikia tam skirti ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių.

Pernai SEB bankas dešimtą kartą atliko įmonių, kurių apyvarta yra didesnė negu 20 mln. eurų, finansų vadovų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse apklausą. Maždaug trečdalis (30 proc.) respondentų Lietuvoje nurodė, kad didžiausias su verslo poveikiu aplinkai susijęs iššūkis yra žinių apie reguliavimą ir įstatymų atitikties reikalavimus trūkumas. Atliekant tokią pat apklausą 2022 metais šis iššūkis dar nebuvo pats svarbiausias – tuomet daugiausia dėmesio sulaukė aiškios vizijos ir strategijos plėtra. 2023 metais atliktas tyrimas rodo, kad tvarumo strategijos klausimas ir toliau yra svarbus ketvirtadaliui (25 proc.) įmonių. Tinkamų partnerių ir patarėjų paieška rūpinasi maždaug kas šešta (16 proc.) tvarumo transformaciją planuojanti įmonė.    

Verslas nori išmatuoti savo ŠESD pėdsaką

Daugelis (47 proc.) į tvarumą investuojančių įmonių atstovų nurodė, kad artimiausiu laikotarpiu svarbiausios investicijos turėtų būti į ŠESD emisijų matavimo ir vertinimo sistemą. 2022 metais Lietuvoje šią investicijų kryptį nurodė gerokai mažiau (31 proc.) respondentų.

Taip pat per metus nuo 39 iki 44 proc. padidėjo dalis respondentų, kurie teigia, kad verslas investuoja į tvarumo strategijos kūrimą ir plėtrą. Tačiau poreikis investuoti į tvarumą palaikančią organizacijos kultūrą ir tvarumo valdysenos modelius yra kiek sumažėjęs. Akivaizdu, kad artėjant naujiems reikalavimams įmonės nustato prioritetų tvarką ir planą, kaip žingsnis po žingsnio pradės ir diegs naują praktiką savo veikloje ir visapusiškai integruos tvarumą į verslo strategiją.

ŠESD emisijų matavimo metodikos yra apibrėžtos, skaitmeninės priemonės prieinamos ir paprastai taikomos, todėl atlikti skaičiavimus, surinkti ir susisteminti duomenis yra svarbu, nes tai padeda nustatyti verslo daromą neigiamą poveikį aplinkai. Vis dėlto šių emisijų matavimas nėra pati sudėtingiausia tvarumo reikalavimų įgyvendinimo dalis. Kur kas sudėtingesnė užduotis yra integruoti tvarumo strategiją į verslo planą, valdyti riziką, atrasti naujas verslo galimybes,  sukurti įmonės kultūrą ir pan. Nepaisant to, kad reguliavimas ir reikalavimai yra itin svarbūs, įmonės turėtų ne tik įgyvendinti tai, kas numatyta, o žvelgti plačiau, nes vien ataskaitų rengimas nepadės išspręsti su tvarumu susijusių iššūkių.

Dažniausiai įmonės tol, kol neturi atliktos išsamios analizės, tvarumą supranta kaip dar vieną atskirą planą ir planuojamas investicijas. Todėl siekiant, kad įmonės pastangos tvarumo srityje būtų sutelktos į svarbiausias sritis, svarbu atlikti poveikių bei reikšmingumo analizę ir nustatyti sritis, kuriose įmonė daro didžiausią poveikį, bei sritis, kurių finansinis poveikis įmonei gali būti didžiausias.

Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai?

Kad pokyčiai siekiant didesnio tvarumo nepasirodytų pernelyg sudėtingi ir neįveikiami, procesą galima išskaidyti į mažesnius etapus ir užduotis, pokyčius diegti palaipsniui, eigą nuosekliai dokumentuoti ir standartizuoti.

Pirmiausia derėtų prie vieno stalo suburti įmonės vadovus, aptarti ir sutarti, ką organizacija laiko tvarumu, kaip tvarumo iniciatyvos ir tikslai atitinka įmonės misiją, viziją, vertybes ir daro įtaką verslo strategijai, kokį poveikį įmonė daro aplinkai. Kad būtų laikomasi įsipareigojimo, tvarumo principus galima įtraukti į įmonės misiją ir vertybes, sistemingai integruoti į verslo strategiją. Suprantama, kad dėl numatomų reguliavimo pokyčių kai kurios bendrovės ateityje nebegalės tęsti kai kurios veiklos ir turės keisti verslo modelius, tad sudarant tvarumo strategiją svarbu išnagrinėti galimybes kurti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų nuosekliai mažinamas, o veikla būtų pelninga.

Pastebime, kad vis daugiau įmonių, kurios nuolat bendrauja su kitomis susijusiomis  šalimis ir kuria tvarumo strategijas, atranda unikalių sprendimų, kaip atverti naujas galimybes verslui.

Svarbu paminėti, kad eksportuojančios Lietuvos įmonės patiria, kad partneriai užsienyje vis dažniau stengiasi įtraukti tiekėjus tapti tvarumo šalininkais, diegti tvarumo standartus ir įsipareigoti atlikti pokyčius. Didelės tarptautinės bendrovės gana anksti pradėjo diegti ir įgyvendinti tvarumo politikas, įgyvendina ilgalaikes strategijas ir kuria ateities darbotvarkę. Vertinant sėkmės istorijas yra akivaizdu, kad tvarumo pažangai reikia investicijų – tiek į žmones, tiek į verslo procesus ir technologijas. Be to, didelių pasaulio įmonių pavyzdžiai rodo, kad investicijos į tvarumą versle atsiperka, o tvarumo strategija turi būti nuolat atnaujinama įveikiant kintančius organizacijos ir aplinkos iššūkius.

Susiję straipsniai:

• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo atliekų rūšiavimas – žingsnis link didesnių tvarumo pokyčių
• Kaip neprarasti tvarumo krypties globalių turbulencijų metu
• Pensijų reforma ir finansų tvarumas – ar tai prieštarauja vienas kitam?