Foto

„Praėjusieji metai nešykštėjo pačių įvairiausių iššūkių: karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, neužtikrintumas dėl finansinės ateities tiek verslams, tiek ir eiliniams gyventojams. Vis dėlto, palyginti su 2022 m., pernai šiek tiek augo organizacijų, kurioms pavyko pasiekti arba viršyti metinius tikslus, dalis“, – teigia „Figure Baltic Advisory“ atlygio ekspertas Povilas Blusius.

Pastebima ir tai, kad net 69 proc. įmonių tikisi, jog šie metai bus geresni arba bent jau ne prastesni nei praėję. Tiesa, nors 15 proc. organizacijų Lietuvoje tikisi labai sudėtingų metų, tačiau tai yra mažiausia dalis iš visų Baltijos šalių. Palyginimui, Latvijoje tokių metų tikisi 20 proc. įmonių, o Estijoje – 25 proc.

Ieškojo būdų mažinti infliacijos poveikį

Kaip ir ankstesniais metais, viena didžiausių organizacijų problemų išlieka kvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbo rinkoje – taip teigia kone du trečdaliai verslo atstovų. Sekantis įvardijamas sunkumas yra nerealistiškų atlygio lūkesčių rinkoje formavimas. Trečioje vietoje – aukštos infliacijos padariniai.

„Verslo organizacijos praėjusiais metais ieškojo pačių įvairiausių būdų, kaip sumažinti darbuotojų juntamą infliacijos poveikį, kadangi daugelis nespėjo adekvačiai sureaguoti į 2022 m. infliacijos piką. Tarp tų organizacijų, kurios nusprendė imtis papildomų priemonių, populiariausias pasirinkimas buvo visų ar dalies darbuotojų atlyginimų indeksavimas, to ėmėsi net 56 proc. organizacijų. O neplanuotą atlygio peržiūrą įgyvendino 27 proc. organizacijų“, – aiškina P. Blusius.

Šiemet – daugiau darbuotojų, didesni ir atlyginimai

Po pernai metais nuskambėjusių prastų ekonominių prognozių, įmonės buvo nusiteikusios atsargiau. Atsargiai elgėsi ir biudžetų formavimo procesuose. Ženkli dalis organizacijų per metus sumažino darbuotojų skaičių, tad tai indikavo, kad šie metai bus darbo rinkos „atvėsimo“ laikotarpis. Tačiau metų sankirtoje aiškėjant, jog Lietuvos bendrojo vidaus produkto pokytis per 2023 metus vis tik nebus neigiamas, o ateinantieji metai – didesnio nei tikėtasi augimo, sparčiai kito ir įmonių nuotaikos bei planai.

„Figure Baltic Advisory“ duomenimis, 2024-aisiais darbuotojų skaičių didinti planuoja 79 proc. organizacijų. Pasak atlygio eksperto, tai – didžiausia proporcija per pastaruosius šešis metus.

„Paskutinį kartą bent kiek panašią tendenciją stebėjome 2022 m., kai darbuotojų skaičių didinti planavo 72 proc. įmonių. Be to, šiemet vos 3 proc. organizacijų ketina jį mažinti, ir nors planai ne visada virsta realybe, tai – mažiausias rodiklis nuo pat 2018 m.“, – komentuoja „Figure Baltic Advisory“ ekspertas.

Šiemet taip pat prognozuojamas ir mėnesinio bazinio atlygio augimas: palyginti su 2023 m., vidutinis augimas Lietuvos organizacijose turėtų siekti 6,4 proc. (mediana 7 proc.). Panašaus augimo – 6,3 proc. – tikimasi ir Latvijoje, o Estijoje – 5,6 proc.

Daugiausiai augs IT srityje dirbančiųjų atlyginimai

Sprendžiant iš įmonių planų ir numatytų biudžetų, bazinį atlygį sparčiausiai augins informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų bei verslo paslaugų sektoriaus organizacijos: atitinkamai 7 proc. ir 6,9 proc. Nedaug atsiliks pardavimų, taip pat finansinių paslaugų bendrovės, kuriose prognozuojamas 6,4–6,5 proc. bazinio atlyginimo pokytis. Mažiausio prieaugio – 4,3 proc. – tikimasi sulaukti transporto ir logistikos sektoriuje. Kita vertus, pastaruosiuose sektoriuose jau nuo pat sausio pradžios teko kelti atlyginimus minimaliąją mėnesinę algą gaunantiems darbuotojams.

Nors duomenys ir skaičiavimo metodai skiriasi, tokios atlygių pokyčių prognozės savo tendencijomis iš esmės sutampa su bankų prognozėmis, kuriose teigiama, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje pasieks 8,5 proc. Visgi, pasak P. Blusiaus, šiek tiek lėtesnis atlygio augimas darbo rinkai būtų naudingas. Net 88 proc. organizacijų patiria spaudimą darbo užmokesčio didinimui. Turimais duomenimis, didžiausias spaudimas pastebimas iš gamybos įmonėse dirbančių darbininkų.

„Per aukštos infliacijos periodą darbuotojai išmoko efektyviau spausti įmones atlygio klausimais ir nebūtinai sustoja tai daryti situacijai pasitaisius. Tačiau įmonės tikisi, kad šiemet susitvarkys su spaudimu didinti bazinį mėnesinį atlyginimą, ypač jei darbo užmokestis augs tiek, kiek planuojama šiai dienai. Prognozuojama, kad tik labai maža dalis bendrovių neturės priemonių ar lėšų spaudimui atliepti“, – pastebi atlygio ekspertas.

Didelių naujovių darbo modeliuose nesitikima

Nors dalis verslo organizacijų pernai padidino savo biurų erdves – tai planavo padaryti kas penkta, taip kviesdamos į biurus sugrįžti savo darbuotojus. Šiemet reikšmingi darbo modelio pokyčiai neplanuojami. Bendrovės duomenimis, 3 iš 4 įmonių taiko skirtingų tipų hibridinius darbo modelius ir tik kas dešimtoje didžiąją laiko dalį dirbama per nuotolį.

„Panašu, kad absoliuti dauguma organizacijų bent jau kuriam laikui „susigyveno“ su nusistovėjusiu hibridinio darbo modeliu ir neplanuoja nieko keisti: taip ketina elgtis 88 proc. Panašias tendencijas pastebime ir Estijoje bei Latvijoje, nors pastarojoje 15 proc. bendrovių ketina padidinti darbo biure laiką. Tuo metu Estijos įmonės ketina elgtis priešingai: maždaug kas dešimta įmonė didins nuotolinio darbo proporciją“, – pasakoja atlygio ekspertas P. Blusius.

Susiję straipsniai:

• Ką reikia žinoti nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
• VDI įspėja: nelegalus ir nedeklaruotas darbas užtraukia baudas
• 3 dalykai, kurių reikia idealioms darbostogoms
• Darbuotojo atleidimas savo iniciatyva be jo kaltės: ką būtina žinoti?
• Atliko eksperimentą: darbuotojų samdymą perdavė dirbtiniam intelektui, rezultatai – nustebino