Irena Čereškienė   
2012 07 13, 15:01
Moksleivių dainų šventė: tai, apie ką garsiai nekalbama

Image
D. Kanapecko nuotr.
Baigėsi VII respublikinė moksleivių dainų šventė – renginys, į kurį suvažiavo per 20 000 dalyvių iš visos Lietuvos. Didinga, nepaprastai graži, daug triūso ir dar daugiau džiaugsmo suteikusi šventė.

 

Kiekvieną kartą stebėdama mūsų dainų šventes – vaikų ir suaugusių – nepaliauju žavėtis, stebėtis ir didžiuotis. Ne veltui UNESCO jas paskelbė žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

 

Tačiau yra užkulisinių dalykų apie kuriuos garsiai nekalbama, apie kuriuos nerašo žiniasklaida. Sensacijų čia nedaug, o organizaciniai rūpesčiai neva niekam neįdomūs. Pasigendu ir gilesnės analizės apie repertuarą, scenografiją, techninius sprendimus, įdėtą pedagogų triūsą, profesionalumą... Gaila, nes šventė buvusi tikrai neeilinė. Tiesa, vieną sensaciją žurnalistai įžvelgė - vaikai repeticijų metu pietums gavo tik sumuštinių, jogurtų ir vandens. Ir tai labai blogai, tiesiog kriminalas. Tad ryžausi parašyti - kad neliktų kartėlio, kad galėtume geriau pasiruošti kitoms dainų šventėms.

 

Bendrovė „Taurakalnis“ laimėjo konkursą tiekti maitinimą dainų šventės dalyviams. Laimėjome, pasiūlę mažiausią kainą (mažesnę nei numatyti 25 litai žmogui dienai). Suma kai kam atrodo nemaža.

 

Tiesa, niekas nepaaiškino visuomenei, kad tai ne vien maistui, o ir maitinimo organizavimui skirti pinigai. Skaičiuojame: suburtas didžiulis maitinimo organizatorių kolektyvas (į šią sumą įeina jiems mokamas atlyginimas), palapinių, stalų, suolų nuoma, elektros, šaldymo įrangos prijungimas (maisto dalinimo vietose), transporto kaštai, maitinimo talonų spausdinimas ir kitos išlaidos. Už kai kurias maitinimo patalpas teko susimokėti nuomos mokestį.

 

Visa logistika sudaro didelę skirtos sumos dalį. Beje, dalyje mokyklų, matyt pasibaigus nuomos sutartims su ten dirbusiais maitintojais, virtuvės patalpas prieš pat šventę radome ne tik nesutvarkytas, bet ir techniškai netvarkingas. Teko išsiplauti maitinimo sales, atsivežti reikiamą įrangą. Laiko pasiruošti buvo likę visai nedaug, nes dėl per vėlai paskelbto konkurso sutartį su mumis  Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė tik renginio išvakarėse.

 

Šventės aptarnavimui buvo kruopščiai ruošiamasi. Specialistai parengė rekomenduotiną valgiaraštį, jo buvo laikomasi. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai surengė seminarą maitintojams, buvo išsamiai aptarti higienos ir maisto saugos reikalavimai, leistini produktai. Būtent specialistai nerekomendavo į repeticijų vietas vežti karštų patiekalų. Kad esant labai karštiems orams būtų išvengta apsinuodijimų, infekcijų protrūkio.

 

Tai pasiteisino – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negavo nė vieno skundo dėl nesaugaus maisto ar susirgimų. Vaikus maitino mokyklose dirbantys ir puikiai savo darbą išmanantys virėjai, kurie nuoširdžiai stengėsi, kad vaikai gautų šviežią, skanų ir jiems priimtiną maistą. Daugelis savivaldybių po renginio Švietimo ir mokslo ministerijai ir bendrovei „Taurakalnis“ atsiuntė pastabas ir padėkas už atliktą didžiulį darbą. Sausas maisto davinys repeticijų vietose buvo bene vienintelis dalykas dėl kurio sulaukta priekaištų.

 

Tačiau pamiršta pasakyti, kad vaikai pusryčiams ir vakarienėms gaudavo šiltą maistą: košes, troškinius, apkepus ir t.t. Šiltą maistą gaudavo ir tie, kurie pietaudavo mokyklose. Būtinai daržovių ir vaisių – obuolių, kriaušių, bananų. Tiems, kurie abejojo sumuštinių kokybe ar maistine verte, noriu pasakyti – juos gamino bendrovės „Mantinga“ ir „Margiris“, įmonės turinčios aukščiausio lygio tarptautinius kokybės sertifikatus.

 

Po poros metų vyks kita dainų šventė ir ruoštis jai turime jau dabar. Antraip šios opios problemos iškils ir kitą kartą. Tad nutariau viešai pareikšti savo nuomonę. Jau dabar reikėtų planuoti dainų šventei skiriamas lėšas, ieškoti finansavimo šaltinių ir ne vėliau nei pusmečiui likus iki renginio rengti konkursą maitinimą tieksiančioms įmonėms. Beje, kai kurių savivaldybių atstovai skambino ir sakė norintys bei galintys prisidėti prie savo rajono dainorėlių ir šokėjų maitinimo.

 

Rengiant konkurso sąlygas maitinimo organizavimo kaštų dalis galėtų būti atskirta nuo maistui skirtų pinigų, kad visuomenė nebūtų klaidinama. Šventės dalyviai iš anksto turėtų žinoti kiek ir kokį maitinimą jie gaus, kad nekiltų nepagrįstų lūkesčių dėl kiekio ir asortimento. Mat šventės dalyviai - skirtingo amžiaus, skirtingose šeimose augantys vaikai, o kiekviena šeima turi savą mitybos kultūrą. Kartais net vienoje šeimoje augančios atžalos mėgsta valgyti skirtingus patiekalus, tad įtikti visiems 20 000 tikrai neįmanoma, kad ir kaip stengtumeisi. 

 

Dar vienas svarbus, diskusijų reikalaujantis klausimas. Maitintojas turi žinoti kokio amžiaus vaikus jis maitins. Visi puikiai suprantame, jog keturiolikmetis suvalgo kur kas daugiau už aštuonmetį. Mažų vaikų lėkštėse likdavo maisto, o kai kuriems paaugliukams jo galėjo ir pritrūkti. Manau, šiuos dalykus taip pat galima išspręsti.

 

Daug diskusijų kelia ir parinktas šventės laikas. Anksčiau dainų šventės vykdavo birželio pabaigoje, kol dar veikė mokyklos, kol žmonės nebūdavo taip masiškai išsivažinėję atostogų.

 

Dabar tris šventines dienas turėję piliečiai plieskiant karščiams skubėjo prie ežerų ar jūros. Vien į Palangą tomis dienomis sugužėjo pusė milijono žmonių. O įspūdingą šokių vakarą sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo tik apytuštė salė. Gaila.

 

Gerėjant gyvenimo kokybei natūraliai didėja ir poreikiai – kiekvienas nori būti apgyvendintas komfortabiliau ir pamaitintas kuo geriau. Mūsų dainų šventes stebiu daug metų, beveik 50 metų dirbu viešojo maitinimo sektoriuje. Šį straipsnį rašau ne norėdama skųstis ar teisintis. Rašau, nes tikiu, jog tokiems renginiams galime pasiruošti kur kas geriau ir profesionaliau.

 

Šioje skiltyje dienoraštį galite rašyti ir Jūs. Savo tekstus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it     

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: