reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2016 08 04, 12:28
Lietuvos automobilių rinkoje – ilgai laukti stabilumo ženklai

Image
BMW
Po 2015 metais įvesto euro naudotų automobilių kainos Lietuvoje šoktelėjo į viršų. Vidutinė naudoto automobilio kaina 2015 metų pirmąjį ketvirtį siekė 3,4 tūkst. eurų, tačiau paskutinį ketvirtį paaugo daugiau nei dešimtadaliu – net iki 3,8 tūkst. eurų arba maždaug iki 6,5 vidutinio darbo užmokesčio.

 

Pirmasis šių metų ketvirtis parodė, kad skaičiai nesikeičia, o tai buvo ilgai lauktas ir stabilumą rinkoje parodantis faktorius. Tačiau po balandžio-birželio mėnesių stabilumą palydėjo ir vidutinės naudoto automobilio kainos kritimas. Nors ir simboliškas, 2,7 proc. arba 100 eurų, bet labai ilgai lauktas Lietuvos automobilių rinkoje.

 

Iki 3,7 tūkst. eurų sumažėjusi vidutinė naudoto automobilio kaina prisidėjo ir prie Lietuvos rinkos aktyvumo. Remiantis transporto skelbimų portalo Autoplius.lt, valstybinės įmonės „Regitra“ ir „AutoTyrimai“ duomenimis, šalyje per antrąjį 2016 metų ketvirtį įvykdyta 101 tūkst. automobilių sandorių, iš kurių 62,1 tūkst. įvykdyti Lietuvoje, 32 tūkst. – įvežtų iš užsienio automobilių ir net 6,9 tūkst. naujų automobilių sandorių.

reklama

 

„Su tokiais rezultatais lenkiame 2013-ųjų antrojo ketvirčio statistiką, o iki rekordinių 2008-ųjų to paties laikotarpio skaičių trūksta ne tiek ir daug – vos 4,6 tūkst. arba 4,6 proc. sandorių“, – situaciją komentuoja Matas Buzelis, Autoplius.lt plėtros vadovas.

 

Naujų automobilių ambasadorė Baltijos šalyse – Estija, Lietuva atsilieka nedaug

 

Automobilių rinkos ekspertas priduria, jog augimas buvo fiksuojamas visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuva parodė geriausią pavyzdį. Naujų automobilių prekyba šalyje tiesiog žydėjo. Per antrąjį šių metų ketvirtį parduota beveik trečdaliu (29,1 proc.) daugiau naujų transporto priemonių, o tai smarkiai padidino bendrą apyvartą. Ji balandžio-birželio mėnesiais siekė net 491,4 mln. eurų ir pernykštį to paties periodo rezultatą pranoko penktadaliu – 20,2 proc.

 

Pagal prekybą naujais automobiliais Lietuva lenkia Latviją (atitinkamai 6,9 tūkst. ir 5,3 tūkst. sandorių), tačiau estiškų rezultatų (7,7 tūkst. sandorių) dar nepavijo. Visgi nuotaikos rinkoje optimistiškos, o geri statistikos augimo rodikliai parodo, kad su tokiu progresu galime ne tik pavyti, bet ir aplenkti Estiją.

 

„Vertinant situaciją Baltijos šalyse, šiek tiek sunkiau sekėsi Latvijai. Prekyba naujais automobiliais šioje šalyje klestėjo ir 2015 m. antrojo ketvirčio rezultatus šių metų balandį-birželį pranoko 23,2 proc., tačiau akivaizdžiai sumažėjo į šalį įvežtų automobilių skaičius. Tai vienintelė priežastis, neleidusi bendram Baltijos šalių rodikliui išaugti labiau. Naujų ir naujai įvežtų automobilių sandorių skaičius Lietuvoje padidėjo 5,5 proc., o Estijoje – 6,5 proc. Latvijoje šis rodiklis sumenko 0,2 proc.“, – teigia Matas Buzelis.

 

Lietuviai neskuba sėsti į naujesnius automobilius

 

Jau kuris laikas Lietuvos automobilių parko amžius sustojęs ties 15 metų padala. Plėtros vadovas pažymi, jog remiantis 2016 metų antrojo ketvirčio duomenimis, nereikėtų tikėtis kažkokių pokyčių.

 

„Senesnių automobilių populiarumas ir toliau išlieka seno mūsų autoparko problemos kaltininku. Fiksuojame, kad net 41,4 proc. iš visų įvežtų automobilių priklauso būtent 11-15 metų amžiaus grupei. Į Latviją įvežama 38,4 proc. šios amžiaus grupės automobilių, o į Estiją – tik 27,5 proc.“, – tvirtina M.Buzelis.

 

Estijoje didžiausią dalį įvežamų automobilių sudaro 6-10 metų amžiaus grupės transporto priemonės. Jų dalis sudaro beveik trečdalį iš visų įvežtų automobilių – 29,8 proc.

 

Ši šalis pirmauja ir pagal benzininių bei dyzelinių naujų automobilių santykį. Net 61,8 proc. Estijoje parduotų naujų automobilių yra benzininiai. Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis – 35,3 proc. – dyzeliniai. Tačiau Matas Buzelis giria ir naujų automobilių pirkėjus Lietuvoje.

 

„Naujų benzininių automobilių dalis padidėjo 6 proc. punktais ir pirmą kartą per kelių metų laikotarpį pranoko naujų dyzelinių transporto priemonių dalį – 46,7 proc. arba 7,4 proc. punktais mažiau nei per 2015 m. antrąjį ketvirtį“, – teigia ekspertas.

 

Baltijos šalys ištikimos „Volkswagen“ markei

 

Naudotų automobilių dešimtukų viršūnėse Lietuvoje ir Estijoje dominuoja „Volkswagen Passat“. Tai – ištikimas Baltijos šalių automobilių rinkų palydovas. Tik Latvijoje dėl stipriau smukusių šių modelių pardavimų į pirmąją vietą įsiropštė šiek tiek prabangesni „Audi A4“ modeliai.

 

Tačiau situacija tarp naujų automobilių pardavimų – kitokia. Visos Baltijos šalys turi labai aiškius savo favoritus. Jau nenuostabu, kad Lietuvos topuose ne pirmą ir, tikėtina, ne paskutinį kartą dominuoja „Fiat“, nors ir nemaža šių modelių dalis yra reeksportuojama. Šios itališkos markės modelių pardavimai Lietuvoje 2016 metų antrąjį ketvirtį paaugo net 41,2 proc. (iki 1172 vnt.). O penketuko antrąją ir trečiąją vietas atitinkamai dalijasi „Volkswagen“ (909 vnt.) bei „Toyota“ (829 vnt.).

 

Latviai ištikimi „Volkswagen“ markei, šios markės pardavimai buvo stabilūs – augo tik 2,7 proc. Antroje vietoje – „Toyota“ su 526 parduotais automobiliais, o trečioje – „Opel“ (485 vnt.).

Vadovas tvirtina, jog Baltijos šalių fenomenas – „Toyota“ populiarumo priklausomybė nuo geografinės padėties.

 

„Jeigu ši markė Lietuvoje užima 3 vietą, o Latvijoje – antrąją, Estijoje joks kitas gamintojas nesugebėjo priartėti prie daugiau nei 1000 automobilių pardavusio prekinio ženklo iš tolimosios Japonijos“, – tvirtina M.Buzelis. Jis pažymi, kad naujų „Toyota“ automobilių populiarumas padidėjo beveik ketvirtadaliu – 24,3 proc., iki 1042 automobilių.

 

Brexit“ poveikis Lietuvos automobilių rinkai – tik tolimoje perspektyvoje

 

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos gali neigiamai paveikti Lietuvos automobilių rinką, tačiau poveikis bus netiesioginis. Autoplius.lt duomenimis, šalyje per 3 mėnesius užregistruojama maždaug iki 20 iš Didžiosios Britanijos įvežamų automobilių.

 

Anot Mato Buzelio, skaičius nedidelis, nes iš šios šalies atvežtos transporto priemonės yra nepageidaujamos: „Įsigijus automobilį su vairu dešinėje pusėje, reikia ne tik perdaryti visą vairo mechanizmą ar pakeisti žibintus, bet ir praeiti sudėtingus biurokratinius procesus, kad transporto priemonė galėtų būti registruojama Lietuvoje“.

 

Vienintelė „Brexit“ problema, galinti skaudžiau įgelti Lietuvos vairuotojams – tai padidėsiančios detalių kainos ir taip išaugsiančios eksploatacijos išlaidos.

 

„Labai daug mūsų šalyje dalimis ardomų automobilių atkeliauja būtent iš Didžiosios Britanijos. Tai yra geras nebrangių kėbulo dalių, mechaninių mazgų ir agregatų šaltinis detalių prekeiviams, todėl Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES ir pabrangus logistikai ar atsiradus sudėtingesniems biurokratiniams procesams, tikėtina, jog ne tik sumažėtų dalimis ardomų automobilių skaičius, bet ir paaugtų jų kainos Lietuvoje“, – galimą scenarijų pristato Autoplius.lt plėtros vadovas.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama