VersloSavaite.lt nuotr.

Lietuva išsiskiria tuo, kad net 75 proc. jos pirkėjų yra linkę apeiti maisto produktus, kurie yra saldinti aukšta fruktozės koncentracija pasižyminčiu kukurūzų sirupu, aspartamu, sukraloze, acesulfamu ar neotamu. Tokio aukšto netolerancijos rodiklio saldikliams neparodė nė viena kita pasaulio šalis, iš kurių arčiausiai Lietuvos atsidūrė Taivanas su 73 proc. pirkėjų, vengiančių dirbtinių saldiklių.

Nors nuosekliai auganti metinė cukraus pakaitalų rinka vertinama milijardais JAV dolerių, aiškėja, kad 53 proc. pasaulio vartotojų stengiasi, kad dirbtinių saldiklių jų maiste nebūtų.

„Šalies vartotojų klausiant apie alergijas ar netoleranciją maisto sudėtinėms dalims, daugiau kaip trys ketvirtadaliai patikino, jog namų ūkyje tokių žmonių nėra, o du penktadaliai teigė nesilaikantys jokių konkrečių dietų. Vis tik aišku, kad Lietuvos pirkėjai didžiausia problema laiko cukrų bei dirbtinius saldiklius. Cukraus pripažino vengiantis kas trečias, o dirbtinių saldiklių – didžioji dauguma respondentų.

Galimai tai yra susiję ne tik su rūpinimusi sveikata, bet ir su naująja pasaulio epidemija tituluojamu cukriniu diabetu, iš esmės koreguojančiu susirgusiųjų mitybos įpročius. Be to, vartotojų jautrumas maisto priedams gali būti neišblėsęs po prieš keletą metų kilusio ažiotažo dėl mononatrio glutamato maiste“, - sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Jos teigimu, į vartotojų nuotaikas bei maisto pasirinkimo kriterijus dėmesį pirmiausiai turi atkreipti gamintojai, siekiantys įtikti pirkėjams ir pasiūlyti jiems realius poreikius atitinkančius maisto produktus.

Vartotojų įpročių, susijusių su maisto sudėtinių dalių pasirinkimu, tyrimą „Nielsen“ atliko šiemet vasarį-kovą, internetu apklausus daugiau kaip 500 žmonių.

Susiję straipsniai:

• Saldumynų gamintojai jau ruošiasi švenčių sezonui