Karolis Indrulėnas, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorius   
2017 04 04, 15:40
Euro zonos infliacijos skatinimo politika – istorija baigta?

Image
D.Kanapecko nuotr.
Pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus euro zonos infliacija pasiekė Europos Centrinio Banko (ECB) užsibrėžtą tikslą – 2,0 proc. Tai gera žinia laukiantiems karingesnės ECB pinigų politikos, kuri šansą, kad ECB indėlių palūkanų norma išaugs 10 bazinių punktų, kilstelėjo iki 50 proc.

 

Kita vertus, jau buvo atvejų, kai rinkos ECB veiksmus įvertino pernelyg optimistiškai, o sukelti lūkesčiai netruko subliūkšti taip ir neatnešę lauktų rezultatų.

 

Infliacija tikslo nepasieks

reklama

 

Remiantis ECB narių skelbiama informacija, būtent bazinės infliacijos aspektas yra labai svarbus būsimai pinigų politikai. Tikimės, kad posėdyje, kuris vyks rugsėjo 7 d., ECB priims sprendimą, ar pradėti mažinti rinkos skatinimo pinigais apimtis.

 

Labai tikėtina, kad šių dienų ECB optimizmas yra nulemtas laikino naftos ir maisto kainų kilimo. Kita vertus, prognozuojama, kad bazinė infliacija – be maisto, energetikos produktų ir alkoholio bei tabako gaminių kainų pokyčio – kitų metų sausį sieks tik 0,8 procentinius punktus. Ši prognozė iš esmės prieštarauja skaičiavimams, kad ECB indėlių palūkanų normą galėtų kelti 10 bazinių punktų.

 

Žvelgiant į ateinančius šešis mėnesius, „Danske Bank“ prognozuoja, kad 2 proc. infliacija, kurios tikisi ECB, nebus pasiekta dėl, prognozuojama, mažesnės nei 1 proc. bazinės infliacijos. Pagrindinė priežastis, kodėl bazinė infliacija turėtų kisti nestipriai – tai susidarę lūkesčiai, kad darbo užmokesčio įtaka dėl sąstingio darbo rinkoje, ypač periferinėse šalyse, išliks nedidelė, taip pat tai, kad Vokietijoje darbo užmokesčio augimas išliks nedidelis.

 

Laukia trečiasis pratęsimas?

 

Paskutinį ECB susitikimą rinkos įvertino per daug pozityviai ir kilstelėjo palūkanų normas. Pavyzdžiui, palūkanų ateities sandoriai rodė, jog šešių mėnesių EURIBOR po vienerių metų priartėjo prie nulio ir siekė vos porą neigiamų bazinių punktų. Tačiau užteko tik dviejų ar trijų savaičių, kad palūkanos grįžtų į pirminį lygį ir šiuo metu siekia -14 bazinių punktų.

 

„Danske Bank“ prognozuoja, kad gegužės mėnesį bazinė infliacija turėtų mažėti iki 0,8 proc. Birželio mėnesį bazinė infliacija turėtų šiek tiek padidėti ir siekti iki 0,9 proc., kadangi tikimasi, jog ne energetikos pramonės prekių kainų infliacija šiek tiek išaugs, netiesiogiai veikiama lėtai augančių didesnių naftos kainų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais bazinė infliacija turėtų išlikti nepakitusi – 0,9 proc.

 

Atsižvelgdami į tai, „Danske Bank“ analitikai vis dar tikisi, kad ECB rugsėjo mėnesį paskelbs apie trečiąjį pinigų skatinimo programos pratęsimą ir, tikėtina, toliau pirks turto už 60 milijardų eurų per mėnesį, nes pagrindinį dėmesį ir toliau skirs bazinei infliacijai. Tiesa, iki to laiko ECB gali ir toliau iš įžanginio pranešimo šalinti kai kuriuos savo aptakius teiginius. Tačiau tai dar jokiu būdu nereiškia, kad pradės didinti palūkanų normas ar mažinti pinigų skatinimo programą iki nulio.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: