reklama

rekomenduojame


Ryšiai su visuomene
RsV „Promo Service“

Teisinės konsultacijos
Teisininkų patarimai

Universalus meistras
Plytelių klijavimas

Laisvalaikio batai
Laisvalaikio batai

Viešieji konkursai
Mercell viešųjų pirkimų portalas

Pigios kelionės lėktuvu
Pigių kelionių pasiūlymai

Lėktuvų bilietai
Pigūs lėktuvų bilietai internetu

Mass Effect Andromeda
Mass Effect Andromeda news

Palapinės
Palapinės

reklama

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas   
2017 07 31, 12:03
Ekonomistas: Lietuvos ekonomikos augimas išlieka spartus

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas.

 

Į priekį stumia eksportas

reklama

 

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc. Tai yra nežymiai prasčiau nei pirmąjį ketvirtį, kuomet ūkio plėtra siekė 4,0 proc., tačiau gerokai sparčiau nei 2015-2016 metais, kuomet fiksuotas 2 proc. vidutinis augimas.

 

Pastaruoju metu pagrindinis ekonominio aktyvumo variklis yra eksportas. Svarbiausios priežastys, lemiančios sparčią eksporto plėtrą, yra atsigavusi paklausa Rusijoje ir kitose NVS valstybėse. Taip pat – spartesnis ekonomikos augimas euro zonos, Skandinavijos šalyse. Puikius eksporto rezultatus rodo elektros įrangos, metalo apdirbimo, baldų gamybos įmonės. Šių sektorių sėkmę lemia ne tik vietos verslo rezultatai, bet ir sėkminga užsienio gamybos įmonių plėtra Lietuvoje.

 

Kita vertus, antrąjį ketvirtį gamybos apimtys augo šiek tiek lėčiau nei metų pradžioje dėl smarkiai susitraukusių gėrimų pramonės apimčių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gėrimus gaminančių įmonių perdavimai susitraukė net 31 proc. Didžiausios įtakos tam turėjo nuo kovo augę akcizai alkoholiui, smarkiai padidinę alkoholinių gėrimų kainas.

 

Vartojimo augimas sulėtėjo

 

Akcizų poveikis ekonomikos augimui buvo juntamas ir per kitą, vartojimo, kanalą. Mažmeninės prekybos apimčių augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo lėčiausias per pastaruosius dvejus metus ir siekė 4,7 proc. Viena iš priežasčių, nulėmusių tokį rezultatą, buvo smarkiai kritę alkoholinių gėrimų pardavimai. Viena vertus, didelė dalis gyventojų siekė pasipildyti alkoholio atsargas sausio-vasario mėnesiais, prieš akcizų padidinimą. Kita vertus, staigus kainų šuolis galėjo apskritai šiek tiek atvėsinti paklausą alkoholiniams gėrimams. Šiuo metu dar ankstoka daryti tvirtas išvadas apie tai, ar sumenkusios alkoholio pardavimo apimtys yra laikinas ar išliekantis reiškinys.

 

Antroji priežastis, stabdžiusi vartojimą, – įsibėgėjanti infliacija, kuri suvalgo vis didesnę dalį gyventojų perkamosios galios. Vidutinė infliacija antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3,4 proc. ir buvo aukščiausia per pastaruosius penkerius metus. Išankstinis liepos mėn. rodiklis jau signalizavo 4,1 proc. infliaciją – tokio kainų augimo Lietuvoje nebuvo nuo 2011-ųjų pabaigos.

 

Atlyginimų ir kainų augimas įsibėgėja

 

Nors ekonomikos atsigavimas negali nedžiuginti, labai svarbu, kad spartų tempą išlaikytų ir ekonomikos potencialo augimas. Pastaruoju metu pagreitį įgaunantis atlyginimų augimas grasina įsukti šalies ekonomiką į vis sparčiau augančio vartojimo, lūkesčių ir kainų pasiutpolkę. Ryškesnis nekilnojamojo turto kainų augimas būtų tik vienas iš tokio proceso simptomų.

 

Kadangi neturime galimybės ekonomikos vėsinti reguliuojant bazinę palūkanų normą, ypatingai svarbus vaidmuo tenka valdžiai, kuri turi dar atsakingiau vertinti savo galimybes išlaidauti. Verslo ciklui vis aiškiau pereinant į augimo stadiją, subalansuoti ar pertekliniai biudžetai tampa būtinybe.

 

Pagrindinė rizika vidutiniu laikotarpiu išlieka tai, kad įsibėgėjant kainų ir atlyginimų augimui, Lietuvoje gaminamos prekės ir paslaugos gali prarasti konkurencingumą užsienio rinkose. Norint to išvengti, reikalingos investicijos į našumo didinimą, o svarbiausia – į ekonomikos struktūros kaitą.

 

Augant sąnaudoms turime persiorientuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias gamybos ir paslaugų šakas. Čia svarbų vaidmenį turi vaidinti šalies švietimo, ypač aukštojo mokslo, sistema. Didinti našumą padėtų ir į tai orientuotos mokestinės lengvatos, pavyzdžiui, žemesnis pelno mokesčio tarifas mokslinių išradimų komercializavimui, taip pat nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

D1 docinta

apklausa

Kiek laiko trunka jūsų kelionė iki darbo?
 

reklama

reklama

reklama

reklama