reklama

reklama

VersloSavaite.lt   
2016 04 27, 11:21
Didžiausios namų ūkių išlaidos – maistui

Image
Bananai
Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 EUR), o mažiausiai – Taline (493 EUR).

 

Vilnius su 525 EUR dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį, parodė „Swedbank“ Finansų instituto atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas.

reklama

 

„Vertinant būtinąsias mėnesio išlaidas eurais, Vilniuje jos buvo 60 eurų mažesnės nei Rygoje ir 32 eurų didesnės nei Taline. Tačiau jei palygintume pajamų dalis, tenkančias maistui, būstui ir transportui, Lietuvoje ji beveik tokia pati, kaip Latvijoje, o Taline beveik dvigubai mažesnė. Be to, visose trijose šalyse maisto kainos šiek tiek didėjo, o Lietuvoje jos kilo daugiausiai, tai yra 6,3 proc. arba 18 eurų už pagrindinių maisto prekių krepšelį“, – trečius metus atliekamo tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

 

Pasak O. Bložienės, turint omenyje tai, kad visose trijose Baltijos šalyse vis dar daugiausia išleidžiama maistui, šis faktas mūsų finansinės situacijos nepalengvina. Nors pagal maisto, būsto išlaikymo ir transporto kainas Rygoje gyventi brangiausia, vis dėlto, atmetus šias išlaidas, mažiausiai pajamų kitiems poreikiams tenkinti lieka vilniečiams.

 

Pagrindinė tokio skirtumo priežastis – pajamų lygio skirtumai Baltijos šalių sostinėse. Šeimos vidutinės disponuojamosios pajamos Rygoje yra 1 425 EUR, Vilniuje – 1 299 EUR, o Taline jos siekia 2 053 EUR. Lyginant su ankstesniais metais, šios pajamos Vilniuje didėjo mažiausiai – 63 EUR, šiek tiek daugiau Rygoje 83 EUR, o daugiausiai – Taline (100 EUR).

 

Maistui vis dar išleidžiama daugiausiai

 

Visų Baltijos šalių sostinėse, kaip ir anksčiau, gyvenančiųjų nuosavame būste didžiausios namų ūkių išlaidos skiriamos maistui, tačiau jų dalis bendrose pajamose po truputį mažėja. Pavyzdžiui, 2014 m. Rygoje gyvenanti šeima per mėnesį maistui skyrė 27 proc. savo pajamų, o šiemet ši dalis sumažėjo iki 22 proc.

 

Panaši situacija ir Estijoje – maistui skiriama pajamų dalis nuo 18 proc. susitraukė iki 15 procentų. Tik Lietuvoje šių išlaidų dalis nepasikeitė ir yra didžiausia. Vilniuje gyvenančios šeimos išlaidos maistui sudaro beveik ketvirtadalį arba 24 proc. šeimos pajamų.

 

Remiantis 2016 m. vasarį trijų Baltijos šalių sostinių prekybos centruose surinktais duomenimis, optimaliam maisto krepšeliui daugiausiai išleidžia Rygoje gyvenanti šeima – 320 EUR. Šios išlaidos yra mažesnės Taline (311 EUR) ir Vilniuje (310 EUR). Lyginant su praėjusiais metais, išlaidos maistui padidėjo visose trijose Baltijos šalyse. Rygoje namų ūkių išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai išaugo 8 EUR, Taline 12 EUR, o Vilniuje – net 18 EUR.

 

Pažymėtina, kad tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, trijų Baltijos šalių gyventojai aktyviai naudojasi ir net ieško įvairių specialių išpardavimų pasiūlymų. Beveik pusė (47 proc.) maisto ir kasdieninio vartojimo prekių Lietuvoje perkama akcijų metu. 40 proc. Lietuvos vartotojų apsipirkdami ieško būtent tų prekių, kurių kainoms taikoma nuolaida, iš jų 11 proc. netgi renkasi apsipirkimo vietą pagal taikomas nuolaidas. Septintadalis (14 proc.) reguliariai perka įvairių prekės ženklų produktus per išpardavimus, o dar trečdalis (33 proc.) juos perka, tik jei atitinkamo prekės ženklo produktą yra išbandę anksčiau ir jei jis jiems patiko.

 

Būsto išlaidos sumažėjo dėl atpigusio šildymo

 

Nuosavo būsto išlaikymo kaina, žinoma, yra kur kas mažesnė nei nuomojamo ar už paskolą įsigyto būsto, nes nereikia mokėti nuomos mokesčio ar paskolos grąžinimo įmokų. Keturių asmenų šeima, gyvenanti 70 kv. m. ploto nuosavame bute daugiabučiame name, per mėnesį būstui daugiausiai vidutiniškai išleidžia Taline ‒ 181 EUR arba 9 proc. savo pajamų. Rygoje ši suma siekia 165 EUR arba 12 proc. ir mažiausia ji Vilniuje – 152 EUR arba 12 proc.

 

„Pagrindine priežastimi, kodėl šiais metais šiek tiek mažėjo išlaidos būstui, galima įvardinti atpigusį šildymą. Tyrimo laikotarpiu Vilniuje šildymo kaina mažėjo 7 proc., tai yra beveik 6 EUR mažiau per mėnesį. Rygoje ir Taline šildymo kainos taip pat pakrypo gyventojų naudai ir prisidėjo prie išlaidų būstui mažėjimo“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Lyginant situaciją kaimyninių šalių sostinėse, Rygoje gyvenančios šeimos moka mažiausias kainas už šildymą, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o Vilniuje – už būsto priežiūros paslaugas. Šiuo metu Rygos gyventojai moka didžiausią kainą už elektrą. Jie taip pat moka nekilnojamo turto mokesčius, kurių šeimos, gyvenančios Taline ir Vilniuje, nemoka iš viso.

 

Vilniuje gyvenanti šeima už nuomojamo būsto išlaikymą  turi atiduoti beveik pusę šeimos pajamų – net 46 proc., ir tai yra didžiausia dalis visose trijose Baltijos šalyse. Įsigijus būstą Vilniuje skolintomis lėšomis iš banko, šeima kas mėnesį jo išlaikymui turi skirti 33 proc. savo pajamų.

 

Tuo tarpu Rygoje šios dalys mažesnės: nuomojamo būsto išlaikymo dalis sudaro 36 proc. disponuojamųjų mėnesio šeimos pajamų, o turintiems būstą su paskola, jo išlaikymui tenka skirti apie 27 proc. pajamų. Taline būsto išlaikymo kaina nuomos ar būsto paskolos atveju yra panaši – kas mėnesį šiam tikslui šeima turi skirti 29 proc. savo pajamų.

 

Transportas – išlaidų skirtumai Baltijos šalyse svyruoja nuo 0 iki 100

 

Lyginant viešojo transporto paslaugas, Rygoje jos tebėra brangiausios. Per praėjusius metus situacija viešojo transporto išlaidų srityje nepasikeitė – Rygoje gyvenanti šeima transportui išleidžia 100 EUR arba 7 proc. šeimos mėnesio pajamų, o Talino gyventojai, kaip ir anksčiau, viešuoju transportu naudojasi nemokamai.

 

Tuo tarpu Vilniuje gyvenančios šeimos mėnesio išlaidos transportui sudaro beveik 64 EUR arba 5 proc. viso šeimos biudžeto.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama

reklama