VersloSavaite.lt   
2014 02 13, 14:15
Ar „Labas kontrakto“ reklama iš tikrųjų klaidinanti?

Image
Sxc.hu nuotr.
„Labas kontrakto“ reklama yra lyginamoji, todėl ji turi atitikti Reklamos įstatymo 6 str. keliamus reikalavimus bei nebūti klaidinanti, mano „AAA Law“ advokatė Giedrė Domkutė.

 

Reklamos 5 str. įtvirtintas reikalavimas neklaidinti reiškia, kad reklama turi būti teisinga, t.y. išdėstytų teiginių teisingumas turi būti pagrįstas, bei išsami. Jeigu reklamoje praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą šioje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti, reklamoje pateikiama informacija laikoma neišsamia.

reklama

 

„Labas kontraktas“ reklama yra klaidinanti, nes patys reklamos užsakovai pripažįsta, jog į skelbiamą TELE2 kainos dalį galėjo būti įskaičiuojamas mokestis už telefoną. Yra lyginami du skirtingos sudėties produktai (vienas abonementinis mokestis ir kompleksinis produktas - abonementinis mokestis bei telefonas, taip pat papildomos mokamos paslaugos), apie ką vartotojas nėra jokiais būdais informuojamas.

 

Reklamos turinio teisingumas taip pat abejotinas, nes viešai skelbiamoje informacijoje, kaip susidaro 70 litų skirtumas, pagrindžiančių sąskaitų skirtumą nėra pateikiama, priešingai, viešoje erdvėje pateikiamoje informacijoje yra nurodoma, kad tokia suma apytikslė, tačiau pateikiama nuoroda, jog šis skirtumas susidaro iš abonementinio mokesčio.

 

Tuo tarpu reklama, neatitinkanti Reklamos įstatymo 5 ar 6 str. reikalavimų, yra draudžiama. Tokia draustina reklama turėtų būti pripažinta ir „Labas kontraktas“ reklama.

 

Dėl klausimo, ar TELE2 atskleidė asmens duomenis ar ne, spręsti turėtų Valstybinė asmens duomenų inspekcija arba teismas, jei būtų pareikštas toks ieškinys. Mūsų nuomone, vien informacijos, jog telefonu buvo kviečiamas taksi, skambinama į užsienį ar aukojama, nenurodant kitų aplinkybių, pvz., kur asmuo važiavo, su kokiu abonementu kalbėjosi užsienyje ir kiek laiko kalbėjosi, taip pat kam aukojo, atskleidimas neturėtų būti laikoma asmens duomenų atskleidimu, nes ši informacija yra pakankamai abstrakti ir niekaip neparodo ekonominių ar socialinių asmens požymių.

 

Sudėtingesnis klausimas yra dėl sumos už paslaugas atskleidimo, tačiau teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turėtų įvertinti, ar reklamoje pašnekovė pati neatskleidė savo asmens duomenų, taip pat ar sumos, sumokėtos per keletą mėnesių, atskleidimas, nedetalizuojant kitos informacijos, yra asmens duomenų atskleidimas.

 

Taip pat teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose yra priešpastatomi du saugomi interesai, turėtų argumentuotai nuspręsti, kuris iš jų – viešas interesas paneigti įstatymų draudžiamą lyginamąją bei klaidinančią reklamoje skleistą informaciją, dėl kurios galėtų nukentėtų eilė vartotojų, ar informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ar asmens duomenų saugumas – yra svarbesnė ir labiau saugotina vertybė šioje situacijoje.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: