Sxc.hu nuotr.

Kartu su sveikinimais antraštėse mirga prognozės, kad antrajame ture jis aplenks prieš Europos Sąjungą (ES) nusistačiusią Nacionalinio fronto kandidatę Marine Le Pen. Nors tokie rezultatai nulemia finansų rinkų optimizmą, jos įžvelgia, kad didesnę riziką Prancūzijai kelia ne prezidento rinkimų rezultatai, o artėjantys rinkimai į Nacionalinę Asamblėją.

Rinkų kryptis po rinkimų – aukštyn

Be didelių staigmenų praėjusį pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, kuriame į priekį išsiveržė E. Macron, keletu procentinių punktų aplenkęs M. Le Pen, rinkos pasitiko optimistine reakcija.

Tokios pat baigties jos tikisi ir antrajame ture, vyksiančiame gegužės 7-ąją. Rinkų optimizmą rodo EURO STOXX 50 indeksas, apskaičiuojamas įvertinus 50 didžiausių euro zonoje veikiančių įmonių akcijų kainas, pirmadienį ūgtelėjęs 3 proc. ir Prancūzijos CAC 40 indeksas, augęs beveik 4 proc. „Danske Bank“ akcijų rinkoms trumpuoju laikotarpiu ir toliau prognozuoja augimą.


Užtikrintumą demonstruoja ir bendra valiuta – euras. Iškart po pirmojo rinkimų turo euro ir dolerio kursas pasiekė 1,0937, tai yra net dviem procentais stipresnis nei buvo prieš rinkimų rezultatus. Finansų rinkoms įvertinus, kad čia dar ne kelio galas ir žinant paskutinių JAV rinkimų istoriją, euras kiek nusistovėjo ir dabar svyruoja apie 1,0860. „Danske Bank“ analitikų nuomone euro ir dolerio kursas pirmadienį pasiektame lygyje turėtų išsilaikyti ir artimiausiu metu.

Didesnis pavojus – kituose rinkimuose

Rinkų optimizmą lemia už tolesnę Prancūzijos narystę ES pasisakančiam E. Macron prognozuojama pergalė ir jam reiškiamas kelių į antrą turą nepatekusių kandidatų palaikymas. Tikimasi, kad radikalių pažiūrų kandidatei M. Le Pen nepavyks įgyvendinti ketinimų iš naujo derėtis dėl narystės ES sąlygų, svarstyti galimybę palikti Bendriją, NATO ir puoselėti glaudžių ryšių su Rusija.

„Danske Bank“ analitikų manymu, rinkų ramybę didžiąja dalimi nulemia suvokimas, kad didžioji rizika tiek Prancūzijai, tiek ir visai ES slypi ne antrajame prezidento rinkimų ture, o kiek vėliau – birželį – vyksiančiuose rinkimuose į Nacionalinę Asamblėją. Būtent birželio 11 ir 18 dienomis vyksiantys rinkimai nulems, kas ateis į valdžią šioje šalyje: proeuropietiški politikai, ateities Prancūziją matantys ES, ar radikalūs politikai, įsitikinę, kad jai bus geriau už Bendrijos ribų.

Susiję straipsniai:

• Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?
• Prancūzijos premjeras žada laikinai mažinti akcizus degalams
• Francois Hollande'as šventė pergalę Prancūzijos prezidento rinkimuose
• Infliacija Prancūzijoje lėtėja
• Smuko Vokietijos ekonomika