Lina Jundulaitė

Klausimas. Auginame 2 metų sūnelį. Tikrų tikriausią mamyčiuką. Jei mama yra kartu su juo vienoje patalpoje, jis nenulipa nuo mamos kelių, visur vedžiojasi už rankos kartu. Tačiau tai ne bėda. Nemalonu tai, kad jis visiškai nepripažįsta tėčio, kuris labai nori jį paglostyti, pažaisti kartu. Iš karto vos paliestas cypia, urzgia.

Panašūs dalykai vyksta ir palikus jį su seneliais: močiutės nepaleidžia, o seneliui net rankos neduoda. Kita vertus, jei lieka be mamos ir be močiutės – būna labai klusnus, geras vaikutis. Ar čia kaprizas? Ar auklėjimo klaida? Ačiū.

Atsakymas. Pirmiausia norisi pastebėti, kad iki dviejų metų vaikams formuojasi prisirišimas prie globėjo, kuris turi įtakos vaikui ir vėliau.

Šiuo metu vaikui yra ypatingai svarbu jaustis saugiam ir jausti, kad juo yra rūpinamasi, nes jis dar nesugeba savimi pasirūpinti ir yra priklausomas nuo aplinkos. Aplinka vaikui suvokiama kaip grėsminga – jau vien dėl to, kad negali vaikas savimi pasirūpinti, jam reikia globėjo. Jeigu šiuo laiku vaikas nesulaukia saugumo jausmo iš tėvų, ypač motinos, jis darosi labai nerimastingas, baimingas, uždaras, šaltas.

Taip gali nutikti ir jei vaikas ilgesniam laikui paliekamas vienas ir prireikus pagalbos, jos ilgesnį laiką nesulaukia. Tuomet vaikui formuojasi nepasitikėjimas aplinka ir nerimas. Dėl to svarbu vaiku rūpintis, rodyti dėmesį. Tačiau vėlgi, svarbu neperlenkti lazdos, nes per daug dėmesio vėlgi vaikui gali formuoti mintį, kad jis yra priklausomas nuo kitų ir kiti juo visiškai pasirūpins, o tai skatina priklausomybę.

Dėl to svarbu rūpintis vaiku, padėti, kai jam reikia pagalbos ar kai verkia, ilgai nepalikti vieno, bet kartu ir sudaryti sąlygas sutikti kitų žmonių – tokių kaip tėvo, senelio, kitų artimųjų ir pan. Nes tai vaikui formuoja mintį, kad aplinkoje yra ne vienas žmogus- motina- , kuris gali juo pasirūpinti, bet galima pasitikėti ir kitais.

Dėl to naudinga susitikti, būti visiems kartu ne tik tais atvejais, kai motinai reikia išeiti ar tiesiog dėl tam tikrų priežasčių negali būti su sūnumi, bet ir kitais atvejais. Nes jei vaikas paliekamas su kitais, kai negali juo pasirūpinti motina- vaikui gali atsirasti suvokimas, kad kiti yra tam, kad pakeistų motiną, kuri jam yra saugumo šaltinis, o tai vėlgi kelia nerimą ir nepasitikėjimą. Galiausiai skatinti vaiko suvokimą, kad motina grįš ir bus su vaiku, tačiau dabar jis turi pabūti ir su kitais. Ypač tėčiu.

Kita vertus, gal yra kažkas nutikę, dėl ko vaikas jaučiasi nesaugus su kitais?

Nesu tikra, ar atsakiau į jūsų klausimą, tačiau, manau, kad kylantys sunkumai gali būti su tuo susiję.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus nepripranta prie gyvenimo atskirai nuo tėvų
• Psichologo konsultacija. Darbo krūvio ir kokybės derinimas