Kai vos tik iškeptos naujosios koalicijos lyderis Andrius Kubilius paskelbė, kad teks susiveržti diržus, visi pritariamai linksėjo galvomis. Tačiau kai buvo įvardintos konkrečios verslo ir visuomenės grupės, šios tuoj pasišiaušė: tik ne mes!

Tad pinigų reikia, o „nuskriausti“ nieko negalima. Prieštaraujantieji mokesčių didinimui teigia, kad taip verslas bus įmurdytas veidu į purvą ir po to daug kas gali ir nebeatsikelti. Tada nebebus kam mokėti mokesčių, o nusilpus verslui padaugės bedarbių, nebus iš ko mokėti pašalpų ir kitų socialinių išmokų.

Tačiau antikrizinio plano šalininkai teigia, kad Lietuva jau per toli nuėjo ir pirmiausia reikia lopyti skyles biudžete, kad neištiktų katastrofa, o tik tada rūpintis lengvatomis verslui. Šio plano šalininkai įgijo ir vieną labai svarbų sąjungininką – eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.

Taigi, panašu, kad daugeliui turėjusių lengvatas teks jas pamiršti ir prisitaikyti. Tuo pačiu ir valstybė turėtų pasispausti, apribodama savo išlaidas.

Svarbiausia – neperlenkti lazdos ir padėti parkritusiam veidu į purvą.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Redakcijos žodis. Paknopstom į prarają
• Redakcijos žodis. Po krizės ženklu
• Redakcijos žodis. Velniava dėl mokesčių
• Redakcijos žodis. Negandos jau beldžiasi į duris
• Redakcijos žodis. Karas ir taika