Prieš keletą savaičių stebėjome netikėtą bankų nacionalizavimo bangą JAV ir Vakarų Europoje, o dabar krizė jau stovi prie mūsų slenksčio.

Kaimynai latviai jau perėme vieno iš didžiausių savo bankų kontrolę. Tiesa, iš atsakingų asmenų Lietuvoje girdime patikinimus, kad mūsų šaliai tai jokiu būdu negresia. Tik mes, ne kartą girdėję tokius raminimus ir žinodami kuo jie dažniausiai baigiasi, negalime būti tokie ramūs.

O nerimauti yra dėl ko. Pasaulio finansų ir vietinė NT krizė mūsų šalies verslą talžo kaip reikiant. Sunkumų turi lietuviškas investicijų gigantas „Invalda“, prieš kurį laiką buvo pasklidę gandai ir dėl neaiškios padėties „Swedbanke“.

Nemažą dalį Lietuvos įmonių kamuoja apyvartinių lėšų trūkumas, o skolų išieškojimo tarnybos trina rankas iš džiaugsmo skaičiuodamos naujus klientus.

Plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose krizė kol kas dar beveik nejaučiama, tačiau aiškūs signalai rodo, kad ir juos nepritekliai netruks pasiekti.

Dalis dabar dar vandens paviršiuje tebesikapanojančių įmonių po mėnesio kito greičiausia panirs ir nebeišplauks. Jų darbuotojai papildys bedarbių gretas.

Naujoji vyriausybė jau svarsto kaip čia apkarpius biudžetą. Šio žingsnio pasekmes pirmiausia pajus pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Akivaizdu, kad smukus perkamajai žmonių galiai, dar daugiau sunkumų patirs beveik visas Lietuvos verslas.

Kaip ten bebūtų, realią situaciją geriausiai parodys jau beprasidedanti Kalėdinė prekyba.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Regionų verslas sulaukęs finansinės pagalbos siekia didinti atsparumą krizėms
• Lustų krizė: Kokią įtaką turi Rusijos karas?
• Ekonomikos apžvalga: tęsiasi gero gyvenimo krizė
• Turkija – didžiausias finansų sistemos siaubas nuo 2008-ųjų krizės
• G. Nausėda: „2017 metai BVP vieni iš geriausių metų po krizės“