Liūdna, tačiau atrodo, kad olimpiniai idealai – bent žaidynių laikotarpiu sustabdyti karinius konfliktus – grimzta nebūtin. Ką ten idealai – jei net akivaizdi ekonominė žala neatgraso nuo noro kariauti.

Atsigaunanti Gruzijos ekonomika patyrė ir tebepatiria labai skaudžius smūgius. Karas tikrai nenaudingas ir Rusijos ekonomikai. Šio konflikto pasekmes greitai pajusime ir mes – nafta dėl karo veiksmų Gruzijoje jau brangsta.

Faktas, kad taika yra žymiai palankesnis metas ekonomikai nei karas nesustabdo žmonių nuo noro kariauti. Žinoma, yra verslo sričių, kurios atneša milžiniškus pelnus ir karo laikotarpiu, tačiau bet kuris darželinukas pasakys, kad karas yra blogai.

Tad, kodėl gi rimti kostiumuoti dėdės to nesupranta? Gal kaltos ambicijos, gal – per gyvenimą susiformavęs požiūris, kad viską galima išspręsti jėga.

Kas kaltas dėl konflikto Pietų Osetijoje „sprogimo“? Galima kaltinti Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, kad pasikarščiavo, neapgalvojo galimų įsiveržimo į Pietų Osetiją pasekmių.

Tačiau žinant, jog osetinų separatistai nuolat provokavo gruzinus apšaudydami jų kaimus, galima suprasti gruzinų poelgį. Ko gero, jiems buvo likusios tik dvi išeitys: duoti stiprų atsaką maištininkams arba toliau kentėti pažeminimus neribotą laiką.

Gruzinų sprendimas suprantamas dar ir dėl to, kad Pietų Osetija yra Gruzijos valstybės teritorija ir natūralu, kad kiekviena valstybė turi teisę savo teritorijoje įvesti tvarką.

Galima kaltinti M. Saakašvilį, kad vietoj, tegul ir trapios, taikos pasirinko karą ir taip pasmerkė atsigaunančią šalies ekonomiką nuosmukiui bei gerokai nutolino viltis prisijungti prie Vakarų erdvės.

Tačiau kažin, ar „sėdėjimas ant parako statinės“, kaip buvo galima pavadinti pastaruoju metu santykius tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos, būtų buvęs geresnis pasirinkimas. Kažin ar tokią situaciją būtų galima pavadinti taika.

Jei Rusija buvo užsibrėžusi tikslą sužlugdyti Gruzijos viltis jau greitu metu prisijungti prie Vakarų organizacijų, tai ji tą tikslą būtų įgyvendinusi bet kokiu atveju. Reikia pripažinti, kad šiame žaidime „didžioji kaimynė“ turėjo labai geras kortas.

Osetinų rankomis konfliktą kurstyti jie galėjo tiek kiek jiems reikėjo. Jei gruzinai būtų kentę, vis tiek Gruzija būtų pripažint kaip nesaugi ir nestabili šalis.

Klausimas tik, kaip gruzinai jaustųsi ir koks būtų jų prezidento autoritetas tautos akyse, jei nebūtų pasipriešinę šiai Rusijos agresijai.

Todėl gali būti, kad gruzinai pasirinkę karą išlošė daugiau nei būtų išlošę pasirinkę vadinamąją taiką. Stabilumą ir gerovę jie būtų praradę bet kokiu atveju, tačiau dabar bent išlaikė garbę ir orumą.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Branduolinio karo baimė ? Tai normalu
• Tyrimas: karas Ukrainoje slopina Lietuvos verslo investicijas
• Giga: karas Ukrainoje nuspaudė Lietuvos energetikos perkrovimo mygtuką
• Lustų krizė: Kokią įtaką turi Rusijos karas?
• Ar įsižiebs valiutų karas tarp euro zonos ir JAV?