Lietuvių sukurtas portalas GetJar.com, skirtas į mobiliuosius telefonus parsisiųsti programas ir žaidimus, yra populiariausias pasaulyje. Ilja Laurs (nuotraukoje) vadovaujama kompanija lyginama su tokiais IT pasaulio grandais kaip „Skype“ ar „Google“, nes greitai tapo pačiu svarbiausiu portalu, neturinčiu rimtų konkurentų.

Lietuvių bendrovės „GetJar Baltic“, sukurtam ir valdomam portalui „GetJar“ vadovaujantis Ilja Laurs teigia, kad versle svarbiausia nebijoti eksperimentuoti, nes kartais neįmanoma prognozuoti nestandartinių, naujų projektų perspektyvų. Verslosavaite.lt I. Laurs papasakojo savo sėkmės istoriją ir pasidalijo mintimis apie savo verslo filosofiją ir perspektyvas.

Kas ir kada Jus paskatino domėtis programavimu?

Polinkį į technologijas ir programavimą turbūt įskiepijo tėvai, dirbę tuometinėje Kauno „Elektronikoje“. Jau antroje klasėje tėvų darbovietėje turėjau priėjimą prie pirmųjų kompiuterių „DVK“. Tai buvo didžiulės dėžės su juodai žaliu, tik tekstiniu ekranu. Juose jau buvo žaidimai – paprasčiausia tekstinė animacija.

Vėliau namuose įsigijome KTU studento surinktą „Sinclair“ kompiuterį, kurį prijungę prie įprasto televizoriaus žaisdavome žaidimus. Šiuo kompiuteriu taip pat jau buvo galima ir programuoti „Basic“ kalba. Pirmoji mano sukurta programa buvo iš tekstinių simbolių sudaryto zuikio piešimas ekrane.

Kaip manote, kas lėmė, kad „GetJar“ tinklalapis tapo populiariausiu pasaulyje mobiliesiems telefonams skirtų programų bei žaidimų tinklalapiu?

„GetJar“ sėkmę lėmė tai, kad vieni pirmųjų sukūrėme ir pasiūlėme produktą, kurio reikėjo mobiliųjų aplikacijų kūrėjams, vartotojams, mobiliojo ryšio operatoriams, mobiliosios reklamos tinklams ir daugybei kitų augančios mobiliosios rinkos dalyvių. Be to, kurdami tinklalapį labai daug dėmesio skyrėme jo patogumui, paprastumui, tuo pačiu sukurdami plačias galimybes mobiliosios rinkos dalyviams gauti statistinės informacijos apie vartotojų užklausas, populiariausius telefonų modelius, suderinamumą ir kt. 

Kada ir kaip kilo mintis išnaudoti mobiliųjų telefonų žaidimų nišą ir kurti „GetJar“ portalą? Kokie buvo pirmi idėjos įgyvendinimo žingsniai?

Į mobiliųjų žaidimų „pasaulį“ patekau visiškai atsitiktinai per savo giminaičius Olandijoje susipažinęs su Didžiosios Britanijos kompanijos „Midas Interactive“ prezidentu Paul Share. Ši kompanija vertėsi mobiliųjų žaidimų publikavimu bei platinimu ir ieškojo programavimo specialistų.

Vos po 40 min. trukmės pokalbio su P. Share priėmėme sprendimą įkurti kompaniją Lietuvoje ir 2000 metais šalyje veiklą pradėjo mobiliųjų žaidimų bendrovė „Midas Baltics“. Nuo pat pradžių joje dirbo 5 programuotojai, kurie kūrė pirmuosius mobiliųjų žaidimų prototipus.

2005 metais iš britų įsigijome 50 proc. „Midas Interactive“ valdomų akcijų ir „Midas Baltics“ tapo savarankiška lietuviška kompanija.

Ar tikėjotės, kad portalas „GetJar“ sulauks tokio populiarumo?

Kurdami „GetJar“ portalą iš pradžių planavome jį naudoti kaip platformą mūsų sukurtų „Java“ žaidimų ir programų testavimui – norėjome, kad kiekvienas mobiliojo telefono savininkas galėtų nemokamai atsisiųsti mūsų sukurtų mobiliųjų aplikacijų bandomąsias versijas už tai mainais pasidalindamas patirtimi, kaip žaidimas ar programa veikia jo konkrečiame telefone. Tokiu būdu tikėjomės kurti daugelyje telefonų galinčias veikti programas ir žaidimus.

Kadangi „GetJar“ kūrėme kaip vidinį tinklalapį, tokios didelės sėkmės nesitikėjome. Net viešai pristatę „GetJar“ portalą prognozavome, kad per pirmąjį mėnesį mobiliųjų aplikacijų vartotojai atsisiųs apie 15 tūkst. kartų. Tačiau sėkmė kelis kartus pranoko mūsų lūkesčius ir per pirmąjį mėnesį atsisiuntimų skaičius pasiekė 100 tūkstančių.

Kada ir kodėl portalas išaugo iš testavimo platformos „marškinėlių“?

Labai greitai norą prisijungti prie „GetJar“ platformos pareiškė kiti programų kūrėjai iš įvairių pasaulio valstybių. Jie talpino nemokamas, nors dažnai dar tik bandomąsias, programų versijas, todėl sparčiai išpopuliarėjo tarp vartotojų.

Jau 2005-ųjų pabaigoje portalas iš testavimo platformos pavirto dideliu nemokamu žaidimų bei programų platinimo kanalu su šimtais programų kūrėjų ir tūkstančiais vartotojų, o 2006 m. portalas aplenkė artimiausius konkurentus midlet.org, handango.com, pocketgear.com ir kitus bei tapo didžiausiu pasaulyje.

Kadangi „GetJar“ tapo svarbiausiu mūsų projektu, visos mūsų kompanijų grupės pavadinimą pakeitėme į „GetJar“. Lietuvoje kompanija vadinasi „GetJar Baltic“, o Didžiojoje Britanijoje įsteigta centrinė kompanija – „GetJar Networks“.

Ar jau atsipirko į idėjos realizavimą investuotos lėšos?

Apie lėšų atsipirkimą kalbėti dar anksti, kadangi šiuo metu nemažai investuojama ir dar tik pradedamos diegti kai kurios esminės numatytos projekto funkcijos, tokios kaip pasaulinio masto mobiliųjų mokėjimų galimybės, didžiausių mobiliųjų reklamos tinklų pritraukimas ir kita.

Šiame plėtros etape pritraukėme vieną didžiausių pasaulyje investuotojų „Accel Partners“ ir intensyviai vykdome plėtrą, todėl artimiausi dveji metai bus labai svarbūs ir įdomūs.

Ar tai buvo pirmas Jūsų sukurtas tinklalapis? Gal buvo ankstesnių, bet nesėkmingų bandymų?

Iki „GetJar“ sukūrimo turėjome daug kitų projektų. Šiuo metu taip pat neapsiribojame vieninteliu „GetJar“ projektu – mobiliojoje erdvėje plėtojame dar keletą projektų: mobiliaisiais telefonais užfiksuotų nuotraukų ir video portalą Ovao.com, muzikos ir skambučių melodijų kūrimo studiją Melopolis.lt, greitųjų žinučių siuntimo ir tinklaraščių portalą Airpoop.com, esame sukūrę keletą mobiliųjų statistikos įrankių ir kitų projektų.

Nors savo veikloje turėjome ir sėkmingų, ir mažesnio dėmesio sulaukusių projektų, manyčiau, kad versle svarbiausia nebijoti eksperimentuoti – juk iš anksto prognozuoti nestandartinių, naujų projektų sėkmę kartais neįmanoma, nes perspektyvos pasimato tik jau sukūrus ir pradėjus siūlyti produktą vartotojams bei partneriams. Tačiau labai svarbu tikėti savo idėjomis ir galimybėmis.

Kaip į Jūsų verslo idėją jos įgyvendinimo pradžioje žiūrėjo draugai bei artimi žmonės?

Laikausi pozicijos, kad nevalia painioti darbo ir privataus gyvenimo, todėl apie verslo projektus žinojo tik bendradarbiai bei keli kolegos-partneriai. Mano artimiesiems „GetJar“ ar kiti mūsų kompanijos projektai dažnai atrodo techniniai ir mažai suprantami – dar iki šiol kartais sunku paaiškinti draugams, kas gi yra „GetJar“.

Mūsų verslo koncepciją ne iškart priėmė ir profesionalai. Iki šiol tenka sulaukti klausimų, iš ko mes gyvename ir gauname pajamas, jeigu visas mobiliąsias programas mūsų vartotojai gali parsisiųsti nemokamai. Mes propaguojame „open development“ koncepciją, o šis verslo modelis ryškiai skiriasi nuo tradicinio „a la restaurant“: moki pinigus – gauni produktą.

Klasikinis mūsų verslo modelio pavyzdys – kompanija „Google“, kuri kelerius metus visas paslaugas teikė nemokamai ir net neplėtojo reklaminių projektų. Ir tik vėliau kompanija sukūrė kai kurias apmokestinamas paslaugas. Tačiau ir tai nesumažino kompanijos svarbos ir 2006 m. „Google“ gavo 10.6 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Jei galėtumėte sugrįžti į praeitį, ką darytumėte kitaip?

Manau, kad pasistengčiau visus kompanijos pajėgumus greičiau sukoncentruoti į „GetJar“ projektą atsisakant tų, kurie mažiau perspektyvūs. Net kai matėme, jog „GetJar“ turi tapti mums svarbiausiu, vis dar didelius resursus skyrėme kitiems projektams, kurių tuo metu turėjome apie 20.

Kaip vertinate alternatyviu verslo guru vadinamo Geoff Burch patarimą, kad turimą verslo idėją geriau pirmiausia aptarti su didžiausiu priešu ir tik žinant visus jos trūkumus klausti draugų nuomonės?

Atvirai pasakius, labiau tikiu verslo filosofija, teigiančia, kad nei vienas žmogus ar net pakankamai didelė jų grupė, kad ir kokie profesionalai bebūtų, negali tiksliai pasakyti, ar idėja bus sėkminga. Manau, kad sužinoti teisingą atsakymą galime tik pabandę idėją įgyvendinti ir investavę pakankamai daug pastangų.

Iš savo patirties galėčiau pasakyti, kad iš 10 įgyvendintų idėjų tik 1 būna sėkminga. O „auksinės“ idėjos dar retesnės – galbūt 1 iš 100. Tačiau, neišbandę visų, negalime surasti tos vienintelės. Net ir Tomui Edisonui, kaip pasakojama, prireikė 10 tūkst. bandymų, kad sukurtų elektros lemputę.

Teigiama, kad „GetJar“ svetainėje mobiliųjų aplikacijų kūrėjai talpina savo sukurtas aplikacijas, o vartotojai gauna galimybę jas parsisiųsti į savo mobiliuosius įrenginius ir naudotis jomis, mainais suteikdami kūrėjams grįžtamąjį ryšį – įvertindami programas, nurodydami pastebėtus trūkumus, tobulintinas savybes ir pan. Ar susilaukiate daug pasiūlymų patobulinimams?

Per dvejus metus sulaukėme apie 40 tūkst. vartotojų komentarų ir dar apie 20 tūkst. programų testavimo ataskaitų, į kurias mobiliųjų aplikacijų kūrėjai gali atsižvelgti, siekdami sukurti platesniam telefonų ratui pritaikytas programas. Mūsų vartotojai neprivalo teikti savo atsiliepimų, jie tai daro savanoriškai.

Tai, kad mūsų vartotojų komentarai yra vertingi, tikina ir bene populiariausios pasaulyje mobiliųjų telefonų naršyklės „Opera Mini“ kūrėjai. Bendrovės komunikacijos vadovas Thomas Ford ne sykį yra pabrėžęs, kad „GetJar“ vartotojų grįžtamojo ryšio dėka „Opera Mini“ naršykle gali būti naudojama daugiau nei 800 mln. telefonų visame pasaulyje, o jos funkcijos geriau tenkina vartotojų poreikius. 

Kada ketinate apmokestinti parsisiuntimus iš „GetJar“ tinklalapio?

Mobiliųjų aplikacijų kūrėjai patys nustato sąlygas, kuriomis vartotojai gali gauti mobiliąją aplikaciją į savo telefoną. Praktika rodo, kad kol kas kūrėjai siūlo nemokamas programas bei žaidimus. Tiesa, dalis jų yra reklaminiai (angl. adware) – jie taip pat nemokami, tačiau programoje gali būti matomas reklamos langas. Manome, kad absoliuti dauguma mobiliųjų aplikacijų ateityje taip pat išliks nemokamos, nors reklaminių programų bei žaidimų gali daugėti.

Teigiama, kad „GetJar Baltic“ yra įsteigusi 100 tūkst. litų prizinį fondą geriausiems Lietuvoje jauniesiems programavimo specialistams. Kodėl nusprendėte skatinti kūrybingus jaunus žmones? Ar nebijote, kad taip užsiauginsite rimtų konkurentų?

Jaunųjų programavimo specialistų konkurse dalyviai kuria įvairias taikomąsias mobiliąsias aplikacijas. Geriausių idėjų autoriams ne tik dovanosime 100 tūkst. litų vertės prizinį fondą, bet taip pat įteiksime tris keliones į Londoną, kur laimėtojai susitiks su tarptautiniais investuotojais, pristatys savo sukurtas idėjas ir turės galimybes gauti finansavimą jų įgyvendinimui ir plėtrai.

Šie jaunieji mobiliųjų programų kūrėjai yra potencialūs mūsų partneriai, kuriems „GetJar“ būtų reikalingas kaip verslo inkubatorius, nes suteikia sąlygas pasiekti mobiliųjų telefonų savininkus visame pasaulyje, tobulinti produktą ir sėkmingai uždirbti.

Vienydami didžiausią pasaulyje mobiliųjų aplikacijų kūrėjų ir vartotojų bendruomenę, jaučiame pareigą skatinti jaunus Lietuvos specialistus domėtis ir eksperimentuoti potencialioje mobiliojoje rinkoje, paskatinti verslumą.

Kaip manote, ar dar yra panašių laisvų nišų, kurių dar neišnaudojo verslininkai?

Be jokios abejonės. Juk progresas keičia verslo erdves ir nuolat atveria naujas galimybes. Turime daugybę pavyzdžių, kaip nauji verslo modeliai buvo atrasti internetinėje erdvėje – pavyzdžiui, „Facebook“ internetinis socialinis tinklas, kurio vertė šiandien skaičiuojama milijardais JAV dolerių, tapo internetinio verslo fenomenu.

Šiandien „ant bangos“ mobilioji rinka. Kompanijos investuoja milijardines sumas į mobiliesiems telefonams skirtų programų kūrimą, populiarėja naujos technologijos, todėl nišų, ką naudingo pasiūlyti vartotojams yra daug.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Sėkmės istorija: kaip mėsininkas tapo menininku
• McDonald‘s sėkmės istorija ir nuolatinė kompanijos kova su kritika
• Restorano vadovės sėkmės formulė – viską daryti iš esmės
• „Mikrovisata TV“ vadovas: „Visada numatome keletą žingsnių į priekį“
• Giedrius Nomeika: „Svarbu, kad vadovavimas netaptų amatu“