Planšetė

Kuo ypatingas yra OLED ir ką ši technologija žada mums, vartotojams?

Nauja sena technologija

OLED arba organiniai šviesos diodai – tai pakankamai sena technologija. Pirmąjį OLED diodą sukūrė „Kodak“ kompanija 1987 metais. Tačiau elektroninių įrenginių ekranų gamybai jie pradėti naudoti tik XXI amžiaus pradžioje.

Jau kuris laikas ekranai su organiniais šviesos diodais naudojami išmaniuosiuose telefonuose, tačiau buvo retenybė planšetinių kompiuterių pasaulyje. Pirmasis paukštis pasirodė prieš du metus, kuomet „Samsung“ išleido  planšetę „Tab 7.7“. Ir štai dabar atnaujintas, pažangesnis OLED ekrano variantas pasirodė su „Tab S“.

Kodėl viena didžiausių pasaulyje elektronikos gamintojų pasirinko būtent OLED technologiją, o ne kitas alternatyvas? Organiniai šviesos diodai dažnai vadinami ekranų ateitimi. Panašu, kad „Samsung“ tiki šia technologija. Ji yra viena aktyviausiai OLED ekranus propaguojančių ir reklamuojančių kompanijų. Maža to, jai priklauso viena iš laboratorijų, kuri smarkiai prisidėjo prie šios technologijos tobulinimo. Gamintoja netgi sugalvojo nuosavą pavadinimą naujiesiems ekranams – „Super AMOLED“.

Stiprūs konkurentai

OLED kelias į vartotojų įrenginius toli gražu nėra klotas raudonu kilimu. Organiniams diodams tenka konkuruoti su dviem skystųjų kristalų stovyklą atstovaujančiais rinkos senbuviais – LCD LED ir IPS LCD. Visos trys planšetinių kompiuterių ekranų technologijos turi savų privalumų ir trūkumų.

Pats seniausias, bet vis dar turintis garo ir nuolatos tobulinamas ekranų tipas yra LCD LED. Santykinai tai pigiausia technologija, tad ji dominuoja ekonominės klasės įrenginių segmente. Pačios naujausios ir pažangiausios LCD LED versijos, tokios kaip „Super LCD“, diegiamos aukštos klasės mobiliuose įrenginiuose. 

Kita, vidutinės ir aukštos klasės planšetėse ir išmaniuosiuose telefonuose įsitvirtinusi ekranų technologija yra IPS LCD. Ji buvo sukurta vėliau ir ja buvo siekta pašalinti kai kuriuos LCD trūkumus. Priimta manyti, kad IPS ekranų spalvos atvaizduojamos tikroviškiau ir ryškiau nei LCD, geresni ir apžvalgos kampai. Bet IPS yra brangesnė ir daugiau elektros energijos eikvojanti technologija, dėl to ji dažnesnė galinguose, ištvermingas baterijas turinčiuose įrenginiuose.

Pagrindinis OLED koziris – greitis

OLED technologijos apologetai skelbia daugybę jos privalumų. Didesnis atvaizduojamų spalvų kiekis, aukštesnis kontrastas, geresni apžvalgos kampai, mažesnis storis. Bet visos šios ypatybės mažiau ar daugiau būdingos ir LCD LED bei IPS LCD ekranams. Tačiau OLED turi kai ką, kas ją iškelia virš kitų. Ypač didelį veikimo greitį.

Teorijoje organiniai diodai yra visa eile spartesni lyginant su skystaisiais kristalais. Tai reiškia, kad vaizdas OLED ekrane pasikeičia beveik akimirksniu ir nesimato greitai judančių objektų „šešėlių“. Ši savybė turėtų ypač praversti žaidimų kompiuteriuose ir televizoriuose, kuriais žiūrimos sporto varžybos ar veiksmo filmai.

Aišku, klausimas, kiek toks greitis reikalingas šiuolaikiniuose planšetiniuose kompiuteriuose, kurie įprastai nepasižymi didelėmis vaizdo apdorojimo galimybėmis. Bet nėra abejonių, kad ateityje labai mažas atsako laikas taps aktualus ir planšetėms bei išmaniesiems telefonams. Tad OLED turi labai gerus šansus tapti dominuojančia ekranų technologija. Jei jos kūrėjams pavyks pašalinti vieną trūkumą – trumpesnį tarnavimo laiką.

Kova su laiku

Kuo lėčiau dėvisi detalės, tuo ilgiau galima naudotis daiktu. Ekrano tarnavimo laikas yra labai svarbus monitoriams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir ypač televizoriams, ir mažiau svarbus mobiliesiems įrenginiams, kuriuos vartotojai keičia dažniau. OLED ekranai dėvisi greičiau už LCD. Dėl šios priežasties „organika“ kol kas diegiama telefonuose ir planšetėse.

Ką ekrano atveju reiškia žodis „dėvisi“? Spalvų pasikeitimą ir ryškumo praradimą. OLED ekranas pasižymi didesniu ryškumu, tačiau dėl sandaros ypatumų greičiau jį praranda jei lyginsime su skystųjų kristalų technologijomis. Be to, OLED ekrane skirtingos spalvos su laiku blanksta skirtingai, dėl to vaizdas gali įgauti vieną arba kitą atspalvį (tampa nenatūralus). LCD ekranai irgi nėra ilgaamžiai, ir juose vaizdas blanksta bei įgauna atspalvį, bet šie procesai yra lėtesni.

Šiuo metu OLED technologijos kūrėjai pasiekė daugiau nei 2 metų nepertraukiamo darbo rezervą. To jau pakanka planšetiniams ir mobiliesiems telefonams, kurių įprastinis tarnavimo laikas yra mažesnis. Gera žinia, kad tai nėra riba. Labai tikėtina, kad ateityje naujųjų ekranų tarnavimo laikas bus dar labiau padidintas ir tai atvers jiems kelią į ilgaamžiškesnių elektroninių įrenginių rinką.

Atsparesni ekstremalioms sąlygoms

Dar viena naudinga OLED ekranų savybė – jie yra atsparesni aukštai arba žemai temperatūrai. Šaltyje LCD ekranai pradeda veikti lėčiau ir praranda ryškumą, o karštyje sumažėja jų ryškumas. Organiniai diodai irgi kenčia nuo ekstremalių sąlygų, tačiau ne taip smarkiai. Šaltų lietuviškų žiemų sąlygomis tai nemenkas privalumas.

OLED ekranų sandara yra santykinai paprastesnė nei LCD. Dėl to pirmuosius lengviau padaryti plonais. Bet tai nereiškia, kad visi IPS arba LCD LED ekranai yra storesni. Šios technologijos tiek yra ištobulintos, kad jau leidžia pagaminti tokius pačius kompaktiškus ekranus kaip ir OLED, tik gal su didesnėmis sąnaudomis. Žvelgiant į ateitį, organiniai diodai turi didesnį storio mažinimo potencialą.

Anksčiau buvo teigiama, kad OLED ekranai eikvoja mažiau energijos. Bet tai buvo prieš kelis metus. Skystųjų kristalų technologijos padarė didelę pažangą šioje srityje ir pasivijo konkurentę. Vidutinės energijos sąnaudos tiek vieno, tiek kito tipo ekranų yra panašios.

Ar tikrai vaizdas ryškesnis?

Gamintojai teigia, kad OLED ekranai pasižymi didesniu kontrastu. Bet tai nėra visiška tiesa. Dėl sandaros ypatumų OLED ekranai pasižymi ypač gilia juoda spalva, o LCD ekranų stiprioji pusė – balta spalva. Dėl šios priežasties, dirbti su organinius diodus turinčiomis planšetėmis bus patogiau ir maloniau prietemoje,  vietose, kur nėra ryškaus apšvietimo. Iš kitos pusės, jei šviečia ryški saulė, vaizdas dažniausiai geriau matosi skystųjų kristalų ekrane.

Tokia padėtis buvo prieš metus, kol nepasirodė naujausias „Samsung“ planšetinis kompiuteris „Galaxy Tab S“. Panašu, kad šiame įrenginyje gamintojai pavyko išspręsti OLED ekrano ryškios baltos spalvos problemą. „Tab S” ekranas pasižymi ne tik didele raiška (2560x1600 taškų) bet ir ryškumu, kuris leidžia naudoti planšetę saulėtą dieną. 

Iš technologijų pažangos pusės, OLED turi didesnį potencialą nei LCD ar IPS LCD. Ir nors kalbos apie tai, kad organiniai diodai išstums skystuosius kristalus yra kiek pritilusios, pirmųjų ateitis vis dar atrodo šviesi. Tad pirkdami planšetinį kompiuterį su organiniais diodais jūs renkatės progresą.

Susiję straipsniai:

• Pradeda išankstinę „Galaxy Note 20“ ir „Galaxy Note 20 Ultra“ prekybą
• „Samsung“ „S20 Ultra“ išankstiniai užsakymai viršijo lūkesčius
• Parodos CES dešimtmetis: kuo labiausiai stebėjomės nuo 2010-ųjų?
• Dizaineriai ir svajotojai: kas įkvepia telefonų kūrėjus?
• Triukai, kuriuos turi žinoti visi „Galaxy S9“ savininkai