Edita Dijokaitė

Klausimas. Turime 3 vaikus (10m., 4m., 3m.). Aš dirbu pas vyrą finansininke ( pusę dienos). Iš ryto 6.00 nuvežu 1 vaiką pas mamą, kita į mokyklą, trečią į darželį, 8.30 jau būnu darbe. 13.00 pasiimu vaiką iš mokyklos ir nuvežu į būrelį. Tuo laiku pasiimu iš darželio mergaitę. Toliau vyriausią vaiką iš būrelio ir mažiausią iš mamos. Apie 17.00 būname namie.

Tada pamokų ruošimas ir kažkur 21.00 vaikai eina miegoti. Mano vyras grįžta namo 20.00–21.00 įjungia televizorių, nes rodo „Panoramą“ (!) ir kitos laidos, su vaikais nebendrauja išvis. Jei jam palieku vaikus bent trumpam, tai kyla barniai, vaikai patiria stresą. Ypač negali rasti kompromiso su vyriausiu sūnumi. Vaikas verkia.

Savaitgaliais arba „dirba“ arba „žvejyboj“, gali būti ir komandiruotėje. Vyras yra be širdies ir egoistas. Su manimi kalba pastoviai rėkdamas.

Bet ar verta taip toliau gyventi? Nusibodo. Prašau palikti mus, duoti ramybę, bet nesutinka. Turime namą, iš kurio jis nė už ką neišeis. Ką daryti?

Atsakymas. Numanau kaip jums sunku. Esate kaip reikiant įsisukusi į uždarą savo gyvenimo ratą ir ritmą.

Tiesą sakant, negaliu jums atsakyti į klausimą, ar verta kartu gyventi. Atsakymą žinote tik jūs pati. Pamąstykite, ką jums duoda ši santuoka, ką ji reiškia jūsų vaikams, vyrui, ir ar tikrai norite santuoką nutraukti, o gal skyrybų prašymas tėra bandymas priversti vyrą pasikeisti.

Jūs beveik nieko neparašėte apie savo jausmus, apie tai, ką jaučiate būdama tokioje situacijoje ir ką apskritai jaučiate savo vyrui. Tad sunku jums kažką patarti.

Pasistenkite ramiai pasikalbėti su vyru (paprašykite ir jo kalbėti ramiu tonu, be jokių šūksnių) apie tokią situaciją namuose, apie savo jausmus ir mintis, paklauskite, ką jis jaučia jums ir vaikams, kodėl jis vis šaukia ant jūsų ir kodėl taip mažai bendrauja su vaikais.

Pakalbėkite su juo apie tai, kokį indėlį jis įneša į vaikų auklėjimą, kad vaikams reikia tėčio palaikymo, dėmesio, paramos.

Jeigu po kelių bandymų kalbėtis nepavyks susitarti ir skyrybos neišeis iš galvos (nes minėjote, kad prašėte vyro jus palikti), gerai apmąstykite visas galimybes. Pagalvokite kaip santuokos nutraukimas galėtų atsiliepti jums pačiai ir jūsų vaikams, koks toliau būtų gyvenimas.

Žinoma, vaikams reikia bendravimo su tėvu, bet jeigu jūsų vyras su jais beveik nebendrauja, o bendravimo metu tarp jų išvien kyla konfliktai ir vaikai patiria didžiulį stresą, tuomet reikėtų pagalvoti, kokie pasikeitimai šeimoje tokiu atveju jiems būtų geriausi.

Jeigu vis tik nenorėsite gyventi nuo vyro atskirai, suraskite laiko sau, kad gyvenimas nebebūtų toks varginantis. Pamaloninkite save tais dalykais, kurie suteikia jums teigiamų emocijų.

Sugalvokite pramogų visai šeimai (tai nebūtinai turi būti brangios pramogos, galit tiesiog visi kartu apsilankyti muziejuje, susirengti iškylą gamtoje ir t.t.). Jeigu nepavyks vyro įkalbėti leisti laiką kartu su visa šeima, pramogaukite be jo, skirkite laiko sau ir vaikams, džiaukitės vieni kitais, kartu praleistomis akimirkomis.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus – „mamyčiukas“
• Psichologo konsultacija. Sūnus nepripranta prie gyvenimo atskirai nuo tėvų