Arminas Gudaitis

Psichologas Arminas Gudaitis, matydamas, kad dabartinė situacija, gaubianti visą pasaulį ir, žinoma, Lietuvą, sukelia žmonėms daug stresinių situacijų, pateikė patarimų kaip mažinti stresą ir kaip nuo jo apsisaugoti darbe.

„Stresinės“ profesijos

Stresas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys ypač būdingas intelektinių profesijų atstovams – gamybos vadovams, verslininkams, inžinieriams ir panašiai.

Norint kovoti su stresu darbo aplinkoje, reikia įvertinti jį sąlygojančius veiksnius: mikroklimatą, darbo dienos trukmę, darbo grafiką, emocinę įtampą, laiko deficitą, intelektualinę įtampą, atsakomybės lygį, naujos informacijos kiekį, pasitenkinimą darbu, poilsio kiekį ir panašiai. 

Reiktų pažymėti, kad stresą darbe gali kelti ne tik individualūs, bet ir grupės, organizacijos stresoriai. Individualūs stresoriai susiję su darbuotojų perkrovimu darbe, asmeninėmis žmogaus savybėmis – atšiaurumu, šiurkštumu, emocionalumu, spontaniškumu. Įtakos stresinei būsenai turi ir asmeninis gyvenimas, karjeros pokyčiai, santykiai namų aplinkoje, įpročiai, gyvenimo būdas, artimųjų mirtis, liga, vestuvės, skyrybos, darbo pakeitimas, atleidimas iš darbo, turto padalijimas ir kiti.

Aplinka, kurioje yra žmogus, taip pat gali kelti stresą. Grupės stresoriai – tai sąveikos stoka grupėje, socialinio, psichologinio palaikymo stygius asmeniniuose santykiuose, menka bendravimo kultūra, kuri sukelia tarp grupinius konfliktus.

Ar kankina stresas?

Kiekvienas iš mūsų analizuodamas kitų: darbuotojų, kolegų, viršininko, savo veiklą gali pastebėti tam tikrus stresą rodančius požymius ir pasistengti padėti. 

Streso požymiai gali būti: fiziniai – širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis; psichiniai – nuotaikos svyravimas, susijaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susirūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo nuojauta ir elgesio pakitimai – irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, plepumas, dažnesnis rūkymas, įnikimas į alkoholį ar vaistus.

Reiktų paminėti, kad nėra vienodų žmonių, todėl kiekvieno reakcija į stresą skirtinga. Ji priklauso nuo to, kiek sąmoningai ar nesąmoningai jis interpretuoja žalingą, grėsmingą įvykį ar iššūkį: tai, kas kelia nerimą vienam žmogui, kitam yra stimuliuojantis ir džiugiai šiurpinantis įvykis. Asmenys yra skirtingi savo tolerancija išorinių veiksnių sukeltam stresui. Ta pati situacija gali būti interpretuojama skirtingai. Todėl pastebėjus anksčiau nurodytus požymius negalima iš karto teigti, kad žmogus yra kamuojamas streso.

Apsisaugoti nuo streso gali tik pats žmogus

Prie „stresiškų“ profesijų galima būtų priskirti ir „emocines“ profesijas, kurios reikalauja nerodyti savo jausmų, nesutampančių su profesijos reikalavimais. Prieš pradedant kurios nors srities karjerą ar darbą kokioje nors organizacijoje, reikėtų atkreipti dėmesį į galimą streso lygį ir į savo galimybes su tuo susidoroti.

Sumažinti streso neigiamas pasekmes sveikatai galima, padidinus žmogaus atsparumą stresui. Nelengva pakeisti požiūrius ir įpročius, bet, siekiant būti atsparesniam stresui ir išsaugoti sveikatą, būtinas: didesnis fizinis aktyvumas – taip natūraliai sudeginamos streso metu organizme susikaupusios kenksmingos medžiagos, sustiprinamas organizmas, nervų sistema, pakeliama nuotaika.

Norint išvengti streso, būtina sveikai ilsėtis – laiku gulti ir anksti keltis. Negalima dirbti be pertraukų iki išsekimo – reikia derinti darbą su poilsiu, keisti užsiėmimų pobūdį.

Taip pat – mokėti džiaugtis ir atsipalaiduoti. Yra tūkstančiai nuostabių, džiuginančių dalykų, kurių dažnai nepastebime prislėgti kasdieninių rūpesčių. Šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai.

Streso valdymo patarimai

Jei kas nors jaudina, sutrinka kvėpavimo ritmas. Atidėkite į šoną rūpesčius – grįšit prie jų vėliau. Trejetą minučių lėtai, ramiai ir ilgai pakvėpuokit.

Kai kam įtampų atsikratyti lengviau judant nei būnant ramiai. Pamėginkite išsilieti fiziniais veiksmais – mankštinantis, šokant ar kovojant su įsivaizduojamu priešininku. Keletas aktyvių veiksmų – keliolika pritūpimų – pakels tonusą ir pataisys nuotaiką. Dar naudinga – greitai vaikščioti, bėgioti ar kitaip judėti, tik nederėtų pervargti.

Esant stresinėse situacijose taip pat nereikėtų pamiršti muzikos – muzika aktyvuoja dešinįjį galvos smegenų pusrutulį ir gelbsti nuo kairiojo pusrutulio įkyrių minčių. Pajutę spaudimą, trejetui minučių meskit reikalus į šoną. Paklausykit mėgstamą melodiją, pašvilpaukit ar padainuokite sau.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus – „mamyčiukas“
• Psichologo konsultacija. Sūnus nepripranta prie gyvenimo atskirai nuo tėvų