Klausimas. Turiu labai rimtą problemą – mano mama pernelyg kišasi į mano gyvenimą, nurodinėja ir panašiai. Sulaukusi 20 metų negaliu išeiti niekur neatsiklaususi mamos. Neparėjus ilgiau namo namie vyksta baisūs ginčai.

Mama neapkenčia mano vaikino, nors jis tikrai geras. Per savaitę su juo galiu susitikti tik vieną kartą, antraip mama labai pyksta. Be to kiekvieną kartą man primena, kad neįsimylėčiau, kad jai jis nepatinka, kad tik negalvočiau apie jokias vedybas.

Suprantu, kad mama nori gero, tačiau jau toks gėris „lenda per gerklę“, ypač matant kaip gyvena kiti mano bendraamžiai. Taip gyvendama jaučiuos taip, lyg negalėčiau nieko gyvenime pati nuspręsti ar pasirinkti sau patinkančio vaikino.

Frazė „tik neįsimylėk“ varo iš proto, nes aš tikrai jau jį myliu. Esu labai jautrus žmogus, tikrai stipriai reaguoju į visas replikas.

Mano gyvenimas būtų nuostabus jei mama pritartų bent jau mano draugystei su tuo vaikinu, dabar esu labai nelaiminga ir patiriu didelį stresą.

Tuo labiau kad visada buvau labai gera dukra net per daug gera. Niekur nesitrankydavau per naktis ir visada padėdavau tėvams, tačiau dabar jau nieko nebenoriu.

Galbūt mano problema atrodys juokinga, bet kai yra prikaišiojama kiekvieną dieną dėl to paties tai jau nieko gero. O jokie pokalbiai su mama jos nuomonės nekeičia... Prašau padėkite.

Atsakymas. Numanau kaip jaučiatės. Situacija tikrai nepavydėtina ir nejuokinga. Panašu, jog jūsų mama su jumis elgiasi dar kaip su paaugle, kuri dar nelabai gali pasirūpinti savimi. Galbūt iš didžiulės meilės, galbūt dėl to, kad dar nemato jūsų savarankiškų kaip suaugusio asmens veiksmų, o galbūt ir nenori to matyti.

Galbūt jūsų mamos toks būdas – nuolat kam nors nurodinėti. Tokio mamos elgesio priežastis galima tik nuspėti.

O ką daryti jums ir kaip suktis iš tokios padėties? Pirmiausia turite nustatyti aiškias ribas santykiuose su mama. Esate jau suaugusi mergina, kuri gali pati priimti sprendimus, remdamasi arba ne aplinkinių žmonių nuomone (tame tarpe ir jūsų mamos). Turite mamai tai parodyti.

Siūlau aiškiai ir be jokių užuolankų papasakoti kaip jus verčia jaustis toks mamos elgesys, kad tai jus smugdo kaip asmenį, neleidžia prasimušti į gyvenimą. Išsakykite savo supratimą, kad žinote, jog mama nori jums gero, bet tuo pačiu paaiškinkite jai, kad toks jos elgesys jums visiškai ne į gera.

Galite parodyti mamai, kad jos nuomonė jums yra labai svarbi (jeigu taip yra iš tiesų) ir kad jums labai reikia jos palaikymo, tačiau sprendimus vis tik jau turite priimti jūs pati ir mama turėtų su ta mintimi susitaikyti.

Prašymai, sakėte, nieko nekeičia. Tuomet bandykite tartis su mama. Visas norimas pateikti sąlygas apgalvokite iš anksto, apgalvokite argumentus. Siūlyčiau kalbėti ramiu tonu, be jokių riksmų, nes piktas ir pakeltas tonas gali sukelti norą gintis arba ginčytis.

Užduokite savo klausimą psichologui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Psichologo konsultacija. Per metus labai pasikeičiau, kodėl tai galėjo įvykti?
• Psichologo konsultacija. Jausmai buvusiam draugui atgijo po metų
• Psichologo konsultacija. Nežinau ką daryti baigus studijas
• Psichologo konsultacija. Sūnus – „mamyčiukas“
• Psichologo konsultacija. Sūnus nepripranta prie gyvenimo atskirai nuo tėvų