TOP promo
 
VersloSavaite.lt   
2021 07 29, 10:51
Kaip įveikti baimę imtis verslo?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Didelė dalis Lietuvos visuomenės domisi galimybėmis imtis papildomos veiklos ir svajoja apie savo verslą. Tarptautinių tyrimų duomenimis, daugiau negu trys ketvirtadaliai šalies gyventojų nuosavą verslą laiko geidžiamu karjeros pasiekimu, ir šis rodiklis – vienas aukščiausių Europoje.

 

SEB banko atlikta apklausa rodo, kad daugiau negu pusė (54 proc.) visuomenės dažnai arba kartais pagalvoja, jog galėtų imtis tokios veiklos.

 

Vis dėlto, dažnai šios svajonės tokios ir lieka. Ekspertai pastebi, kad taip dažnai nutinka dėl subjektyvių priežasčių: nuostatų, susijusių su verslo kūrimu, požiūriu į savo galimybes ir baimės.

 

BVP galėtų būti keleriopai didesnis

 

„Pastebime, kad baimė dažnai yra tas veiksnys, kuris trukdo pradėti verslą. Ieškoma pasiteisinimų, abejojama savo gebėjimu pasiekti užsibrėžtus tikslus. Visgi, viena pagrindinių priežasčių – įgūdžių, kompetencijos trūkumas. Tačiau kai noras tampa didesnis už baimę, visada atsiranda ir sprendimas šį trūkumą eliminuoti“, – teigia Inga Juozapavičienė, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė.

reklama

 

Tai, kad visuomenės ryžtą imtis kurti verslą dažnai slopina baimė, rodo ir SEB banko apklausa. Šiemet vykdyto tyrimo metu paklausti, kas kliudo imtis nuosavo verslo kūrimo ar papildomo darbo, beveik pusė (42 proc.) gyventojų nurodė neturį geros verslo idėjos. Panašią dalį žmonių (39 proc.) sulaiko įsitikinimas, kad verslui pradėti reikia daug investicijų. Trečdalis (34 proc.) baiminasi nesėkmės.

 

„Svarbiausios kliūtys verslo link dažniausiai susijusios su žmonių nuostatomis. Mūsų visuomenėje vis dar dažnai egzistuoja baimė patirti nesėkmę. Verta atkreipti dėmesį, kad daugelis nuogąstavimų labiau būdingi moterims – jos kur kas dažniau negu vyrai minėjo nesiimančios verslo, nes neturinčios geros idėjos ir labiau baiminasi nesėkmės. Tokie rezultatai dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje sukuriamas bendrasis vidaus produktas galėtų būti kelis kartus didesnis, jei gyventojai susitelktų ne tik į savo trūkumus, bet ir galimybes, o vyrai ir moterys vienodai įsitrauktų į verslą“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė.

 

Būtina pagalba ir ugdymas

 

Pasak jos, baimė labiausiai kausto jaunesnius gyventojus. Beveik pusė 18–29-erių metų gyventojų nesėkmės baimę įvardija kaip kliūtį imtis verslo ar papildomos veiklos. „Tai – svarbi žinia visoms verslumo ir finansinio raštingumo ugdymu besirūpinančioms organizacijoms bei priminimas, kad augančiai naujai kartai svarbu ne tik suteikti žinių, bet ir skatinti pasitikėjimą savimi“, – teigia SEB banko atstovė.

 

Tokiam požiūriui pritaria „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorė, pabrėždama būtinybę ir ugdyti būsimus verslininkus, ir keisti visuomenės nuostatas.

 

„Tam tikrų „minkštųjų” verslumo įgūdžių jau turi būti mokoma mokykloje, nuo pirmųjų klasių. Svarbu, kad keistųsi ir visuomenės požiūris į verslininkus, verslą, kaip karjeros pasirinkimą ir, žinoma, į klaidas. Beje, visuomenės požiūris į verslą yra vienas iš verslumo indikatorių apibūdinančių veiksnių. Taigi, turime investuoti į jaunus žmones bei keisti gyventojų požiūrį, jog kurti verslą yra gerai“, – pabrėžia I. Juozapavičienė.

 

Gyventojus, kurie galvoja apie savo verslą, tačiau dėl baimės patirti nesėkmę vis atidėlioja jo kūrimą, I. Juozapavičienė kviečia semtis patirties iš šį barjerą jau įveikusių verslininkų. Tai gali padėti keisti požiūrį į galimą nesėkmę ir nuosavą verslą apskritai.

 

„Net ir tais atvejais, kai kuriant ar vystant verslą patiriama nesėkmė, tai nėra nuosprendis, o pamoka ir galimybė pradėti iš naujo. Nors tai ir neigiama patirtis, ji gali padėti kuriant naują ar stiprinant prikeltą verslą. „Versli Lietuva“ teikiama verslo mentorystės paslauga puikiai padeda naujiems verslininkams rasti atsakymus į jų klausimus, padrąsinti ir palydėti pirmuosiuose žingsniuose“, – pasakoja pašnekovė.

 

Lietuva versli

 

Į klausimą, ar esame versli tauta, abi pašnekovės atsako teigiamai. „Mūsų tyrimo duomenimis, beveik penktadalis visuomenės jau šiuo metu imasi veiksmų savo ir aplinkinių gerovei kurti užsiimdami papildoma veikla ar kurdami nuosavą verslą. Lietuvos visuomenė turi verslumo potencialą, tik jam būtina sudaryti kuo daugiau galimybių skleistis“, – pabrėžia E. Dovbyšienė.

 

Ji atkreipia dėmesį ir į nuolat augantį visuomenės susidomėjimą įvairiomis programomis ir iniciatyvomis verslumui skatinti. Pavyzdžiui, SEB bankas šiemet penktą kartą rengė verslo akceleratoriaus programą, skirtą padėti mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms užauginti verslą. Norą dalyvauti programoje šiemet pareiškė arti 70 bendrovių atstovų.

 

Daugeliui gyventojų duris į verslą atvėrė pandemija. Šalyje paskelbus karantiną, „Versli Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos „Internete karantino nėra”, prie kurios prisijungė per 1500 smulkaus ir vidutinio verslo e.parduotuvių. Iš jų beveik 300 – karantino metu įkurtos internetinės parduotuvės.

 

„Daug verslininkų pasinaudojo neatlygintinomis mentorių konsultacijomis, el. komercijos rinkodaros mokymų mediateka, specialiais partnerių pasiūlymais. Visa tai rodo, jog pandemija smarkiai paveikė smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, kurie nuo pat karantino pradžios suskubo ieškoti būdų tęsti ir plėsti savo veiklą“, – sako I. Juozapavičienė.

 

Ir „Verslios Lietuvos“, ir SEB banko atstovės teigia neabejojančios, kad artimiausioje ateityje inovatyvių, konkurencingų verslų Lietuvoje bus kuriama vis daugiau, nes jaunosios kartos finansiniam raštingumui ir verslumui ugdyti šalyje skiriamas gerokai didesnis dėmesys nei bet kada iki šiol. Čia svarbų vaidmenį atlieka įvairios įmonės bei organizacijos – pavyzdžiui, SEB bankas ir „Versli Lietuva“ bendradarbiauja su jaunimo verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“.

 

SEB banko ir „Lietuvos Junior Achievement“ partnerystė tęsiasi jau penkerius metus. Per tą laiką tūkstančiai šalies moksleivių dalyvavo bendruose projektuose ir iniciatyvose, įgydami žinių ir praktinės patirties, padėsiančios ir skatinsiančios imtis kurti savo verslą. SEB bankas jau kelerius metus prisideda prie „Lietuvos Junior Achievement“ „AcceleratorX“ praktinės verslumo ugdymo programos įgyvendinimo.

 

Tuo tarpu „Versli Lietuva“ inicijavo „AcceleratorX“ programos įgyvendinimą visos Lietuvos mastu. Programoje dar šiemet dalyvaus 3 tūkst. moksleivių, kurie, planuojama, sukurs 800 mokomųjų bendrovių. Prognozuojama, kad šios įmonės per artimiausią dešimtmetį gali išaugti į maždaug 450 naujų jaunų verslų.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok
Apsaugos kodas:* Code

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama

apklausa

Ar per pastaruosius metus kilo jūsų darbo užmokestis?
 

reklama