Foto

Keičiantis tendencijoms teisinių ir finansinių niuansų išmanymas čia gali ženkliai sumažinti rizikas. Kuriose šalyse į kokias sritis šiuo metu labiausiai verta investuoti?  Kur didžiausius iššūkius kelia kultūriniai skirtumai? Kur verslo susitikimus geriau planuotis gyvai, o ne nuotoliniu būdu? Apie šiuos ir kitus klausimus kalba advokatas Jonas Zaronskis ir finansų ekspertė Kristina Laima Aleknienė.

Visų pirma atsirado pokyčių tarptautiniuose susitarimuose. Vienomis svarbiausių temų čia tampa tvarumas, aplinkos apsauga ir klimato kaita. Prekybos susitarimuose vis dažniau įtraukiamos nuostatos dėl tvaraus verslo veikimo ir aplinkos standartų laikymosi. Panašu, kad ši tema taps vis svarbesnė įmonėms, nes daugelis rinkų reikalauja atitikti šiuos naujus reikalavimus.

„Įvairių paslaugų ir procesų skaitmenizacija čia taip pat atnešė nemažai pokyčių į susitarimus, daugiau dėmesio sutartyse pradėta skirti asmens duomenų apsaugai, kibernetiniam saugumui.  Po pasaulinės COVID-19 pandemijos sutartyse atsirado atskiros skiltys, susijusios su pandemijomis, sveikatos apsauga, paslaugų teikimo ir prekių srauto judėjimu esant pandemijai. Taip pat mūsų regione viskam įtakos turėjo prasidėjęs karas, kuris irgi šiek tiek koregavo įvairias sutarčių sąlygas“, – pasikeitimus sutartyse vardino advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris J. Zaronskis.

Būtent karas privertė labiau pagalvoti apie galimas rizikas, ypač regionuose, kuriuose tvyro geopolitinė įtampa. Todėl, pasak „Baltic accounting experts“ direktorės K. L. Aleknienės, formuojant tarptautines bendrąsias įmones ar partnerystes, reiktų atsižvelgti į teisinį reglamentavimą, netgi konkrečios valstybės politiką, tarptautinius santykius bei investicijų apsaugą. „Tokiuose regionuose kaip Artimieji Rytai, geopolitiniai įvykiai gali turėti didelę įtaką regiono stabilumui, o tai gali smarkiai paveikti verslo aplinką ir ilgalaikį partnerystės tvarumą. Todėl itin svarbu įtraukti geopolitinį analizės elementą į verslo plėtros strategiją, norint pasirinkti tinkamiausią struktūrą, kuri minimaliai paveiktų verslo operacijas“, – sakė K. L. Aleknienė.

Neįvertinus kultūrinių skirtumų gali tekti atidėti terminus

Žvalgantis į kitų šalių rinkas ir formuojant teisines bei finansines plėtros strategijas, verslams reiktų nepamiršti ypatingai svarbaus aspekto – tai kultūriniai skirtumai ir vietos verslo papročiai, dėl kurių neišmanymo verslo procesai gali tiesiog užstrigti.

„Vokietijoje, Austrijoje ar Skandinavijos regione labai aiškiai apibrėžiami terminai ir jų laikomasi, tad dirbti lengviau nei Pietų Europoje ar Afrikos šalyse, kur procesai vyksta itin lėtai. Pavyzdžiui, Rumunijoje žmonės dažnai niekur neskuba, taigi vykdant verslą, pasirašinėjant sutartis ar organizuojant susitikimus, reiktų tai įsivertinti. Čia ypač ilgai trunka bylinėjimasis. Šiose rinkose labiau rekomenduojama susitikimus planuotis gyvai, o ne nuotoliniu būdu. Kol dalyvaujate susitikimuose, darbas vyksta greitai, bet perėjus nuotolinį bendravimą, atsakymų laukti reikia ilgai, o terminai vis tolsta“, – pastebėjimais dalinasi J. Zaronskis.

Kai kyla rizika mokesčius susimokėti du kartus

Tarptautinėje rinkoje yra galimybės optimizuoti mokesčius, taip veiklą padarant efektyvesne.  Vienos šalys, tokios kaip Estija, Nyderlandai, priskiriamos lengvesnio apmokestinimo zonoms, kitose – pavyzdžiui, Kanadoje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose mokesčių klausimai yra sudėtingesni. Dar yra lengvatinio apmokestinimo zonos, tokios kaip Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Belizas, Seišeliai ir kitos.

„Pastarosios yra „mokesčių rojus", dažnu atveju iš ten atkeliavusios lėšos bus apmokestinamos Lietuvoje. Tam, kad taip neatsitiktų, yra skirti dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimai. Skirtingos šalys turi atskirus susitarimus, tačiau tai galioja tik toms, kurios viena kitą pripažįsta ir pasitiki mokestine prasme“, – sako J. Zaronskis.

Pasak eksperto, kai kurios įmonės renkasi kurti holdingo pagrindines, motinines bendroves šalyse, kuriose yra palankesnė mokestinė, investicinė ar kitokia naudinga aplinka. Taigi konkrečiu atveju reiktų žiūrėti kokiu verslu užsiima įmonė ir pagal tai priimti sprendimus, išsiaiškinti, kokius tarptautinius susitarimus turi tos šalys, kuriose veikiate arba kuriose norite veikti.

„Kai kurios šalys, tokios kaip Estija, Lenkija, Lietuva, tarpusavyje netgi konkuruoja mokestiniais klausimais. Verslai šiuos dalykus seka ir pasirenkant šalį plėtrai tai yra labai svarbus momentas. Pavyzdžiui, anksčiau lietuviai įmonės steigė Estijoje, nes būdavo galima už įmonės automobilį atskaityti PVM. Arba yra šalių, kuriose gali būti netaikomas pelno mokestis, jei jis reinvestuojamas. Tad visas mokesčių optimizavimas ir planavimas yra itin reikšmingas instrumentas, norintiems daryti verslą keliose šalyse“, – sako J. Zaronskis.

Kokios valstybės siūlo patrauklias mokesčių lengvatas investuotojams?

Vienos rinkos verslams gali būti gerokai patrauklesnės už kitas, viskas labai priklauso tiek nuo srities, kurioje veikia įmonė, tiek nuo konkrečios šalies, į kurią bus nukreipta verslo plėtra, tiek nuo esamų Lietuvos ir kitos šalies tarpusavio susitarimų bei kitų aspektų.

Daugiau svarbių atsakymų į klausimus apie verslo plėtrą, mokestinę aplinką, teisinę bazę kitose šalyse rasite  rugsėjo 7 d. vyksiančiame finansų ir teisės konsultacijų renginyje „Business World Bridge 2023“. Čia nemokamas teisines ir finansines konsultacijas teiks daugiau nei 30 pasaulio šalių atstovai.

Dar viena aktuali tema – investavimas užsienio valstybėse. Pasak K. L. Aleknienės, tam tikruose regionuose įmonės investuodamos gali pasinaudoti specifinėmis teisinėmis ir finansinėmis paskatomis ar galimybėmis. „Pavyzdžiui, Singapūras siūlo patrauklias mokesčių lengvatas užsienio investuotojams ir technologijų įmonėms, norinčioms kurti inovatyvius sprendimus, taip skatinant technologinį vystymąsi; Jungtiniuose Arabų Emyratuose, laisvos ekonominės zonos suteikia verslui galimybę naudotis muitinės ir mokesčių lengvatomis, ypač investuojant į nekilnojamąjį turtą ir turizmo sektorių. Šios ir kitos valstybės pasiūlo skirtingas teisines ir finansines galimybes, priklausomai nuo jų ekonominės strategijos ir poreikių. Tokių ir panašių pavyzdžių galima rasti tikrai nemažai“, – sako K. L. Aleknienė.

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Jaunas kaunietis pasinėrė į verslą – atgaivino restoraną ir turi daugiau planų