Mantas Paulauskas

Bet to visai nesigaili, nes įdėtas triūsas duoda savo vaisių – čia užsuka vis daugiau kauniečių, o verslas auga.

Reikėjo atstatyti reputaciją

Mantas jau kurį laiką galvojo imtis kokio nors verslo. Mintys sukosi apie kriptovaliutas, logistiką ir kitas sritis. Bet kiek netikėtai, dar būdamas pirmame universiteto kurse, pasinėrė į maitinimo verslą. Tiesa, patirties šioje srityje buvo – tėvo valdomoje užeigoje jau buvo perėjęs visus laiptelius nuo indų plovėjo, padavėjo, virtuvės darbuotojo iki administratoriaus.

„Privalumas buvo tas, kad šį restoranėlį siūlė perimti už itin nedidelę sumą, kurią turėjau susitaupęs pats. Nereikėjo nei imti paskolų, nei prašyti kažkieno pagalbos. Blogoji pusė buvo ta, kad restoranui tuo metu sekėsi prastai, buvo mažai klientų. Panašu, kad ankstesnieji savininkai norėjo čia sukurti išskirtinę, šiek tiek prabangesnę įstaigą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jiems nepavyko“, - pasakojo jaunasis verslininkas.

Išgelbėjo skanūs dienos pietūs

Jis suprato, kad pagerinti reputaciją bus daug sunkiau nei sukurti ją nuo nulio. Kita vertus, verslas dar veikė. Todėl įvertinęs visas rizikas nusprendė, kad keisti jį palaipsniui į gerąją pusę labiau apsimokės nei startuoti tuščioje vietoje. Taip vaikinas šių metų kovo mėnesį tapo Kaune, Raudondvario plente, įsikūrusio restoranėlio „Gossip skonis“ savininku.

„Pirmiausia reikėjo sugalvoti, kokia kryptis geriausiai tiktų restoranui tokioje padėtyje, kas padėtų jį greičiausiai ištraukti iš duobės. Kadangi aplink yra nemažai įmonių, be to, vieta prie svarbios miesto arterijos – Raudondvario pl., nusprendėme siūlyti kokybiškus, gausius ir skanius pietus. Toliau buvo užduotis suburti tinkamą komandą, kuri galėtų paruošti tokį maistą. Nebuvo lengva, bet dabartiniais savo darbuotojais labai džiaugiuosi“, - sakė M. Paulauskas.

Akivaizdu, kad sprendimai dėl verslo krypties pasiteisino. Pamatę, kad maistas kokybiškas ėmė grįžti klientai, pajamos stabiliai auga. Greta tradicinių dienos pietų patiekalų – sriubų, troškinių, kepsnių, kotletų, restoranėlis turi savo ir išskirtinių akcentų. Vietoje gamina didžiulius čeburekus ir koldūnus, pastaruosius pateikia gruzdintus, su pačių gamintais padažais.

Sunkiausia – atsakomybės našta

„Sunkiausia buvo suprasti, kad esi pats už viską atsakingas. Rodos, žinai kas tai, tačiau tikrai suvoki tik tada kai su tuo susiduri. Pajauti tą naštą, kad niekas kitas neateis ir neišspręs – viską turėsi padaryti pats. Kadangi verslą perėmiau veikiantį, tikėjausi, kad pradžia bus šiek tiek sklandesnė. Tačiau iškart užgriuvo daugybė problemų, kurias reikėjo spręsti čia ir dabar. Teko dirbti ne tik ties įvairiais administraciniais klausimais, bet ir pačiam pristatyti reikalingus produktus, aptarnauti klientus“, - atskleidė pašnekovas, netrukus pradėsiantis antrąjį marketingo studijų kursą.

Pasak jo, darbe tekdavo būti nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Vasarą lengviau, o mokslo metais tenka visa tai suderinti su studijomis.

Sėkmės skonis skatina naujus planus

Daugelį stebina, kad verslui vadovauja toks jaunas vaikinas – neretai užsukę klientai ar tiekėjai galvoja, kad jis tik darbuotojas ir prašo pakviesti savininką. Draugai irgi nustebo, kad jis taip greitai ir aktyviai pasinėrė į verslą, tačiau dažnai užsuka aplankyti.

Ar neapmaudu plušėti nuo ryto iki vakaro, kol didelė dalis bendraamžių atostogauja, turi daugiau laiko laisvalaikiui?

„Nė kiek. Priešingai, kyla azartas matant kaip gerai sekasi gaivinti verslą, kuris jau buvo beveik miręs. Norisi padaryti dar daugiau ir dar geriau. Dabar planuose – skirti daugiau dėmesio pritraukti žmones vakariniam pasisėdėjimui, išgerti kavos, paragauti desertų, išnaudoti lauko terasą. Juk netoli yra Lampėdžio ežeras, kur daug kauniečių važiuoja praleisti laisvalaikio“, - planais dalijosi jaunasis „Gossip skonis“ savininkas.

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• „Burger King“ Kaune: jau antras restoranas
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas